Asmeninė svetainė ir tinklaraštis

Mėnuo: 2010 spalio

Konkurencijos ir konfliktų fizika

Vygintas Gontis

Vystyti modernios statistinės fizikos, matematikos ir kompiuterinės fizikos taikymus konkurencijos ir konfliktų problemoms, kylančioms socialinėse, ekonominėse, finansinėse sistemose ir istorinėse bei kitose panašiose aplinkybėse, spęsti, kur tokie nauji taikymai gali atnešti esminių naujovių, yra Europos mokslininkų, susibūrusių veikti kartu, tikslas. Šis sambūris formaliai yra organizuotas kaip ES COST projektas MP0801 Konkurencijos ir konflikų fizika (Physics of Competition and Conflicts). Tai yra bendra fizikų ir matematikų veikla skleisti naujausius pažinimo rezultatus, kurti bendravimo formas su ekonomistais, kitais socialinių mokslų, pramonės bei valdžios atstovais.

Rizikos fizika: naujos senų mokslų galimybės

Vygintas Gontis ir Gediminas Zemlickas

Mokslo Lietuva 2008 m. 2008 m. rugsėjo 4 d. Nr. 15 (393)
Rizikos fizikai skirtą svetainę galima rasti interneto portale mokslasplius.lt. Mes kalbiname šios svetainės kūrimui vadovavusį Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktoriaus pavaduotoją dr. Vygintą GONTĮ.

Fizika skverbiasi į socialinių tyrimų erdvę

Rizikos fizika – gal tai naujas tyrimų metodas, tinkantis tirti procesams ar reiškiniams, kai kiti tyrimo būdai nelabai pasiteisina?

Ne, tai ne metodas, bet veikiau sparčiai besiformuojanti nauja tyrimų kryptis, naudojanti jau žinomus metodus, juos naujai pritaikant ir toliau plėtojanti. Tai fizikoje susiformavę metodai, skirti dinaminio chaoso, sudėtingų sistemų ir kitiems netiesiniams reiškiniams tyrinėti. Žinomų ir naujai kuriamų fizikos metodų taikymą platesnėje tyrimo objektų erdvėje – socialinių procesų, ekonomikos reiškinių, žmonių santykių ir daugybę kitų su rizikos vertinimu susijusių sričių – Europos mokslininkai sąlyginai pavadino rizikos fizikos terminu. Skaitykite toliau

Už teisę dirbti mokslinį darbą Lietuvoje

Vygintas Gontis

Bernardinai.lt    2009-03-16

Negalėjome įsivaizduoti, kad ateis diena, kai pasitikdami Kovo 11-ąją, turėsime mitinguoti prieš savo pačių išrinktą, ilgai sava laikytą valdžią. Kovo 10 d. į mitingą prie Seimo kvietė Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas ir kitos dėl akademinių reikalų susirūpinusios organizacijos, protestuojančios prieš Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomą radikalią mokslo ir studijų sistemos reformą. Įvykiui neišgalvoto dramatiškumo suteikė šimtai policijos pareigūnų, ginkluotų šiuolaikiška riaušių malšinimo technika, šunimis ir net sunkiasvoriu malūnsparniu, sukusiu ratus virš mitinguojančiųjų. Kad valdžia yra nusiteikusi ryžtingai, mitinguojantiesiems atvyko pranešti vos visa Vyriausybė ir Seimo vadovybė. Skaitykite toliau

Kartų kova paverstos mokslo ir studijų reformos

Vygintas Gontis

Bernardinai.lt   2008-01-24

Plėtojant Lietuvos mokslo ir studijų teisinę bazę dar 1991 m. buvo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, kuris suformavo visai naujus akademinės veiklos savivaldos ir valstybinio reguliavimo teisinius pagrindus. Šis įstatymas nuosekliai jungė įvairiose institucijose vykdomus mokslinius tyrimus ir studijas į vieną sistemą, suteikdamas svarbiausius sistemos reguliavimo svertus Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei ir jos institucijoms: Švietimo ir mokslo ministerijai bei Mokslo ir studijų fondui. Šis įstatymas savo nuoseklumu ir kokybe pralenkė daugelį kitų naujai atsikūrusioje valstybėje paskubomis kurtų įstatymų. Tai liudija ir tai, kad jo pagrindu visą dešimtmetį buvo plėtojama mokslo ir studijų teisinio reguliavimo bazė, vykdoma mokslo ir studijų sistemos reforma pagal pasaulio ir Europos tendencijas, o pats įstatymas dešimt metų išliko be pakeitimų, nors valstybės institucinė ir teisinė sistema buvo sparčia keičiama. Skaitykite toliau

Stephenas Wolframas ir jo knyga Naujo pobūdžio mokslas

Artūras Acus ir Vygintas Gontis

Mokslo Lietuva, Nr 11 (257) 2002 m. birželio 6 – 19 d.

