Asmeninė svetainė ir tinklaraštis

Kategorija: Ekonomika (Page 1 of 4)

Straipsniai ir mintys apie ekonomiką.

Kinetiniai turto mainų modeliai padeda geriau suprasti socialinės nelygybės priežastis

Visuotinai pripažįstama, kad didėjanti turtinė, pajamų ir socialinė nelygybė virsta rimta šiuolaikinių visuomenių visame pasaulyje problema. Lietuvoje ši problema taip pat yra labai ryški, nes esame tarp „pirmaujančių“ Europoje pagal pajamų nelygybės rodiklius. Duomenų apie turtinę nelygybę Lietuvoje praktiškai neturime, nes turto vertinimo ir apskaitos klausimas laikomas per daug sudėtingas, kad būtų rimčiau sprendžiamas.

Statistinės fizikos atstovai, taikydami savo metodus socialinėms sistemoms tirti bei modeliuoti,  pastebi, kad istoriškai susiformavusios paradigminės socialinių mokslų nuostatos dažnai nėra pačios geriausios. Todėl remdamiesi paprasčiausiu kinetiniu modeliu, paaiškino turtinės nelygybės problemos svarbą ir jos įtaką visoms kitoms socialinės nelygybės formoms.

Turtinė nelygybė pasaulyje verčia susirūpinti

Istoriškai susiklostė, kad pajamų apskaita tapo daug svarbesne nei turto apskaita, kadangi plačiai naudojamos mokestinės sistemos didesne dalimi remiasi pajamų, o ne turto apmokestinimu. Dažnai manoma, kad pajamų nelygybė lemia ir turtinę nelygybę todėl pirmosios problemos sprendimas automatiškai sumažina ir antrąją.

Susirūpinimas turtinės nelygybės mastais yra labai išaugęs Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur, ekspertų nuomone, turtinė nelygybė yra viena didžiausių (1 pav.).

JAV turtine nelygybe
1. Pav. JAV turtinė diferenciacija 1962-2015 m. Nacionalinis JAV ekonominių tyrimų biuras.

Schemoje turtas suprantamas kaip asmens valdomų visų turto formų (pinigai, kitas finansinis turtas, kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kitos pamatuojamos vertybės) suma, atėmus įsipareigojimus (visų formų gautos, bet dar negrąžintos paskolos). Tačiau svarbiausia yra bendra išvada: turtinė nelygybė JAV yra milžiniška ir didėjanti, o paskutinis dešimtmetis išsiskiria ypatinga turtinės diferenciacijos sparta. Nors turtinės nelygybės skirtumų yra įvairiose šalyse ir regionuose, tačiau ši nelygybė turi tendenciją augti praktiškai visur pasaulyje. Šiam sudėtingam socialiniam reiškiniui išsamiai paaiškinti reikia nagrinėti  politines, ekonomines ir kultūrines priežastis,  o fizikai siūlo aptarti dar vieną, galimai bendresnę, nuo paminėtų nelabai priklausomą priežastį.

Kas gali lemti turtinės nelygybės didėjimą?

Fizikai bando taikyti negyvosios gamtos aprašymo metodus  socialinėms sistemoms. Jų požiūriu, turi būti bendrumas tarp daugiadalelinių fizinių sistemų ir socialinių sistemų, kuriose dalelės yra keičiamos į nusakomu būdu veikiančius agentus. Didelio skaičiaus agentų: žmonių, įmonių, kitų ekonominių subjektų kolektyvinio elgesio aprašymui bandoma pritaikyti fizinių sistemų kinetinius modelius. Skirtumų yra daug, bet pati tokio modeliavimo idėja duoda svarbių įžvalgų, kurios padeda geriau suprasti socialinių ekonominių sistemų elgesį.

Kaip pavyzdį, paanalizuokime pačią paprasčiausią ekonominę sistemą, sudarytą iš didelio skaičiaus agentų. Agentų tarpusavio ekonominė veikla gali būti aprašyta keletu taisyklių:

1. Tarkime turime N agentų ir kiekvienam suteikiame nustatytą vienodą turto kiekį.

2. Atsitiktinai pasirinkime du agentus nepriklausomai nuo jų turimo turto.

3. Palyginkime ir nustatykime, kuris turi turto mažiau, tarkime, kad ta nustatyta suma yra 100 eurų. Laikykime, kad du pasirinkti agentai pasikeičia turto dalimi, kuri sudaro dalį to mažesnio turto, pavyzdžiui, 10%. Pasikeitimo suma šiuo atveju yra 10 eurų.

