Žyma: ekonominė konvergencija

Baltijos valstybės toliau įrodinėja Euro naudą.

7 kovo, 2018 / Vygintas

KompensacijosDarb PPS Baltic Vysegrad — 1 pav. Kompensacija darbuotojams (BVP komponentė) perkamosios galios standartais.

Lietuvoje kaitinama aukštų kainų tema, toliau pagrindiniu jų augimo kaltininku išlieka euras. Pasinaudojant keliamu sąmyšiu, net bandoma kvestionuoti euro įvedimo naudą. Visi šie klausimai veliami į vientisą emocinį nepasitenkinimą augančiomis kainomis. Aiškumo šiuo tolimesnei valstybės ekonominei raidai labai svarbiu klausimu gali įnešti tik kiekybinis Baltijos valstybių, pasirinkusių labai panašų pinigų klausimo sprendimo būdą, ekonomikos ir žmonių gerovės augimo palyginimas su kitomis kaimyninėmis šalimis. Nors valstybės raida priklauso ir nuo daugybės kitų svarbių veiksnių, bet būtų beviltiška tikėtis sėkmės ir kitomis kryptimis, jei matytume, kad mūsų ekonominė konvergencija į išsivysčiusių šalių bendriją žlunga. Pripažindami, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) nepakanka adekvačiai įvertinti visą valstybių makroekonominę raidą, šiame kiekybiniame palyginime apsiribosime tik juo ir jo sudėtinėmis dalimis, kad išlaikytume kuo didesnį pasirinktos informacijos vientisumą. Lyginsime Eurostat duomenų bazėje pateikiamus šalių BVP ir jo sudėtinių dalių įverčius perkamosios galios pariteto (PGP) metodu nuo 1995 iki 2016 metų. Skaitykite toliau

GDP 2013 TaxRev pav 2 2 — 2 pav. BVP 2013 ir mokestinų pajamų santykio koreliacijos iliustracija, pateikta pagal atskiras šalių grupes.

Darbo ir kapitalo mokesčių įtaka ES šalių BVP augimui

11 sausio, 2018 / Vygintas

Ankstesniame straipsnyje Nedeklaruotas darbas ES nagrinėjome darbo ir kapitalo mokesčių įtaką nedeklaruoto darbo lygiui ES šalyse. Kartu palietėme labai įdomų klausią apie mokesčių įtaką pasiektam BVP lygiui trijose skirtingose ES šalių grupėse: Vakarų Europoje, Pietų Europoje bei Centrinėje ir Rytų Europoje. Nors intuityviai jaučiame, kad pasiektas BVP lygis turėtų priklausyti nuo taikytos mokesčių sistemos, bet kiekybiškai tai parodyti yra sudėtinga dėl daugybės kitų veiksnių, įtakojančių šalių ekonominę raidą. Pavyzdžiui, yra gerai žinoma, kad ES gerai veikia Penn efektas. Tai reiškia, kad naujosios ES narės yra stipriai įtakojamos Balassa ir Samuelson konvergencijos mechanizmo. Priešingai nei daugelis gali manyti, tas mechanizmas buvo paaiškintas 1964 metais ir neturi nieko bendro su ES parama. Europos ir ne tik šalys, nepriklausančios ES, lygiai taip pat paklūsta statistiniam Penn dėsningumui. Žavėdamiesi tuo nedideliu skaičiumi tikrų dėsningumų ekonomikoje, iliustruojame Penn dėsnio veikimą, remdamiesi paskutiniais Eurostat duomenimis, gautais perkamosios galios pariteto metodu.

GDP Prices — 1 pav. Penn dėsnio iliustracija, naudojant Eurostat perkamosios galios pariteto duomenis.

