Vygintas Gontis

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF), kiekvienais metais vykdantis remtinų projektų atranką, susiduria su kebliu uždaviniu – paskirstyti nepilnus pusę milijono litų valstybės lėšų visiems kultūros ir švietimo projektams, įgyvendinamiems Interneto visuomenės informavimo priemonėse. Palyginti su ankstesniais metais, finansavimo apimtis yra sumažinta apie 40 procentų. Nors pateiktų projektų skaičius taip pat sumažėjo nuo 112 iki 82, Interneto žiniasklaidos konkurencija yra pati didžiausia tarp visų Fondo remiamų programų. Lėšų trūkumas ir didžiulė labai skirtingų projektų, čia varžosi tiek vaikų švietimo, tiek profesionaliosios meninės kūrybos sklaidos projektai, konkurencija verčia Fondo tarybos narius rimtai susimąstyti apie atrankos kriterijos ir misiją, kurią turi atlikti ši valstybės parama.
Fondo ekspertai, kurie ir yra pagrindiniai projektų vertintojai, paprastai teigia, kad svarbiausi jų atrankos kriterijai yra: kokybė, originalumas, aktualumas, kultūrinė ir visuomeninė reikšmė, tęstinumas, išliekamoji vertė ir kt. bei efektyvumo požiūriu atsižvelgiama į Interneto specifiką ir aprėptį. Deja, nuosekliai laikytis tokių kriterijų yra ganėtinai sudėtinga, o Fondo tarybai dar tenka nelengvas uždavinys, kai reikia priimti galutinį sprendimą.
Daugiausiai diskusijų kelią projekto aprėpties aspektas, kurio atžvilgiu nuomonės skiriasi nuo jo absoliutinimo iki visiško neigimo. Pirmiausiai norėtųsi atkreipti dėmesį, kad maksimalios aprėpties natūraliai siekia komerciniais pagrindais veikianti žiniasklaida. Tačiau valstybės parama jai tiesiog iškreiptų lygias konkurencines sąlygas. Kita vertus, pigaus populiarumo siekiančių informavimo priemonių metodai, dažnai prasilenkia su elementariu padorumu ir savo „populiariuoju“ turiniu neišvengiamai užgožia bei niekais paverčia bandymus skleisti šveičiamojo bei ugdomojo pobūdžio informaciją. Tenka susidurti ir su visišku aprėpties aspekto neigimu, teigiant, kad rimtai kūrybai populiarumas nėra būtinas, o tikrą vertę turintys dalykai patys skinasi kelią visuomenėje. Štai čia ir norisi išryškinti Interneto labai specifines galimybes.
Internetas yra technologija, kuri sudaro išskirtines galimybes didinti informacijos sklaidą, neieškant pigaus populiarumo ir nesiekiant painioti vertybes su komercija. Čia palyginti menkomis sąnaudomis gali būti kuriamos pelno nesiekiančios informavimo priemonės, kurios grynai techninėmis priemonėmis gali išlaikyti pakankamai aukštą lankomumą ir informacijos sklaidą. Tokios informavimo priemonės pavyzdžiu galima būtų laikyti portalą Bernardinai.lt . Kita vertus, Interneto milžiniška sklaida integruota su elektroninio informacijos kaupimo, saugojimo ir paieškos priemonėmis sukuria ypatingą informacijos prieinamumą, kuris tampa kasdieniniu bet kokios veiklos poreikiu.
Taigi, mūsų požiūriu, kultūros ir švietimo projektų aprėptis gali būti svarbus kriterijus skirstant valstybės paramą, tačiau jo negalima taikyti tiesmukiškai, t.y., ne visos priemonės siekiant populiarumo yra priimtinos. Vertinant projektų tinkamumą labai svarbu yra nustatyti ar jo rengėjai yra pakankamai kvalifikuoti išnaudoti technines galimybes galimai aprėpčiai pasiekti. Kitas labai svarbus kriterijus turėtų būti ar rengiama informacija yra sisteminama, tinkamai saugoma ir ar gali būti užtikrintas ilgalaikis jos prieinamumas. Deja, tenka konstatuoti, kad nei Fondo ekspertai, nei tarybos nariai pakankamo dėmesio tam dar neskiria.
Visapusiškas Intereneto privalumų panaudojimas pirmiausiai turėtų prisidėti prie Lietuvos meno kūrėjų kūrybos sklaidos, jų šiuolaikiško bendravimo ir bendradarbiavimo formų kūrimo, meno, mokslo ir švietimo darbuotojų vaidmens šiuolaikinėje visuomenėje didinimo. Todėl būtina yra remti projektus, kuriamus ne pavienių asmenų ar mažų grupių, bet aprėpiančius ištisas kūrybos sritis, meno, mokslo ir švietimo organizacijas.
Didžiausia problema yra tai, kad bendra paramos dalis Interneto žiniasklaidai yra tokia maža, kad jos pagrindu tikrai yra sunku kurti ilgalaikius labai didelę išliekamąją vertę turinčius projektus. Pavyzdžkiui, nors Lietuvoje jau randasi keletas populiarių mokslo populiarinimo portalų (http://technologijos.lt http://www.astronomija.info ), jie nesikreipia į SRTRF paramos, kadangi yra labai sunku organizuoti kvalifikuotų mokslininkų dalyvavimą mokslo populiarinime, kai skiriama parama dažniausiai apsiriboja keletu tūkstančių litų. O tai yra didelis praradimas, nes interaktyvių vizualizacijų pagalba Internetas gali būti pačia efektyviausia ir patraukliausia mokslo populiarinimo forma. Neabejoju, kad ir meninės kūrybos formų, naujų technologijų bei pačios kūrybos sklaidai Internetas yra nepakeičiamas. Todėl belieka tikėtis, kad valstybės parama SRTRF ateityje tik didės, o paties Fondo supratimas, kad Internetas yra ne tik informacijos sklaidos, bet ir šiuolaikiškos visuomenės gyvenimo būdas, didės.