4. Kuris kuriam perduoda šią sumą, taip pat renkamės atsitiktinai, mesdami monetą. Vieno turima turto vertė padidėja 10  eurų, kito ta pačia suma sumažėja.

5. Antro ir ketvirto punkto procedūras iš eilės kartojame labai daug kartų. Tai puikiai gali atlikti jūsų pasirašyta kompiuterinė programa asmeniniame kompiuteryje.

Statistinės fizikos mokslininkų tikslas yra bent trumpai aptarti idėjas, kurios  kyla tyrėjams, bandantiems taip paprastai atkurti svarbius tokios sudėtingos sistemos, kaip ekonomika, bruožus. Šiame aprašyme nėra beveik nieko, kas yra būdinga šiuolaikinėms valstybių ekonomikoms, išskyrus paprastą turto tarp agentų, ekonomikos dalyvių persiskirstymo mechanizmą. Šis paprastas turto tarp dalyvių perskirstymo mechanizmas neišvengiamai veda į viso turto susikaupimą pas vieną atsitiktinį agentą, visi kiti lieka be nieko: tai yra maksimali turtinė diferenciacija. Reiškinys nepriklauso nei nuo pasirinkto agentų skaičiaus, nuo pradinio turto suteikiamo agentams nei nuo turto dalies, kuria agentai keičiasi. Nuo šių parametrų priklauso tik viso proceso trukmė – reikalingas bendras pasikeitimų skaičius. Būtų drąsu teigti, kad toks turto pasikeitimo mechanizmas neegzistuoja realioje ekonomikoje: patys įvairiausi ekonominiai sandoriai realiame gyvenime neišvengiamai turi savo laimėtoją ir pralaimėjusį, nes niekas negali tiksliai išspręsti sandorio vertės uždavinio, o kur dar didžiulis išorinių trikdžių skaičius. Jei paprastame pirkimo pardavimo sandoryje kaina nėra nustatyta tiksliai, viena iš šalių laimi. Šis paprastas pasikeitimo modelis duos tą patį rezultatą net ir tada, kai keičiamo turto dalis nėra pastovi, bet atsitiktinai keičiasi. Vienintelė stebimos turtinės diferenciacijos priežastis yra ta, kad kaičiamasi turto dalimi, skaičiuojama nuo neturtingesnio agento turto. Tai perša mintį, kad turtinė diferenciacija gali būti objektyvi ekonomikos realybė, o ne jos išsigimimas.

Būdai turtinės nelygybės tendencijas pakeisti

Mokesčių rinkimas ir tolimesnis surinktų lėšų paskirstymas ekonomikos dalyviams yra plačiai pripažinta priemonė turtinei, pajamų ir socialinei nelygybei mažinti. Mokesčiai yra įvairūs, o jų taikymo praktika skirtinga įvairiose šalyse. Jų įtaką aptariamam turtinės nelygybės modeliui nesunku įvertinti dviem aspektais: 1) imituojant pajamų mokestį, kai per pasirinktą laikotarpį nuskaičiuojama visų agentų turto prieaugio dalis  (gali būti proporcinga ar progresinė); 2) imituojant turto mokestį, kai periodiškai nuskaičiuojama agentų turima nedidelė turto dalis. Surinktų lėšų (turto) tolimesnis paskirstymas taip pat yra labai svarbus, bet mes apsiribokime tik vienu jo atveju, kai visos surinktos lėšos yra paskirstomos visiems agentams po lygiai. Atvejis, kai surinkti mokesčiai paskirstomi proporcingai  turimam turtui negali sumažinti turtinės nelygybės, o atvejis, kai jie paskirstomi atvirkščiai proporcingai turimam turtui, būtų labai efektyvus, bet praktikoje neegzistuojantis.

