Nors Paul Krugmanas yra viena ryškiausių asmenybių, kritikuojančių Euro idėją [1], kiti profesionalūs ekonomistai ir žurnalistai taip pat daug prisideda viešai kritikuodami Euro zonos makroekonominę politiką. Graikijos problema taip pat tapo didelių diskusijų objektu, kadangi jaučiamas pastovus nuomonių, nuo tiesioginio Euro projekto neigimo iki visų jo įgyvendinimo etapų kritikos, spaudimas. “Supraskite”, pagrindinė Europos ekonominio vystymosi problema kyla iš blogos bendros valiutos idėjos ir jos klaidingo įgyvendinimo dėl to stringa ir visas ES projektas.
Šiomis pastabomis nesiekiame nagrinėti galimas geopolitines aplinkybes, lemiančias šio nuomonių srauto kryptį, norime tik atkreipti dėmesį, kad labai dažnai šios nuomonės remiasi klaidingu argumentu. Pasirodė naujų straipsnių [2,3], kurie lygina Europos šalių jau įsivedusių Eurą arba susiejusių savo valiutas su Euru ir Europos šalių, toliau leidžiančių nacionalinėms valiutoms plaukioti, realiuosius BVP. Visai nėra būtina tapti tarptautinės makroekonomikos ekspertu, norint suprasti ryšį tarp šalių monetarinės politikos ir jų realaus BVP augimo. Plaukiančios valiutos daro įtaką šalies produktų ir paslaugų kainoms ir taip keičia bendrojo produkto augimo pasidalijimą tarp jo realiosios dalies ir infliacinės dalies (delfliatoriaus). Dėl tos priežasties realusis BVP yra labai priklausomas nuo nacionalinės valiutos svyravimų ir todėl tampa mažiau naudingas lyginti šalis, turinčias skirtingas pinigų politikas. Šią problemą puikiai žino ekonominio augimo statistikai ir todėl pasitelkia perkamosios galios paritetą (PGP) perskaičiuoti BVP, naudojant kainų lygius įvairiose šalyse, matuojamus ta pačia valiuta.
Sunku yra įsivaizduoti, kad P. Krugmanas nežino realiojo BVP ribotumo lyginant skirtingas šalis, vis dėlto, jis ir labai daug jo pasekėjų manipuliuoja makroekonominiais argumentais, lygina skirtingų šalių raidą, grįsdami savo išvadas vien tik šiuo labai ribotu BVP matu. Pažvelkime atidžiau į konkrečius duomenis, kuriuos pateikia mūsų jau minėti autoriai [2,3]. Lars Christensenas publikavo savo komentarus apie BVP augimą Europoje 2007-2015 metų laikotarpiu. Jūsų patogumui tiesiog pateikiame Larso paveiksliuką, kuriam didelių komentarų ir nereikia:
Čia “floaters” yra plaukiojančių valiutų šalys, o “peggers” yra Euro zonos ar su Euru susietų valiutų šalys. Palyginkie Larso paveiksliuką su sekančiu, kuriame BVP augimas Europoje vertinamas perkamosios galios standartais (EuroStat duomenys). Įsivaizduojamas ekonominio augimo pranašumas priskiriamas “floaters” aiškiai išnyksta kartu su visais grėsmingais argumentais apie Euro smaugiančiąją jėgą. Kiekvienas gali lengvai pasitikrinti šiuos duomenis, bent jau nuo 1995 metų, kai Eurostat duomenys PGP yra pateikiami. Mūsų detalesnė duomenų analizė leidžia teigti, kad Europos šalių ekonominio augimo statistika nesuteikia privalumo nei vienam iš valiutų rėžimų. Galima įžvelgti tik tendenciją, kad plaukiojantis kursas suteikia trumpalaikius privalumus, kai pastovus valiutų kursas yra palankesnis ilguoju laikotarpiu. Yra akivaizdus faktas, kad Baltijos valstybės, pririšusios savo valiutas prie kitų tvirtų valiutų jau nuo 1994 metų, daug sėkmingiau vejasi išsivysčiusias Europos šalis nei Vyšegrado šalys [4].
Matt O’Brien straipsnis The Washington Post [3] yra puikus pavyzdys įtikinamo rašinio, agituojančio už Naujosios monetarinės ideologijos idėjas [5]. Problema yra tik tame, kad remiantis klaidingais kiekybiniais argumantais kažkaip galima isiteikti ideologijai, bet sunku pasitarnauti tiesai. Naudingiausia yra tiesiog palyginti paveiksliukus. Pirmiausiai pateikiame Švedijos ir Suomijos palyginimą Matto publikuotą The Washington Post.
Nors šiame straipsnyje nėra tiesioginio nurodymo, kad čia pateikiamas realus BVP augimas, kiekvienas tai lengvai supras palygindamas su mūsų paveiksliuku, 4 pav., kur pateikiame procentinį BVP augimą, skaičiuojamą einamųjų metų tarptautiniais doleriais (Pasaulio Banko PGP duomenys) laikotarpiu nuo 1990 metų. Šie duomenys patvirtina, kad Suomijos ilgalaikė ekonomikos raida yra labiau užtikrinta nei Švedijos, o dabartinės Suomijos problemos, atsiradusios dėl Nokijos tarptautinio konkurencingumo, reikalauja ilgesnio laikotarpio šalies ekonomikai persiorganizuoti.
Šie ir daugelis kitų atvejų, kai žymūs autoriai ir solidi žiniasklaida naudoja klaidinantį realaus BVP augimo argumentą, tapo nuobodžiais tiems, kurie pagrįstai taiko pasaulio statistikos duomenis apie šalių ekonominį augimą. Vis dėto, dar pilnesniam vaizdui apie šią nuobodžią problemą susidaryti palyginkime Euro zonos ir JAV ekonominį augimą nuo 1990 metų pagal Pasaulio banko PGP duomenis.
Nuorodos
- Paul Krugman, Annoying Euro Apologetics, http://krugman.blogs.nytimes.com/2015/07/22/annoying-euro-apologetics/?smid=tw-NytimesKrugman&seid=auto&_r=0
- Lars Chrisencen, The Euro – A Monetary Strangulation Mechanism, http://seekingalpha.com/article/3322825-the-euro-a-monetary-strangulation-mechanism
- Matt O’Brien, Finland is the poster child for why the euro doesn’t work, http://www.washingtonpost.com/blogs/wonkblog/wp/2015/07/23/finland-is-the-poster-child-for-why-the-euro-doesnt-work/?utm_source=digg
- Vygintas Gontis and Kestutis Acus, Economies of Baltic Countries overtake and surpass Visegrad Group, https://gontis.eu/en/2013/07/baltijos-valstybiu-ekonomikos-vejasi-ir-lenkia-vysegrado-salis/#more-326
- Robert Skidelsky, The new monetary ideology, http://www.economist.com/blogs/freeexchange/2013/07/quantitative-easing
Dear Prof. Gontis,
I do not fully agree to your argument that the ‘long-term recovery of Finland is much stronger than of Sweden’. Namely, looking at your Fig. 4 seems to confirm the official truth: Sweden has greatly surpassed the 2008 production level, Finland has not. This is the same story that can be read from your Fig. 3. Perhaps you aim to say that the economic growth in Finland has been much more consistent in Finland, than in Sweden. Whether this is a result of euro is, of course, a different problem.