1 pav. aiškiai rodo, kad šalių BVP yra susijęs su prekių ir paslaugų kainų lygiu, o stebimi kainų lygio skirtumai yra pagrindinė ekonomikų raidos varomoji jėga. Formaliai suskaičiuotas koreliacijos koeficientas tarp BVP ir kainų lygio yra 0.82, bet jei skaičiuotume tik ES šalims, koreliacijos koeficientas padidėja iki 0.92. Tai tik patvirtina, kad Penn dėsnis veikia gerai, kai mažinamos kliūtys prekių, paslaugų ir finansinių resursų laisvam judėjimui. Skaitykite toliau

Požiūrio į Europą ekonominė dimensija

3 kovo, 2014 / Vygintas

Lietuvos prisijungimo prie Euro zonos ir žemės pardavimo užsieniečiams klausimai ypač paaštrino viešas diskusijas dėl Europos vertybių ir Europos Sąjungos (ES), kaip geopolitinio projekto, perspektyvų. Paminėsiu tik keletą rašinių: Mantas Adomėnas, Putinas „naudingų idiotų“ ieško dešinėje; Laisvūnas Šopauskas, Kaip Mantas Adomėnas idiotų ieškojo; Laurynas Kasčiūnas, Apie bandymus perkurti politinės dešinės vertybes Lietuvoje.

Straipsniuose apstu vertybinių pasvarstymų apie konservatizmą, tautiškumą, Lietuvos blaškymąsi tarp Rytų ir Vakarų. Norime ar nenorime panašūs pasvarstymai daugiausia remiasi humanitariniu intelektu ir neišvengiamai virsta pakankamai aštria ideologine priešprieša. Didžiausią nuostabą kelia tai, kad konservatyvios ir tautinės vertybės vis labiau priešpriešinamos Europos integraciniams siekiams. ES, kaip radikalaus socialinio eksperimento, kritika neišvengiamai tampa ir mūsų valstybės geopolitinio pasirinkimo bei konkrečių „sisteminės“ valdžios veiksmų kritika. Aštrėjančių ideologinių priešpriešų akivaizdoje būtina ieškoti kitų kiekybinių dimensijų, kurios padėtų objektyviau įvertinti mūsų šalies raidą ir pasirinkto kelio perspektyvą.

Siūlome pasigilinti į ekonominę šalies raidą ES integracinių procesų kontekste ir bent tuo požiūriu įvertinti šį socialinį geopolitinį eksperimentą. Mūsų nuomone, nors ekonominė šalies sėkmė neišsemia visų siekių, tačiau yra pagrindo laikyti tai būtina tautos ir valstybės raidos sąlyga. Todėl jau šiandien turima informacija apie Lietuvos ir kitų naujųjų ES narių ekonominę konvergenciją į labiausiai išsivysčiusių šalių bendriją yra labai svarbus argumentas visoms diskusijoms dėl geopolitinio pasirinkimo. Todėl formuluojame klausimą labai konkrečiai – „Ar realiai vyksta naujųjų ES narių ekonominė konvergencija su labiau išsivysčiusiomis šalimis, o gal priešingai, atotrūkis tarp valstybių didėja, o pati bendrija bus priversta išsivaikščioti?“. Prisipažinsiu, kad ne kartą teko susidurti su negatyviu atsakymu į šį klausimą, nors toks požiūris paprastai grindžiamas tik emocinėmis nuostatomis ar labai siaura asmenine patirtimi. Skaitykite toliau