Aptariamo kinetinio turto mainų modelio papildymas mokesčiais yra labai paprastas ir naudingas, nes leidžia padaryti netikėtas ir svarbias išvadas apie mokesčių efektyvumą. Pasirodo, kad turto apmokestinimas yra ženkliai efektyvesnis už pajamų apmokestinimą, nes leidžia pilnai sustabdyti turtinės nelygybės didėjimą norimame lygyje, tinkamai pasirenkant  mokesčio dydį. Skaičiavimai, įvedus pajamų mokestį, rodo, kad stabilizuoti turtinės nelygybės didėjimą yra pastebimai sunkiau, be to reikia įvesti ženklų mokesčio progresyvumą. Vertinant kokybiškai, remiantis šiuo labai paprastu modeliavimu, galėtume spėti, kad mūsų šalyje didelė pajamų nelygybė tikriausiai yra susijusi su turtine nelygybe, kuri atsiranda dėl labai menko turto apmokestinimo. Esamas pajamų apmokestinimo progresyvumas taip pat kelia labai daug diskusijų, nes ne visos pajamos yra apmokestinamos vienodai. Štai šio labai apibendrinto modeliavimo kontekste galėtume manyti, kad Lietuvoje turto savininkams yra palankios sąlygos didinti savo turtą dar ir dėl to, kad ne visais turto prieaugio atvejais įstatymai numato jo apmokestinimą.

Daugelis mano, kad turtus atneša darbas, ir dažnai tai yra tiesa, bet būtų naivu manyti, kad stebimi milžiniški pajamų ir turto nelygybės mąstai pasaulyje yra susiję tik su tuo. Visos ekonominės veiklos formos, kurių metu vyksta turto mainai tarp ekonomikos dalyvių, neišvengiamai veda prie turtinės nelygybės. Susidaranti turtinė nelygybė neišvengiamai gimdo ir pajamų bei socialinę nelygybę. Pats elementariausias kinetinis turto mainų modeliavimas perša mintį, kad be turto mokesčių yra sunku sustabdyti ekonomines nelygybės didėjimo tendencijas.

DEKLARACIJA: LIETUVA — LIETUVOJE

Siekdami Tautinių pilietinių judėjimų susivienijimo, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir bendrais socialiniais, ekonominiais bei politiniais siekiais, skelbiame šią deklaraciją ir kviečiame prisidėti visus, norinčius padėti įgyvendinti šiuos tikslus.

Pasaulis pereina į raidos etapą, kuriam bus būdingi labai spartūs socialiniai, ekonominiai, politiniai ir technologiniai pokyčiai. Visos tautos neišvengiamai susidurs su egzistenciniais iššūkiais, kuriuos turime įveikti bendromis jėgomis, siekdami išsaugoti visomis prasmėmis tvarią ir saugią planetą. Pasaulio tautų ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas, siekiantis išsaugoti ir puoselėti pasaulio didžiausią turtą – jo kultūrinę įvairovę, yra įmanomas tik lygiateisiškumo, savitarpio pagarbos ir ekonominės pusiausvyros sąlygomis. Todėl lietuvių tauta, prisidėdama prie pasaulio darnios raidos, gerbdama ir palaikydama kitų tautų siekius vystytis, bendradarbiauti ir klestėti, deklaruoja savo politinę valią visomis išgalėmis išlaikyti ir stiprinti savo valstybę. Valstybę, kurios pagrindinė istorinė misija yra būti lietuvių tautos namais, jos nenutrūkstamos kultūrinės, ekonominės ir socialinės raidos pagrindu.

Tautos namai yra valstybės geografinė erdvė, politinė sistema, ekonominis potencialas, socialinis ir fizinis saugumas, visapusiškos piliečių kultūrinės ir kūrybinės saviraiškos galimybės. Tai yra geriausia vieta pasaulyje lietuviams siekti savo asmeninės laimės ir gyventi darnoje su visomis kitomis tautomis ir kultūromis. Laimės pačia plačiąja prasme, kuri apima ne tik siaurai suprantamą malonumą, bet jos visas svarbiausias sudedamąsias dalis: materialinę gerovę, ekonominį ir fizinį saugumą, teisingumą, pasitikėjimą valstybe, kitais jos piliečiais ir įstaigomis, palankią gamtinę ir geopolitinę aplinką. Laimės, kuri atsiskleidžia dėl įvairiapusiškų saviraiškos galimybių ir istoriškai susiformavusios lietuviškos tapatybės tolimesnio puoselėjimo.

