Vygintą Gontį kalbino Viktoras Denisenko
Kaip bendrais bruožais galima būtų apibūdinti Lietuvos mokslo padėtį?
Lietuvos mokslo padėties apibūdinimas yra nemažiau sudėtingas uždavinys nei Lietuvos ūkio, ekonomikos būklės įvertinimas. Sakyčiau, kad viešoje erdvėje vyrauja kritiškas žvilgsnis tiek į Lietuvos ekonomiką, tiek į mokslą ir tai yra nesunku suprasti. Visi norintys siūlyti šalies tobulėjimo receptus juos grindžia kritišku požiūriu į tai, ką turime.
Kita vertus, yra labai keblu kiekybiškai ir objektyviai vertinti sudėtingų socialinių reiškinių raidą sparčių transformacijų laikotarpiu, kurį išgyvename jau daugiau nei 20 metų. Taip, gilios ir prasmingos transformacijos vyksta tokiu laiko masteliu ir prireiks dar maždaug tiek pat laiko, kad daugeliu socialinių ir ekonominių rodiklių galėtume lygintis su pirmaujančiomis Europos šalimis. Todėl objektyvus Lietuvos mokslo būklės ir jos raidos vertinimas yra įmanomas tik remiantis kiekybiniu aprašymu visame sudėtingame transformacijų laikotarpyje ir lyginant su kitomis panašias transformacijas išgyvenančiomis šalimis. Todėl daugiausia informacijos mums suteikia Baltijos valstybių tarpusavio lyginimas.
Pažvelkime į plačiai prieinamą mokslinių publikacijų duomenų bazę SCOPUS, kurioje pateikiamas publikacijas galime nagrinėti ir autorių šalies aspektu. Galime lengvai palyginti, kaip kito Baltijos šalių autorių tarptautinių mokslinių publikacijų skaičius nuo 1990 iki 2012 metų (žr. 1 paveikslėlį). Pateikti skaičiai nėra normuoti nei pagal gyventojų skaičių, nei pagal mokslo finansavimą šalyse, todėl jų interpretacija gali būti labai įvairi.