Penn efekto triumfas Europoje

7 vasario, 2014 / Vygintas

Atlikti šį darbelį paskatino nesenai žurnale The Economist paskelbta publikacija The Big Mac index. Šis indeksas yra sugalvotas populiariai paaiškinti realaus valiutų kurso sąvoką, įvedamą dėl skirtingų kainų lygių skirtingose valstybėse. Problema atsiranda dėl to, kad valiutų rinkoje nustatomi keitimo kursai lemia to paties piniginio vieneto, pvz., JAV dolerio, skirtingą perkamąją galią įvairiose šalyse. Greito maisto restoranų tinklas McDonald‘s visame pasaulyje tiekia standartizuotus vienodos kokybės produktus, pvz., Big Mac. Kadangi šio produkto kokybė ir vartojamoji vertė visose šalyse yra vienoda, tai jo skirtinga kaina reiškia skirtingą kainų lygį įvairiose šalyse arba to paties piniginio vieneto skirtingą perkamąją galią skirtingose šalyse. Ilgai buvo manoma, kad skirtingas kainų lygis yra tik laikinas reiškinys ir ilgainiui valiutų keitimo kursai turi keistis taip, kad kainų lygis išsilygintų, t.y. Big Mac kaina turi tapti vienoda, jei skaičiuojama ta pačia valiuta, nors ir skirtingose šalyse. Deja, taip nėra, kainų lygių skirtumas įvairiose šalyse yra fundamentalus reiškinys, o statistiškai yra stebima, kad kainos yra aukštesnės labiau išsivysčiusiose šalyse. Šis statistinis dėsnis yra pavadintas Penn vardu, o Balassa ir Samuelson nepriklausomai 1964 metais pateikė šio reiškinio paaiškinimą, išskirdami visas prekes ir paslaugas į prekiaujamas tarptautiniu mastu ir vartojamas tik pagaminimo vietoje. Šių dviejų ekonomikos sektorių produktyvumo skirtumai ir tapo Penn efekto aiškinimo pagrindu. Šiuo metu formuojasi nuomonė, kad tai tik vienas galimų labai bendro makroekonominio dėsningumo paaiškinimų, o pats dėsnis reikalauja bendresnės reiškinio teorijos.

Nesunku suprasti, kad mus nuolat jaudinanti šalių ekonominės konvergencijos tema yra tiesiogiai susijusi su Penn efektu. Jei kainų lygių ir produktyvumo skirtumai tarp šalių turi statistinę tendenciją lygintis, tai gal galima traktuoti panašiai kaip statistinėje fizikoje, kad kainų lygių lyginimasis ir yra tikroji „termodinaminė“ šalių ekonominės konvergencijos priežastis. Deja, tokia konvergencija nėra besąlyginė, o gali vykti tik tada, kai tam sudaromos reikalingos sąlygos, tai patvirtina įvairūs ekonominio augimo tyrimai. Todėl šiandien klausiame, ar Europos Sąjungos geopolitinis ir tarptautinės makroekonomikos eksperimentas yra palankus šalių ekonominei konvergencijai realizuotis, o gal yra priešingai, kaip mano skeptikai, šis eksperimentas niekur neveda, šalių ekonominė diferenciacija tik didės, o tokia sąjunga negalės ilgai išgyventi. Šiuo svarbiu klausimu mus domina tik faktai ir tik kiekybinė realiai egzistuojančių procesų išraiška. Tam geriau yra naudoti ne Big Mac index‘ą, o tarptautiniu mastu pripažintą Perkamosios galios pariteto (PGP) skaičiavimo metodiką, kuri įvertina kainų lygio skirtumus ne vieno produkto atžvilgiu, bet yra agreguotas viso BVP mastu.

Tarptautinė makroekonomika: Euras tarnaus Lietuvai

10 sausio, 2014 / Vygintas

Vygintas Gontis

Nėra jokia paslaptis, kad lito susiejimą su JAV doleriu 1994 metais inicijavo amerikiečiai finansų specialistai, o vietiniams politikams ir ekonomistams teko dalia rinktis ar pritarti. Rimtai prieštaraujančių siūlomam pasirinkimui tikrai nebuvo daug ir tai lėmė pakankamai audringa ir su dideliu užvėlavimu įvykusi lito įvedimo epopėja. Užtenka tik prisiminti, kad litą įvedėme net metais vėliau nei Estai ir Laviai, o tik įvedę, sugalvojome procesą kriminalizuoti, keldami bylą prieš Lietuvos banko pirmininką R. Visokavičių. Tada ir paaiškėjo kokį turime savo intelektualųjį potencialą finansų srityje. Mat vyravo visuotinis įsitikinimas, kad nacionalinė valiuta turi silpnėti, o ji priešingai, pradėjo sparčiai stiprėti. Natūralu, kad mažoms, finansų valdymo patirties neturinčioms Baltijos valstybėms užsienio ekspertai siūlė susieti savo valiutas su tvirtomis užsienio valiutomis, t. y. Centrinio banko modelį pakeisti Valiutų valdyba. Ir tai buvo išmintingas sprendimas, apsaugojęs nuo dar didesnių nesusipratimų.

