Vygintas Gontis

Asmeninė svetainė ir tinklaraštis

Page 3 of 7

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute svečiavosi Mokslo sriubos virėjai, Ignas Kančys ir jo draugai. Su Dr. Alekseju Kononovičiumi stengėmės dorai atsakyti į jų keliamus klausimus apie ekonofiziką. Kaip šie jauni mokslo populiarintojai tai suprato ir perteikia Jums, galite pažiūrėti pusės valandos trukmės filme. Tikiuosi, kad ši Mokslo sriuba Jums patiks ir sukels minčių.

Visi pasaulio pinigai ir rinkos vienoje iliustracijoje

Kviečiame susipažinti su pinigų vizualizavimu, kurį kuria Pingų projektas: money.visualcapitalist.com . Pingų projektas, pradėtas vykdyti 2015 metais, siekia labai intuityvių vizualizacijų priemonėmis tyrinėti pačią pinigų idėją – koncepciją.

Pinigų projekto svetainėje yra skelbiamos įvairios originalios grafinės vizualizacijos, kurios paaiškina viską apie pinigų esmę. Projektas žvelgia į pinigų evoliuciją ir bando atsakyti į sudėtingus klausimus, kurie trukdo suprasti kokią svarbią įtaką daro pingai visai finansų industrijai, investicijoms ir turto kaupimui.
Skaitykite toliau

2016 pasitinkant

Suprantama, kad daugelis mūsų matome pasaulį per įvykių Lietuvoje prizmę, tačiau 2015-ieji išsiskyrė globalių procesų aštrumu. Todėl buvome priversti atsipeikėti bei pripažinti, kad esame tik nedidelė dalis labai sudėtingo pasaulio, kurio įvykiai supurtė dabar jau naivokomis atrodančias mūsų saugumo iliuzijas. Tolimesnė dar 2014 metais prasidėjusių Ukrainos įvykių eiga privertė šalies saugumą pripažinti aukščiausiu prioritetu. Saugumo stiprinimui nebegailime lėšų ir didžiuojamės savo vaikų pasirinkimu ginti savo valstybę.

2015-ųjų metų įvykiai visiems suteikė progą rimtai susimąstyti apie Europos organizavimo principus. Pirmojoje metų pusėje pasaulis negalėjo atitraukti akių nuo Graikijos mokumo problemų, kurios pasirodė visai ne tokios baisios bendrame likusio pasaulio finansinių problemų fone. Tačiau iki raudonumo įkaitinti finansinės drausmės ir bendros tvarkos Europoje klausimai turėjo giliai įsirėžti politikų galvose ir tikrai darys savo įtaką tolimesniam šių klausimų sprendimui bendruose Europos namuose. Šį kartą triumfavo finansinės drausmės principai ir tik laikas parodys, ar šis Europos pasirinkimas yra teisingas. Nauji globalūs finansų sistemos sukrėtimai gali atskleisti tikrąją šio pasirinkimo vertę labai greitai.

Tikru Europos išbandymu 2015-aisiais tapo vadinamoji pabėgėlių krizė, kuri tikriausiai sudavė rimtą smūgį laisvo žmonių judėjimo principui, įgyvendintam iki šiol. Tokį mastą pasiekęs gyventojų kraustymasis kelia pavojų tautų ir kultūrų išlikimui. Todėl 2015 metų patirtis suteikia progą tautinių valstybių sąjungai kitaip pažvelgti į Naująjį Europos naratyvą, skleidžiantį kosmopolitizmo idėją, ir apsvarstyti, ar federalizacija yra tikrai vienintelis tinkamas pasirinkimas. Rimta diskusija šiuo klausimu yra neišvengiama, nes ir didžiosios Europos tautos terorizmo grėsmės akivaizdoje yra priverstos skaitytis su kintančia savo piliečių nuomone.

