Tai kas šiuo metu vyksta pasaulio finansų rinkose liečia visus, nes tolimesnė įvykių raida gali skaudžiai užkabinti visas mūsų gyvenimo sritis. Nors numatyti, kaip procesai vystysis artimiausius keletą mėnesių yra sunku, mūsų dėmesys tam kas vyksta pasaulio finansų rinkose turi būti pats rimčiausias, o veiksmai, kiek galima savalaikiai. O kas gi vyksta?
Nors šią vasarą pasaulio žiniasklaidos dėmesys perdėtai buvo nukreiptas į įvykius Graikijoje, beje, tai ir toliau tęsiasi, didžiausios ekonominės finansinės permainos vyksta Kinijoje, o atgarsiai jau sklinda labai plačiai. Kinija jau 2008 metais, reaguodama į pasaulio finansų krizę, viena pirmųjų įgyvendino 586 milijardų dolerių finansinio skatinimo programą, nukreiptą gerinti šalies infrastruktūrą. Nors išoriškai Kinijos pastangos įveikti pasaulio krizę atrodė labai sėkmingos, šalies BVP ir toliau augo greičiausiai pasaulyje, pats finansinio skatinimo mechanizmas veikė labai netobulai, išpūsdamas ekonomiškai nepagrįstus investicinius projektus, nepamatuotą nekilnojamo turto plėtrą, ir sukurdamas naujas ekonomines disproporcijas šalies viduje. Vertinama, kad ši programa sudarė apie 90 proc. Kinijos ekonominio augimo po 2008 metų [1]. Buvo tokių gigantiškų projektų, kurie savaime baigėsi didžiulėmis nesėkmėmis.
Kinijos vietinė (savivaldos) valdžia savo infrastruktūros plėtrai išpūtė 1,7 trilijono dolerių kreditavimo programą [2], kurios beveik trečdalį galima priskirti blogoms paskoloms. Dabar dauguma Kinijos savivaldybių tapo vietine “graikiška” problema. Toks agresyvus kreditavimas neišvengiamai sukūrė infliaciją ir nekilnojamo turto pervertinimą. Jei daugumoje pasaulio šalių po 2008 metų krizės įvyko nekilnojamo turto korekcija, tai Kinijoje atvirkščiai, burbulas dar labiau išsiplėtė [3]. Kaip ir visus burbulus, Kinijos ekonomikos raidą taip pat lydi brangių prekių bumas, vertinama, kad ypatingai prabangių prekių rinka Kinijoje tapo didesnė nei JAV ir Europoje kartu sudėjus [4].
Šie akivaizdūs finansinio ir ekonominio burbulo reiškiniai Kinijoje šiuo metu yra labai reikšmingi visam pasauliui, kuris taip pat, pradedant JAV, yra išpūtęs savo finansinius burbulus, o dauguma akcijų indeksų jau gerokai viršija savo istorinius rekordus. Kinijos, kaip pasaulio fabriko, ypatingas vaidmuo lemia, kad nuo jos ekonomikos sveikatos labai priklauso pasaulinės žaliavų kainos ir daugelio šalių galimybės parduoti savo produkciją. JAV ir kitų pasaulio dalių reakcija į Kinijos problemas jau prasidėjo visuotinu akcijų kainų smukimu daugelyje biržų, įvykusiu per paskutines tris praėjusios savaitės dienas.
Nors pagrindinės žiniasklaidos priemonės visame pasaulyje dar yra pilnos raminančių pasisakymų ir apeliuoja į normalią rinkų korekciją, mūsų pareiga yra perspėti, kad galimai prasidėjo labai rimtas globalus finansų burbulo sprogimas, kuriam turime būti pasiruošę [5]. Paskutinę informaciją iš akcijų ir valiutų biržų papildo įvairūs analitikų pasisakymai, padedantys susigaudyti kas šiuo metu vyksta.
Svarbiausia, kad jau daug laiko trunkančias kalbas apie Kinijos ekonomikos lėtėjimą pakeitė labai konkretūs faktai apie rimtus pokyčius šioje šalyje. Akcijų burbulas čia pradėjo bliūkšti jau birželio pradžioje, Šanchajaus indeksas nuo savo maksimalios vertės jau nukrito per 30 procentų, pranešta, kad liepos mėnesį Kinijos eksportas palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus smuko beveik 9 procentus. Praėjusios savaitės pradžioje plačiai nuskambėjęs Kinijos žingsnis nuvertinti juanį sukėlė rimtus svyravimus pasaulio valiutų rinkoje, nes daugelis besivystančių kraštų tiesiog neturi alternatyvos atitinkamam savo valiutų nuvertinimui. Jautriai sureagavo ir didžiausia pasaulio JAV ekonomika, kur pagrindiniai akcijų indeksai per 3 dienas smuko apie 6 procentus, o doleris euro atžvilgiu nuvertėjo daugiau nei 3 procentus. Visa tai rodo, kaip tampriai JAV ekonomika yra susijusi su Kinija. Pojūtį apie globalų Kinijos ekonomikos vaidmenį pasauliui sustiprina ir tai, kad paskutinės savaitės įvykiai dar labiau pastūmėjo žemyn visas pasaulio žaliavų rinkas, o žalios naftos kaina krito žemiau 40 dolerių ribos.