2002 m. gegužės 14 d. išleista nauja Stepheno Wolframo knyga intriguojančiu pavadinimu Naujo pobūdžio mokslas (A New Kind of Science). Tai neeilinės asmenybės 20 metų individualaus mokslinio darbo rezultatas. Taigi kodėl ši knyga sukėlė tokį platų akademinės visuomenės susidomėjimą dar net nepasirodžiusi? Atsakymo, matyt, reikia ieškoti ne intriguojančiame knygos pavadinime ar gausioje knygos reklamoje (knygos svetainė: http://www.wolframscience.com ), bet žiūrint į autoriaus asmenį ir jo ankstesnius mokslinius pasiekimus. Skaitykite toliau

Lietuvoje tyrėjų priskaičiuojama beveik dvigubai daugiau, negu yra iš tikrųjų

Vygintas Gontis

Mokslo Lietuva Nr 1 (269) 2003 m. sausio 9 – 22 d.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) statistikoje labai svarbų vaidmenį vaidina personalo skaičiavimai, nes žmogiškieji resursai yra svarbiausia mokslinio potencialo įvertinimo dalis. Siekiant palyginti įvairių šalių pastangas plėtoti mokslinius tyrimus labai svarbu turėti visuotinai pripažintas mokslo potencialo ir MTEP personalo skaičiavimo metodikas. Tos metodikos yra nuolat tobulinamos ir derinamos įvairių tarptautinių organizacijų mastu. Mūsų susirūpinimą Lietuvoje taikomomis MTEP personalo, tyrėjų ir mokslininkų skaičiavimo metodikomis sukėlė Grupės už nacionalinio susitarimo įgyvendinimą (GNSĮ) atstovų teiginiai apie kelis kartus didesnį valstybės lėšomis išlaikomų tyrėjų skaičių Lietuvoje nei Europos Sąjungos šalyse [1]. Skaitykite toliau

Infliaciją įsuko auganti ekonomika

Vygintas Gontis

Atgimimas logoAtgimimas 2007 m. lapkričio 30 d. Nr. 44 (965)
Vis daugiau užsienio ekspertų prognozuoja, kad Baltijos šalims gresia rimta ekonominė krizė. Patys griežčiausi vertinimai modeliuoja nacionalinių valiutų devalvavimo situacijas arba tiesiog teigia šią galimybę, kaip neišvengiamą mūsų ekonominės raidos perspektyvą. Nors Lietuvos ekspertai gana kritiškai žiūri į šias prognozes, žiniasklaidoje pasitaiko straipsnių, kurie prisideda prie niūraus Lietuvos ekonomikos perspektyvų formavimo. Bendras pasaulio ekonomikos nestabilumas, ženklus dolerio kurso mažėjimas, nestabilios akcijų rinkos kartu su liūdnomis prognozėmis Baltijos šalių atžvilgiu jau turi rimtų ekonominių finansinių padarinių. Skaitykite toliau

Pirmosios nagrinėtos ekonomikos problemos

Vygintas Gontis

Rimčiau ekonomikos problemomis susidomėjome, kai Lietuvos ekonomistai svarstė, 1993 – 1996 metai, nacionalinės valiutos Lito susiejimo su JAV doleriu klausimą. Didelė infliacija ir stabilus Lito kursas daugeliui kėlė nuostabą, net buvo kategoriškų siūlymų Litą devalvuoti. Latvijoje tuo metu buvo stebima taip pat labai didelė infliacija, o Lato kursas net stiprėjo. Mūsų regioniniu mastu atlikta duomenų analizė aiškiai rodė, kad šis reiškinys yra bendras visoms pereinamosios ekonomikos valstybėms, kurios išsprendė savo nacionalinių pinigų stabilizavimo klausimą. Skaitykite toliau

Ekonomikos vertinimų sumaištis

Vygintas Gontis

Gyvename sudėtingame ir įvairių siurprizų pilname pasaulio ir Lietuvos ekonomikos raidos laikotarpyje. JAV būsto paskolų krizė, grėsmingai stiprėjantis recesijos  laukimas, beprecedentinis dolerio kurso kritimas veikia viso pasaulio akcijų rinkas, naftos ir aukso kainas. Tai sukelia didžiules ekonominių svyravimų bangas visame pasaulyje, neaplenkiant nei išsivysčiusių kraštų, nei taip vadinamų naujųjų ekonomikų, kurioms priskiriama Kinija, Indija, Centrinės ir Rytų Europos šalys, o tarp jų ir Lietuva.  JAV paskolų krizės nenumatė svarbiausios reitingų agentūros, kurios vertina viso pasaulio ekonomikos ir finansų būklę, dėl tolimesnės pasaulio ekonomikos  raidos nesutaria nei ekspertai, nei atsakingos institucijos. Tikriausiai sutarimo ir būti negali, nes, kaip visada ekonomikoje, vertinimai yra labai sunkiai atskiriami nuo interesų. Skaitykite toliau

Dėsninga infliacija

Vygintas Gontis

Infliacijos tema dar ilgai jaudins Lietuvos visuomenę, politikus, žurnalistus ir, žinoma, mokslininkus. Ji kliudo kiekvieną, nes visas mūsų gyvenimas aprūpinamas per prekinius piniginius sandorius. Visi be išimties esame vartotojai, tik kai kurie iš mūsų dar ir verslininkai, parduodantys savo produkciją bei paslaugas. Todėl į infliaciją kaip kainų lygio didėjimo reiškinį visuotinai žvelgiama kaip į problemą, kurią reikia įveikti. Tačiau kainų lygis ir jo pasiskirstymas ekonominiame pasaulio žemėlapyje yra labai svarbus makroekonominis rodiklis, kuris panašiai kaip ir valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP) yra didesnis ten, kur aukštesnis ekonomikos išsivystymo bei žmonių gyvenimo lygis. Skaitykite toliau