Šalių ekonominis pajėgumas, statistikoje matuojamas Bendruoju vidaus produktu (BVP), yra būtina, bet nepakankama sąlyga piliečių laimės siekiams įgyvendinti. Deja, daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, BVP didinimas yra suprantamas kaip vos ne vienintelis ekonominės politikos tikslas. Toks ekonominių tikslų susiaurinimas destabilizuoja ilgalaikę šalies ekonominę plėtrą, paverčia ją labai priklausoma nuo pasaulio ekonominių ciklų ir atideda vėlesniems laikotarpiams ekonominių išteklių panaudojimą piliečių laimės siekiui įgyvendinti. Todėl siūlome išplėsti šalies ekonominės politikos tikslus, ją planuoti ir įgyvendinti remiantis ne tik BVP rodikliais, bet ir nuolat matuojamu Bendruoju vidaus laimės indeksu (BVLI). Toks platesnis požiūris į šalies ekonominius tikslus ne tik nesulėtins ekonominio šalies potencialo stiprinimo, bet ženkliai prisidės prie ilgalaikio augimo užtikrinimo ir spartinimo. Nuolatinė BVLI stebėsena turi pasitarnauti kaip visų valstybėje vykdomų reformų atskaitos taškas ir kontroliavimo priemonė. Tik aukštesnės gyvenimo kokybės siekis Lietuvoje gali padėti apgręžti jau visai nevaldomomis tapusias tautos išsivaikščiojimo tendencijas.

Lietuvos ekonominį augimą po nepriklausomybės atgavimo lėmė sparti ekonominė integracija į išsivysčiusių Europos valstybių bendriją. Grynai ekonomine prasme, žvelgiant į BVP rodiklius, Lietuvos raida yra tikra sėkmės istorija regione. Deja, visos kitos raidos komponentės: tolydi regioninė plėtra, socialinė nelygybė, emigracija ir t.t. liko tarp neišspręstų problemų, lėmusių piliečių nepasitenkinimą savo valstybe. Pagrindinis valstybės ekonominio reguliavimo instrumentas – mokesčių sistema tapo įvairių interesų grupių kovos lauku ir yra labai menkai panaudojama tolimesnės ekonominės raidos skatinimui. Vieni reiklauja mokesčius be atvangos mažinti ir valstybės funkcijas siaurinti, kiti reikalauja juos didinti ir visas problemas spręsti per pajamų ir turto perskirstymą. Išsamių valstybės ekonominės raidos studijų, nagrinėjančių nueitą kelią makroekonominiame lygmenyje, labai trūksta. Tik nuolatinė makroekonominės raidos analizė, atliekama pasitelkiant mokslinę kompetenciją, gali atsakyti į klausimą: kuriuos mokesčius reikia didinti, kuriuos mažinti, o kur reikia visai naujų ekonominį aktyvumą reguliuojančių mokesčių. Neabejotinai reikia mažinti darbo mokesčių naštą, pirmiausiai apjungiant visus darbo mokesčius, o mokesčius socialinio draudimo fondams, kiek įmanoma, paverčiant skaidriais mokėjimais į personifikuotas sąskaitas. Valstybės socialinių funkcijų vykdymui yra daug erdvės didinti ar net įvesti naujus kapitalo ir turto mokesčius, tačiau juos įvedant būtina atsižvelgti į tarptautinį investicinį konkurencingumą. Didesni turto mokesčiai, ne tik vartojamosios paskirties, yra geras pasirinkimas, nes jie skatina efektyvesnį turto panaudojimą ekonomikoje. Palankios gamtinės aplinkos kūrimas reikalauja pasirinkti tinkamiausias ekologinių mokesčių formas.

Tvarios regioninės plėtros problemos ilgą laiką yra paliktos savieigai. Jų sprendimas turi remtis visapusiška valstybės parama nuosavo būsto įsigijimui, darbo vietų kūrimui, sveikai gyvensenai, nepertraukiamam profesiniam ir bendrajam lavinimuisi ir kitoms investicijoms į regionų plėtrą. Saugus ir kokybiškas būstas bei orų pragyvenimą užtikrinanti darbinė veikla yra labai svarbios asmeninės laimės komponentės. Todėl valstybė privalo bendradarbiauti su savo piliečiais sprendžiant visas su tuo susijusias problemas. Be tikros savivaldos regionuose toks valstybės ir piliečių bendradarbiavimas yra tiesiog neįsivaizduojamas.

Sparčiai auganti socialinė diferencijacija iššaukia stiprėjančius teisingumo lūkesčius. Ilgainiui tokia būsena valstybėje neišvengiamai virsta ir ekonominėmis problemomis, kadangi vis mažesnis piliečių skaičius gali esmingai prisidėti prie ekonominės ir kultūrinės plėtros. Tolygesnis pajamų ir turto pasiskirstymas neišvengiamai turi vesti į efektyvesnį turimo ekonominio, finansinio ir socialinio kapitalo panaudojimą.