Pasaulio ekonominį gyvenimą toliau esmingai keičia pokyčiai energetinių išteklių rinkose ir technologijose. JAV, kaip buvusi didžiausia energetinių išteklių vartotoja, pagaliau tampa ir stambiausia naftos bei dujų tiekėja. Kartu su atsinaujinančių energijos išteklių technologiniais pokyčiais visa tai spaudžia energijos kainas žemyn, kurios ieškos savo tikrosios vertės bendrame stagnuojančios pasaulio ekonomikos ir žaliavų pertekliaus fone. Dėl šių priežasčių keičiasi Amerikos strateginis vaidmuo Artimuosiuose Rytuose, o BRICS šalys susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis dėl žaliavų kainų kritimo. Jei dar pridursime dėl užsitęsusio monetarinio skatinimo perkaitusias finansų rinkas, suvoksime, kad 2016 metais mūsų laukia sunkiai prognozuojami tiek politiniai, tiek ekonominiai pasaulio raidos procesai, kurie turės didžiulės įtakos viskam, ką darome čia, Lietuvoje.

Todėl pasidžiaukime, kad tokiomis sudėtingomis išorinėmis sąlygomis 2015 metais Lietuvoje įvestas euras gali tapti esminiu Lietuvos ūkį ir visą mūsų gyvenimą stabilizuojančiu veiksniu. Suraskime tinkamus žodžius tiems, kurie viską matuoja prekių kainomis lentynose, atkreipkime jų dėmesį į tai, kad geresnis gyvenimas yra neatskiriamas nuo aukštesnių kainų, nes tai lemia realiai veikiantys ekonomikos dėsniai. Pasižadėkime, kad 2016 metais panaudosime visas galimas priemones kainas pralenkiančio atlyginimų augimo spartinimui, kad perkelsime mokesčių naštą nuo pragyvenimui būtinų pajamų ant turto, prabangos prekių ir kapitalo. Pakvieskime visus lietuvius sugrįžti namo, nes Lietuva yra vienintelė jų gimtoji šalis prie Baltijos jūros, valstybė, kurioje gera gyventi, kuri puoselėja tradicijas, kultūrą ir mokslą.

Tam reikia visai nedaug – tik nuoširdaus tikėjimo, kad Lietuva yra visų mūsų namai, kad visos čia, viduje kylančios problemos yra išsprendžiamos. Nors istorija mums lėmė gyventi civilizacijų sankirtoje, viso pasaulio geopolitinė raida mums yra palanki ir suteikia didžiules galimybes užimti deramą vietą išsivysčiusių Europos valstybių bendrijoje. Todėl neturime užsidaryti, tačiau bendromis pastangomis siekti, kad Europa taptų įvairių tautų tradicijas ir kultūrą puoselėjanti savarankiškų šalių ekonominė bendrija, turinti labai daug bendrų ekonominių, tarptautinės politikos ir gynybos interesų. Tik eidami šiuo keliu galime tikėtis, kad viso pasaulio lietuvių akys ir keliai 2016 metais vėl nukryps į vienintelę jų tėvynę prie Baltijos.

Juodasis pirmadienis 2015

Bandos Jausmo modelisLiūdna, bet pirmadienis palaidojo paskutines viltis, kad praeitos savaitės įvykiai pasaulio finansų rinkose baigis paprasta korekcija. Ankstyvas rytas Aziojos ir pirmiausiai Kinijos biržose buvo kaip reta audringas. Nežiūrint visų Vyriausybės pastangų išlaikyti Šanchajaus akcijų indeksą ties 3500 riba, per dieną jis smuko 8,5 procento. Šis kritimas Kinijoje nusitempė ir kitas Azijos rinkas: Japonijos TOPIX smuko 5,9 proc., Hong Kongo Hang Seng Indeksas krito 5,05 proc., Taivanio akcijų birža smuko 4,8 proc., panašiai krito indeksai ir kitose Azijos biržose. Paskui akcijas patraukė ir žaliavų kainos, labiausiai signalizuojančios nerimą dėl Kinijos ekonomikos būklės. Šios informacijos šaltinis: QUARTZ, This may be the start of the world’s next financial crisis,

 Europos ir JAV biržos taip pat neatsilaikė šiam dideliam Azijos spaudimui. Bloomberg duomenimis svarbiausi Europos indeksai pirmadienį krito: Euro Stoxx 50 Pr – 5,35 proc., FTSE 100 – 4,67 proc, DAX – 4,70 proc., CAC 40 – 5,35 proc., IBEX 35 – 5,01 proc.   JAV indeksai: DOW JONES – 3,57 proc., S&P 500 – 3,94 proc., NASDAQ – 3,82 proc. NYSE – 3,98 proc. Skaitykite toliau