Visi šie finansiniai svyravimai, įgaunantys aiškiai globalų pobūdį, palieka mažai vilties, kad audra lengvai nurims. Priešingai, suvokimas, kad rinkas valdo dar ir bendras prekeivių bandos jausmas [6,7], verčia manyti, kad ženklus kritimas tęsis, o jo tikrųjų pasekmių negali prognozuoti jokia šiuo metu žinoma ekonominė ar finansų teorija.
Lieka palinkėti skirti žymiai daugiau dėmesio šiuo metu vykstantiems procesams pasaulio finansų rinkose, kad nereiktų vėliau gailėtis dėl pavėluoto reagavimo į tai, kas liečia visus.
Literatūra
- Bill Powell, Inside China’s Runaway Building Boom, http://content.time.com/time/magazine/article/0,9171,1975336,00.html#ixzz1g4B5P26P
- China ‘faces subprime credit bubble crisis’, http://www.telegraph.co.uk/finance/china-business/8770945/China-faces-subprime-credit-bubble-crisis.html
- China’s Scary Housing Bubble, http://www.nytimes.com/roomfordebate/2011/04/14/chinas-scary-housing-bubble?ref=asia
- Chinese Spend More Money On Luxury Goods Than Europe And The U.S. Combined, http://www.businessinsider.com/luxury-demand-china-2011-10
- Doomsday clock for global market crash strikes one minute to midnight as central banks lose control, http://www.telegraph.co.uk/finance/11805523/Doomsday-clock-for-global-market-crash-strikes-one-minute-to-midnight-as-central-banks-lose-control.html
- Gontis V, Kononovicius A (2014) Consentaneous Agent-Based and Stochastic Model of the Financial Markets. PLoS ONE 9(7): e102201. doi:10.1371/journal.pone.0102201, http://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0102201
- Vygintas Gontis, Shlomo Havlin, Aleksejus Kononovicius, Boris Podobnik and H. Eugene Stanley, Stochastic model of financial markets reproducing scaling and memory in volatility return intervals, http://arxiv.org/abs/1507.05203
Geras ir aktualus straipsnis. Kinija jau senai kėlė nerimą, tad joje vykstančių procesų analizė yra gan aktuali, ypač pastaruoju metu.
Kita vertus yra ir kai kurių smulkių pastebėjimų. Straipsnio pabaigoje rašoma: „…suvokimas, kad rinkas valdo dar ir bendras prekeivių bandos jausmas [6,7], verčia manyti, kad ženklus kritimas tęsis, o jo tikrųjų pasekmių negali prognozuoti jokia šiuo metu žinoma ekonominė ar finansų teorija”.
Čia reikia paprieštarauti dėl „bandos jausmo” veikimo. Nors toks aiškinimas plačiai paplitęs (net ir tarp žymiausių specialistų), tačiau priežastis yra kitur. Svarbiausia priežastis yra rinkų prisotinimas kapitalu, dėl kurio rinkas pradeda veikti dar mažai žinomi dėsniai. Vienas tokių – didėjančio pelningumo efektas (fenomenas).
Norisi paprieštarauti ir dėl teiginio „…tikrųjų pasekmių negali prognozuoti jokia šiuo metu žinoma ekonominė ar finansų teorija”. Tokia teorija yra kuriama. Šiuo klausimu yra gauti išskirtiniai rezultatai, leidžiantys atskleisti svarbiausias kai kurių ekonominių krizių priežastis. Tikėtina, kad tai įgalins ateityje sukurti ir patikimus prognozavimo modelius. Teorija yra paremta prisotinimo efektu ir bendrųjų palūkanų (!) taikymu finansų rinkose ir turi sąlyginį pavadinimą: “Logistinė kapitalo valdymo teorija”
Literatūra: Girdzijauskas S.A., Moskaliova V., Streimikiene D. Economic Bubbles and Financial Pyramids: Logistic Analysis and Management (Economic Issues, Problems and Perspectives). 2014. Nova Science Pub Inc, N.Y. USA, 160 p.