Lietuva yra nedidelis pasaulio lopinėlis, bet už jį atsakome solidariai visa lietuvių tauta, kaip už kitas šalis atsako kitos tautos. Mūsų kultūrinės ir ekonominės raidos kontekste svarbiausi yra ryšiai su artimiausiais kaimynais, nes jų apsuptyje ir bendradarbiavime formuojasi ir keičiasi mūsų pačių tapatybė. Nors likimas lemia gyventi ir kurti pačiame šiuolaikinės Europos pakraštyje – geopolitinėje ir civilizacinėje sandūroje, šis faktas dabar ir ateityje turi suteikti neišsemiamas augimo ir stiprėjimo galimybes. Todėl mes nesame abejingi tam, kokia bus tolimesnė Europos Sąjungos raida. Ši savarankiškų ir lygiateisių tautų bendrija turi stiprėti tarpusavio pasitikėjimo ir visapusiško bendradarbiavimo aplinkoje, rodydama pavyzdį ir kitiems pasaulio regionams, kad tautų bendradarbiavimas yra vienintelė alternatyva nesibaigiantiems konfliktams. Saugumo srityje bendradarbiavimas negali ir neturi apsiriboti Europos Sąjunga: Lietuvos narystė transatlantinėje saugumo organizacijoje yra ilgalaikis strateginis pasirinkimas, suteikiantis galimybę įgyvendinti ilgalaikius tautos ir valstybės raidos tikslus.

Lietuvos mokslininkų sąjungos vardu – Jonas Jasaitis

Visuomenės ateities projektavimo grupės nariai: Vygintas Gontis, Gediminas Navaitis,
Raimondas Kuodis, Saulius Arlauskas

Tautinių pilietinių pajėgų pasitarimo dalyvis, komunikacijos organizatorius Antanas Andziulis

Baltijos valstybės toliau įrodinėja Euro naudą.

KompensacijosDarb PPS Baltic Vysegrad
1 pav. Kompensacija darbuotojams (BVP komponentė) perkamosios galios standartais.

Lietuvoje kaitinama aukštų kainų tema, toliau pagrindiniu jų augimo kaltininku išlieka euras. Pasinaudojant keliamu sąmyšiu, net bandoma kvestionuoti euro įvedimo naudą. Visi šie klausimai veliami į vientisą emocinį nepasitenkinimą augančiomis kainomis. Aiškumo šiuo tolimesnei valstybės ekonominei raidai labai svarbiu klausimu gali įnešti tik kiekybinis Baltijos valstybių, pasirinkusių labai panašų pinigų klausimo sprendimo būdą, ekonomikos ir žmonių gerovės augimo palyginimas su kitomis kaimyninėmis šalimis. Nors valstybės raida priklauso ir nuo daugybės kitų svarbių veiksnių, bet būtų beviltiška tikėtis sėkmės ir kitomis kryptimis, jei matytume, kad mūsų ekonominė konvergencija į išsivysčiusių šalių bendriją žlunga. Pripažindami, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) nepakanka adekvačiai įvertinti visą valstybių makroekonominę raidą, šiame kiekybiniame palyginime apsiribosime tik juo ir jo sudėtinėmis dalimis, kad išlaikytume kuo didesnį pasirinktos informacijos vientisumą. Lyginsime Eurostat duomenų bazėje pateikiamus šalių BVP ir jo sudėtinių dalių įverčius perkamosios galios pariteto (PGP) metodu nuo 1995 iki 2016 metų. Skaitykite toliau

II pakopos pensijų fondai griauna valstybę

PensFondGrazaVerslo žinios neseniai iškilmingai paskelbė, kad II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupos artėja prie 3 milijardų eurų. Šis pranešimas susilaukė Prof. R. Lazutkos FB komentaro ir daugybės diskusijų visiems aktualiu klausimu. Mūsų nuomone, visoms toms diskusijoms labai trūksta makroekonominės dimensijos, kuri turėtų praskaidrinti jau užsitęsusias diskusijas apie II pakopos pensijų fondų naudą ar žalą. Naudos šalininkai nepaliaujamai tvirtina, kad šie fondai yra vos ne vienintelė priebėga nuo neefektyviai veikiančios valstybinės socialinės apsaugos sistemos vadinamos SODRA ir vienintelė gali užtikrint sočią senatvę dabartiniams mokesčių mokėtojams. Jie teigia, kad dabartinė Sodros sistema vadinama PAYG (pay as you go, kai Sodros įmokos išmokamos dabartiniams pensininkams) negali duoti grąžos, o II pakopos pensijos fondų grąža yra užtrintas būdas kaupti senatvei.