Pasaulis vėl pasitinka finansinio burbulo sprogimą nepasiruošęs

CoverImageAgents_50Tai kas šiuo metu vyksta pasaulio finansų rinkose liečia visus, nes tolimesnė įvykių raida gali skaudžiai užkabinti visas mūsų gyvenimo sritis. Nors numatyti, kaip procesai vystysis artimiausius keletą mėnesių yra sunku, mūsų dėmesys tam kas vyksta pasaulio finansų rinkose turi būti pats rimčiausias, o veiksmai, kiek galima savalaikiai. O kas gi vyksta?

Nors šią vasarą pasaulio žiniasklaidos dėmesys perdėtai buvo nukreiptas į įvykius Graikijoje, beje, tai ir toliau tęsiasi, didžiausios ekonominės finansinės permainos vyksta Kinijoje, o atgarsiai jau sklinda labai plačiai. Kinija jau 2008 metais, reaguodama į pasaulio finansų krizę, viena pirmųjų įgyvendino 586 milijardų dolerių finansinio skatinimo programą, nukreiptą gerinti šalies infrastruktūrą. Nors išoriškai Kinijos pastangos įveikti pasaulio krizę atrodė labai sėkmingos, šalies BVP ir toliau augo greičiausiai pasaulyje, pats finansinio skatinimo mechanizmas veikė labai netobulai, išpūsdamas ekonomiškai nepagrįstus investicinius projektus, nepamatuotą nekilnojamo turto plėtrą, ir sukurdamas naujas ekonomines disproporcijas šalies viduje. Vertinama, kad ši programa sudarė apie 90 proc. Kinijos ekonominio augimo po 2008 metų [1]. Buvo tokių gigantiškų projektų, kurie savaime baigėsi didžiulėmis nesėkmėmis. Skaitykite toliau

Nuobodus realaus BVP argumentas, naudojamas prieš Eurą

Nors Paul Krugmanas yra viena ryškiausių asmenybių, kritikuojančių Euro idėją [1], kiti profesionalūs ekonomistai ir žurnalistai taip pat daug prisideda viešai kritikuodami Euro zonos makroekonominę politiką. Graikijos problema taip pat tapo didelių diskusijų objektu, kadangi jaučiamas pastovus nuomonių, nuo tiesioginio Euro projekto neigimo iki visų jo įgyvendinimo etapų kritikos, spaudimas. “Supraskite”, pagrindinė Europos ekonominio vystymosi problema kyla iš blogos bendros valiutos idėjos ir jos klaidingo įgyvendinimo dėl to stringa ir visas ES projektas.

Šiomis pastabomis nesiekiame nagrinėti galimas geopolitines aplinkybes, lemiančias šio nuomonių srauto kryptį, norime tik atkreipti dėmesį, kad labai dažnai šios nuomonės remiasi klaidingu argumentu. Pasirodė naujų straipsnių [2,3], kurie lygina Europos šalių jau įsivedusių Eurą arba susiejusių savo valiutas su Euru ir Europos šalių, toliau leidžiančių nacionalinėms valiutoms plaukioti, realiuosius BVP. Visai nėra būtina tapti tarptautinės makroekonomikos ekspertu, norint suprasti ryšį tarp šalių monetarinės politikos ir jų realaus BVP augimo. Plaukiančios valiutos daro įtaką šalies produktų ir paslaugų kainoms ir taip keičia bendrojo produkto augimo pasidalijimą tarp jo realiosios dalies ir infliacinės dalies (delfliatoriaus). Dėl tos priežasties realusis BVP yra labai priklausomas nuo nacionalinės valiutos svyravimų ir todėl tampa mažiau naudingas lyginti šalis, turinčias skirtingas pinigų politikas. Šią problemą puikiai žino ekonominio augimo statistikai ir todėl pasitelkia perkamosios galios paritetą (PGP) perskaičiuoti BVP, naudojant kainų lygius įvairiose šalyse, matuojamus ta pačia valiuta. Skaitykite toliau

