Atlyginimų lygis Lietuvoje tapo nuolatinių diskusijų objektu, nes visiems bado tiesioginis jo palyginimas eurais su kitomis ES šalimis. Nemažiau aistrų kelia ir didėjančios kainos, tačiau labai retai susimąstome, kad tai yra makroekonomine prasme susiję dalykai. Todėl reikalaujame didesnių atlyginimų ir kartu mažesnių kainų, kaip visa tai yra žmogiška. Tačiau yra gerai žinomas Penn dėsnis, kuris reiškia statistiškai didesnes kainas labiau išsivysčiusiose ir geriau gyvenančiose valstybėse. Šis dėsnis veikia labai gerai tarpusavyje aktyviai ekonomiškai sąveikaujančioje bendrijoje ES. Tuo įsitikinsite užmetę akį į lentelę, kurioje yra parodyti ES valstybių BVP perkamosios galios standartais ir atitinkami kainų lygiai, viskas sunormuota į 100 visai 28 valstybių ES. Palyginimo patogumui valstybės yra išrikiuotos pagal kainų lygį, kuris yra išmatuojamas pakankamai tiksliai. Kainų lygis labai tiesiogiai priklauso nuo perkamosios galios šalies viduje, galima manyti, kad jis net tiksliau, nei vidutiniai atlyginimai, atspindi gyventojų perkamąją galią. Žinoma, kainos priklauso ir nuo daugybės kitų faktorių, bet Penn dėsnis ES veikia labai gerai. Todėl galime pagrįstai manyti, kad Lietuvos gyventojų pajamos yra gerokai didesnės, nei rodo jų vidutinis atlyginimų lygis, esame ne treti, o penkti nuo galo, o pagal BVP lygį (PGS) esame tame pačiame lygyje, kaip Estija ir visai priartėjome prie Pietų Europos šalių. Peržvelgę visas šalis, pamatysime, kad daugiau ekonominių augimo problemų turi tos valstybės, kurių kainų ir pajamų lygis yra aukštesnis, nei BVP lygis, o valstybės su mažesniu kainų lygiu turi didesnes augimo galimybes. Dėmesio vertas yra ir Čekijos atvejis, kurios BVP augimas yra gerokai sustojęs jau daugelį metų, o kainų lygis gerokai atsilieka nuo pasiekto BVP lygio.

Eurostat_Table_BVP PPS ir Kainu lygis sorted
Peršasi mintis, kad žemas kainų lygis ir žemas gyventojų pajamų lygis yra taip pat problema, kuri stabdo šalies vystymąsi. Todėl Lietuva turi pasistengti gyventojų pajamų lygį ir kainų lygį didinti, kad jis priartėtų prie BVP lygio, bet jo neviršytų.
Kad būtų lengviau suprasti minimalios mėnesinės algos (MMA) įtaką kainų lygiui pridėjau Eurostat MMA duomenis tų šalių, kurios tokią reguliavimo priemonę turi. Vienas stulpelis yra kaina, normuota ir pagal 21 šalies vidurkį ir pagal jų kainų lygį, o kitas, tiesiog eurais. Susidaro įspūdis, kad daugelis šalių bando sukelti atlyginimus didindamos MMA, bet kainų lygis ir gyventojų pajamos matomai yra daug sudėtingesnis reiškinys ir vien MMA jų nenustato. Taip pat labai gražiai matosi, kad Lietuva su savo 380 Eurų MMA (lentelėje parodyta su 350 eurų, kaip ir kitų šalių pagal 2016 m. pirmąjį pusmetį) perkamosios galios standartais jau tampa Baltijos šalių lyderė ir turi ieškoti rimtesnių galimybių kelti pajamų lygį. O tos galimybės tikriausiai yra dalies darbo pajamų mokesčio naštos perkėlimas ant kapitalo ir turto.