Parodysime, kaip remiantis makroekonomine logika, galima teisingai įvertinti II pakopos pensijos fondų vaidmenį valstybės raidai ir naudą jos gyventojams. Nors Sodra dažnai traktuojama kaip socialinis draudimas, bet ji realizuojama per privalomus mokesčius ir ekonomine prasme nesiskiria nuo visų kitų valstybės socialinių funkcijų vykdymo. Todėl Sodros garantas yra valstybės kuriamas BVP (bendrasis vidaus produktas) nuo kurio ir yra surenkamas Sodros biudžetas. Todėl kartu su augančiu BVP auga ir Sodros biudžetas. Šį Sodros biudžeto augimą galima vadinti jos grąža, nors dalinai yra teisūs ir tie, kurie atsisako tai vadinti grąža, nes nemato tame investavimo aspekto. Mums svarbiau ne ginčai terminijos klausimais, bet ekonominis II pakopos fondų naudos valstybei ir gyventojams įvertinimas. Skaitykite toliau

Ekonominis nacionalizmas

Temą padiktavo viena diskusija FB. Buvau išvadintas „ekonominiu nacionalistu” ir susimąsčiau, kas tai galėtų būti? Ėmiausi racionalizuoti savo mąstymo ekonominėmis temomis pagrindus. Net susigėdau, supratęs, kad visai nesu originalus. Daugelis politikų deklaruoja, kad norėtų kažką nuveikti, jog Lietuvoje gyventi būtų gera, kad žmonės nepaliktų savo krašto, kad išvykę sugrįžtų atgal. Bet tai tikriausiai ir yra grynų gryniausias ekonominis nacionalizmas, nes mes visi norime, kad Lietuvių tautos kuriamoje valstybėje gyventi būtų gera, geriau nei kituose kraštuose. Tie kas bijo žodžio nacionalizmas, kaip velnias kryžiaus, gali susigalvoti kitus terminus, pavyzdžiui „Laimės ekonomika”. Bet man ekonominis nacionalizmas labiau patinka, nes jo pagalba gerą teoriją sukurti yra lengviau. Žiūrime į valstybės ekonomiką kaip pasaulio ūkio subjektą ir ieškome mechanizmų, kurie padėtų pritraukti kuo daugiau pasaulio ekonominių gėrybių į mūsų šalį. Ekonominis tikslas pasidaro toks paprastas ir aiškus, kaip visose gerose teorijose. Bet ar daug esame ta linkme pasiekę?

Deja, nelabai. Kad viskas būtų paprasčiau įsivedėme Eurą, o jis kiaurai rodo: mūsų atlyginimai yra gerokai mažesni nei pas kaimynus, žr. wikipedia. Kažką darome blogai, mano galva, tiesiog stokojame ekonominio nacionalizmo, o dauguma ekonomikos patarėjų sprendžia ne Lietuvos, o globalias problemas.

Spartų Baltijos valstybių ekonomikų augimą lėmė ekonominė konvergencija su išsivysčiusiomis šalimis, kuri aiškinama pakankamai paprastu Balassa–Samuelson efektu (BSE). Baltojos šalyse naudojamos valiutų valdybos šiuos procesus gerokai paspartino ir pagal BVP perkamosios galios standartais vienam gyventojui sparčiai pasivijome ir pradėjome lenkti Vyšegrado šalis. Deja, atlyginimų srityje Lietuvos atsilikimas yra didelis ir dar nepaaiškintas reiškinys. Atsiliekame ne tik nuo kitų ES šalių bet ir savo Baltijos sesių. Pagal BSE atlyginimų lygį lemia produktyvumas eksporto sektoriuje, o vidaus rinkai skirtame versle atlyginimai nusistovi pagal bendros darbo rinkos principus, susilygina. Norint suprasti reiškinį, labai vertingas gali būti eksporto tenkančio vienam gyventojui palyginimas, tai ir siūlome padaryti, atsivertus puslapį www.nationmaster.com.