Skaitykite toliau

Baltijos valstybės turi realias galimybes išlikti ilgalaikio ekonominio augimo lyderėmis ES

4 rugsėjo, 2013 / Vygintas

Vygintas Gontis, Aleksejus Kononovičius ir Kęstutis Acus

Ankstesniame tekste pateikėme statistinę informaciją iš įvairių šaltinių, demonstruojančią ypatingai sparčius ir stabilius Baltijos šalių ekonomikų ilgalaikio augimo tempus. Šiandien jau drąsiai galima teigti, kad net pasaulio finansinė krizė šioms stabilaus augimo tendencijoms galėjo padaryti tik trumpalaikį poveikį. Baltijos šalys vėl yra ES ekonominio augimo lyderėmis ir siekia išlikti tokiomis ateityje.

Tai, kad Baltijos šalių ekonomikos net pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis pirmiausiai stiprėja augančio eksporto dėka, tik patvirtina prielaidas apie ypatingai ryškų Balassa Samuelsono efekto pasireiškimą. Tačiau klausimas, kodėl šis efektas pasireiškia stipriau šiose šalys, reikalauja atskiros analizės. Pavyzdžiui, Vyšegrado šalys, kurių bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis yra labai artimas, atrodo turėtų vystytis panašiu greičiu. Nesileisdami į detalesnius modelinius šio klausimo aspektus, norėtume atkreipti dėmesį į darbo užmokesčio statistiką, nes darbo už mokestis yra labai svarbus daugelio makroekonominių augimo modelių parametras.

Baltijos valstybių ekonomikos vejasi ir lenkia Vyšegrado šalis

17 liepos, 2013 / Vygintas

Vygintas Gontis ir Kęstutis Acus

Tęsdami jau pradėtą šalių ekonominės konvergencijos ir ilgalaikio jų raidos prognozavimo temą, norime atkreipti skaitytojų dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, vertinančius Europos ir OECD šalių ekonomikas perkamosios galios standartais (Purchasing Power Standards). Tam yra keletas priežasčių, pirma, norime surasti tinkamiausią būdą lyginti šalių bendruosius vidaus produktus tarpusavyje, antra, siekiame remtis tinkamiausia ir patikima statistika modeliuodami tarptautinius makroekonominius konvergencijos procesus, ir trečia, norime atkreipti didesnį dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, ypatingai išryškinančius Baltijos valstybių ekonomikų spartų augimą.

Europos sąjungos (ES) šalių ekonominė raida yra gyvas tarptautinės makroekonomikos eksperimentas, kurio teorinis nagrinėjimas, ir pagal galimybes modeliavimas, yra rimtas iššūkis visiems analitikams ir teoretikams. ES patirtis turės daug didesnę reikšmę tik tuo atveju, jei čia vykstantys ekonominiai procesai bus suprasti ir teoriniame lygmeny, o pastebėti dėsningumai pasitarnaus priimant tolimesnės jos raidos sprendimus. Mūsų nuomone, jau dabar stebimi dėsningumai reiškia neįtikėtinai stabilias tendencijas, kurios ilgalaikes ekonominės raidos prognozes gali priskirti tiksliųjų mokslų kategorijai, nepalyginamai didesniu mastu nei, pavyzdžiui, galimybę kurti ilgalaikes oro prognozes.