Tesla gamins akumuliatorius namams

Keletą praėjusių metų Tesla eksperimentavo kurdama elektros akumuliatorių paketą namams ir pramoniniam naudojimui, galintį kaupti saulės energijos sistemų ir elektros tinklo energiją. Kompanija pasiekė tokį lygį, kad pradeda masinę sukurto įrenginio gamybą. Pristatymo metu kompanijos vadovas Elon Musk teigė, kad tai esminis lūžis, skatinant pasaulį plačiai naudoti saulės energiją. Jo nuomone, tai turi esmingai pakeisti visą energijos naudojimo kultūrą pasaulyje.

 

Nors anksčiau sukurti akumuliatoriai yra pakankamai plačiai nauojami, naujasis produktas visus pralenkia savo kaina, 3500 USD vienas namų įrenginys, ir dydžiu, akumuliatorius kabantis ant sienos ūkinėje patalpoje, pavyzdžiui garaže. Tai minimalių gabaritų įrenginys, greičiau panašus į modernų meno kūrynį. Pramonei skirtas gaminys bus nepalyginamai didesnių gabaritų ir galės būti naudojamas kaupti saulės energiją naktiniam naudojimui ar lėšų taupymui piko metu.

 

https://www.youtube.com/watch?v=yKORsrlN-2k

 

Skaitykite toliau

Šventojo Patriko diena Bostone

Mister SrPtrŠi Airių šventuoju laikomo Patriko diena Bostone yra virtusi kažkokiu visuotinu šėlsmu. Mane sudomino pastebėta informacija internete, kur buvo skelbiami prašymai organizuoti šventinį paradą. Tarp prašančiųjų buvo ir vietinė gėjų lyga, o valdžios patvirtintame leidime ji taip pat buvo paminėta. Todėl krikščioniškos organizacijos ėmė protestuoti, kad toks renginys negali būti vadinamas šventojo Patriko vardu.

Išėjęs pasidairyti po Pietų Bostoną, kurio centrinė gatvė vadinama Broadway, pastebėjau, nemažą gyventojų sujudimą: grupėmis jie traukė vieni pas kitus į svečius, nešini vaišėmis ir gėrimais. Visi buvo pasipuošę ryškiai žaliomis spalvomis, o kai kurie jau buvo spėję ir  įkaušti. Žinoma, manęs į svečius niekas nekvietė, o ir šiaip nepastebėjau, kad vietiniai lietuviai būtų aktyvūs šio renginio dalyviai. Todėl tik stengiausi nepražiopsoti šventinio parado, apie kurio artėjimą  rodė gausus policijos pasirodymas aplinkinėse gatvėse ir parengtos priemonės, padedančios reguliuoti žmonių judėjimą. Skaitykite toliau

Arčiau ekonofizikos ištakų

Su profesoriumi H. E. Stanley
Su profesoriumi H. E. Stanley

Lapkričio 9 d. pagaliau išsiruošiau į beveik metų trukmės stažuotę Bostono universiteto Polimerų studijų centre, kuriam vadovauja vienas iš labiausiai cituojamų fizikų – profesorius H. E. Stanley. Šią galimybę man suteikė Baltijos-Amerikos Laisvės fondo parama. Prof. H. E. Stanley pagrįstai yra laikomas sąvokos „ekonofizika“ (Econophysics) autoriumi, nes būtent jo dėka prieš 20 metų susiformavusi statistinės fizikos tyrimų kryptis, siekianti naujai pažvelgti į ekonominius procesus ir pirmiausia į sudėtingus finansų procesus, gavo ir savarankišką pavadinimą. Naujoji tyrimų kryptis vystosi ypač sparčiai ir jau išėjo už jos iniciatorių sumanytų rėmų. Kiti socialiniai mokslai ir net visa kita gyvoji gamta tampa statistinės fizikos metodų taikymo lauku. Galima drąsiai teigti, kad pati statistinė fizika, kaip seniai susiformavusi disciplina, įgauna visai naujas formas. Skaitykite toliau

« Older posts Newer posts »