Priešingai nei buvo galima tikėtis pagal BSE teoriją, Lietuva čia atrodo labai gerai. Nors šiam rodikliui, aišku, daug įtakos turi valstybės dydis, bet mes atrodome gerai ir lyginant su panašaus dydžio šalimis. Peršasi mintis kad BSE Lietuvoje veikia ne visai taip, kaip numato jo prielaidos, atlyginimai yra mažesni, nei turėtų būti pagal pasiektą eksporto lygį. Atsakymas čia vienas: investuotojai į eksporto sektorių savo pelnu su darbuotojais nepasidalina ir gauna didesnius pelnus nei pagal BSE prielaidas turėtų būti, o ten numatyta, kad pelningumas yra pagal bendrą lygį pasaulio mastu. Todėl ir verta sakyti, kad mums trūksta ekonominio nacionalizmo: mes skriaudžiame savo žmones ir per daug pataikaujame investuotojams, vaikomės TUI savo žmonių atlyginimų sąskaita. Taip juos nustumiame nuo aktyvesnės ekonominės veiklos pasitikėdami tik maža dalele išrinktųjų, kuriems pasisekė tapti eksporto verslininkais. Politikų užduotis yra pasirūpinti tokia šalies fiskaline politika, kuri labiau skatintų investuoti į darbo vietas ir dalintis pajamomis su darbuotojais. Tai yra ne tik teisingumo, bet ir pačios ekonomikos efektyvumo klausimas.

 

Darbo ir kapitalo mokesčių įtaka ES šalių BVP augimui

Ankstesniame straipsnyje Nedeklaruotas darbas ES nagrinėjome darbo ir kapitalo mokesčių įtaką nedeklaruoto darbo lygiui ES šalyse. Kartu palietėme labai įdomų klausią apie mokesčių įtaką pasiektam BVP lygiui trijose skirtingose ES šalių grupėse: Vakarų Europoje, Pietų Europoje bei Centrinėje ir Rytų Europoje. Nors intuityviai jaučiame, kad pasiektas BVP lygis turėtų priklausyti nuo taikytos mokesčių sistemos, bet kiekybiškai tai parodyti yra sudėtinga dėl daugybės kitų veiksnių, įtakojančių šalių ekonominę raidą. Pavyzdžiui, yra gerai žinoma, kad ES gerai veikia Penn efektas. Tai reiškia, kad naujosios ES narės yra stipriai įtakojamos Balassa ir Samuelson konvergencijos mechanizmo. Priešingai nei daugelis gali manyti, tas mechanizmas buvo paaiškintas 1964 metais ir neturi nieko bendro su ES parama. Europos ir ne tik šalys, nepriklausančios ES, lygiai taip pat paklūsta statistiniam Penn dėsningumui. Žavėdamiesi tuo nedideliu skaičiumi tikrų dėsningumų ekonomikoje, iliustruojame Penn dėsnio veikimą, remdamiesi paskutiniais Eurostat duomenimis, gautais perkamosios galios pariteto metodu.

GDP Prices
1 pav. Penn dėsnio iliustracija, naudojant Eurostat perkamosios galios pariteto duomenis.

1 pav. aiškiai rodo, kad šalių BVP yra susijęs su prekių ir paslaugų kainų lygiu, o stebimi kainų lygio skirtumai yra pagrindinė ekonomikų raidos varomoji jėga. Formaliai suskaičiuotas koreliacijos koeficientas tarp BVP ir kainų lygio yra 0.82, bet jei skaičiuotume tik ES šalims, koreliacijos koeficientas padidėja iki 0.92. Tai tik patvirtina, kad Penn dėsnis veikia gerai, kai mažinamos kliūtys prekių,  paslaugų ir finansinių resursų laisvam judėjimui.  Skaitykite toliau

Nedeklaruotas darbas ES: pastabos vertinimui, naudojančiam darbo apmokestinimo metodą.

Pačioje praėjusių metų pabaigoje Prof. Romas Lazutka savo FB paskyroje pasidalino informacija apie ES Komisijos užsakymu atliktą tyrimą: „An evaluation of undeclared work in the European Union and its structural determinants: estimates using the Labour Input Method„. Svarbiausia šio darbo išvada buvo pristatyta kaip įrodymas, kad darbo apmokestinimo lygis ES šalyse praktiškai neturi jokios įtakos nedeklaruoto darbo lygiui. Komentaras ir pats darbas susilaukė pakankamai daug kritikos, kadangi jis prieštarauja populiariam įsitikinimui dėl aukšto darbo apmokestinimo įtakos nedeklaruoto darbo lygiui. Reikia pripažinti, kad autorius taip pat iki šiol perdėtai vertino mokesčių vaidmenį makroekonominei šalių raidai, nors ankstesni darbai apie Baltijos valstybių ekonominį augimą greičiau liudijo priešingai.  Todėl šis tekstas gimė, kaip natūralus noras giliau suprasti  darbo ir kapitalo mokesčių įtaką šalių BVP ir nedeklaruotam darbui.

Daugiausiai abejonių kelia nagrinėjamos studijos teiginys apie praktiškai neegzistuojančią koreliaciją tarp ES šalių darbo bendrojo apmokestinimo lygio (Implicit tax rate on labour (ITR(L)) ir nedeklaruoto darbo (Undeclared work) , žr. 1 pav., kuris aiškiai rodo labai mažą tiesinę koreliaciją lygią -0.105. Šis ir kiti paveiksliukai parengti autoriaus pagal nagrinėjamos studijos ir „Taxation Trends in the European Union Data for the EU Member States, Iceland and Norway, 2017 edition” duomenis.

 

UndWork pav 1

1 pav. Autoriaus iliustracija pagal duomenis iš cituojamų Eurostato studijų, koreliacija -0.105. Skaitykite toliau

Naujas požiūris į finansus paskelbtas kartu su bendradarbiais iš Bostono universiteto

2015 metais Baltijos Amerikos laisvės fondo parama sudarė galimybę 10 mėnesių stažuotis Bostono universiteto Polimerų studijų centre, kuriam vadovauja Ekonofizikos pradininkas, žymus fizikas profesorius H.E. Stanley. Tai buvo puiki galimybė parodyti, kad Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute atliekami finansų rinkų modeliavimo darbai yra originalūs keletu aspektų ir gali rimtai prisidėti prie kitokio požiūrio į finansų rinkas formavimo. Stažuotės tikslas buvo tikrai ambicingas todėl jo įgyvendinimas užėmė daugiau laiko nei tikėtasi. Profesoriui H.E. Stanley ir jo žymiems kolegoms profesoriui S. Havlin bei profesoriui B. Podobnik su  kitokio požiūrio į finansus ambicijomis tenka susidurti pakankamai dažnai todėl jų skeptiškumas kitoms nepatvirtintoms idėjoms yra visai natūralus. Nors mūsų daugiau nei 10 metų vystomos idėjos jau buvo apibendrintos kaip Suderintas stochastinis ir agentų finansų rinkų modelis, paskelbiant jį atviros prieigos žurnale PlosOne, patyrusiems kolegoms pagrindinius naujumo elementus teko įrodinėti labai kantriai. Skaitykite toliau

Komentaras R. Lazutkos ir J. Navickės straipsniui: Kur dingsta pinigai?

R. Lazutkos ir J. Navickės staripsnis yra puiki iniciatyva viešai diskusija Lietuvos ekonomines problemas. Į iškeltus klausimus paprastų atsakymų nėra, nuomonės tikrai bus skirtingos. Tačiau šių sudėtingų klausimų diskutavimas tikrai turi atitrūkti nuo dažnai visuomenei peršamo pigaus propagandinio stiliaus – būtina priartėti prie mokslinės kompetencijos net ir tokioje sudėtingoje srityje kaip Lietuvos ekonominė raida. Autoriai sėkmingai inicijuoja tokią diskusiją.

Nėra pagrindo abejoti, kad emigraciją lemia ir ekonominiai veiksniai, bet susiaurinti šio sudėtingo reiškinio aiškinimą tik ekonominėmis priežastimis tikrai negalima. Tai, kad iki šiol emigracijos problema nėra intensyvių mokslinių tyrimų objektu yra didžiulė šalies mokslo organizavimo problema. Ne tik mokslas, bet ir visa vidaus politika yra neleistinai atitolę nuo svarbiausių tautos ir valstybės problemų. Emigracija taip pat reikalauja nepalyginamai didesnės mokslinės kompetencijos, valstybė privalo rimtai investuoti į mokslinius tyrimus šioje srityje, nes niekas kitas to tikrai nepadarys. Yra didelis pavojus, kad visuomenė ir toliau bus murkdoma pigios propagandos liūne. Skaitykite toliau

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute svečiavosi Mokslo sriubos virėjai, Ignas Kančys ir jo draugai. Su Dr. Alekseju Kononovičiumi stengėmės dorai atsakyti į jų keliamus klausimus apie ekonofiziką. Kaip šie jauni mokslo populiarintojai tai suprato ir perteikia Jums, galite pažiūrėti pusės valandos trukmės filme. Tikiuosi, kad ši Mokslo sriuba Jums patiks ir sukels minčių.

« Older posts