Asmeninė svetainė ir tinklaraštis

Žyma: perkamosios galios standartas

Baltijos valstybės turi realias galimybes išlikti ilgalaikio ekonominio augimo lyderėmis ES

Vygintas Gontis, Aleksejus Kononovičius ir Kęstutis Acus

EU FigAnkstesniame tekste pateikėme statistinę informaciją iš įvairių šaltinių, demonstruojančią ypatingai sparčius ir stabilius Baltijos šalių ekonomikų ilgalaikio augimo tempus. Šiandien jau drąsiai galima teigti, kad net pasaulio finansinė krizė šioms stabilaus augimo tendencijoms galėjo padaryti tik trumpalaikį poveikį. Baltijos šalys vėl yra ES ekonominio augimo lyderėmis ir siekia išlikti tokiomis ateityje.

Tai, kad Baltijos šalių ekonomikos net pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis pirmiausiai stiprėja augančio eksporto dėka, tik patvirtina prielaidas apie ypatingai ryškų Balassa Samuelsono efekto pasireiškimą. Tačiau klausimas, kodėl šis efektas pasireiškia stipriau šiose šalys, reikalauja atskiros analizės. Pavyzdžiui, Vyšegrado šalys, kurių bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis yra labai artimas, atrodo turėtų vystytis panašiu greičiu. Nesileisdami į detalesnius modelinius šio klausimo aspektus, norėtume atkreipti dėmesį į darbo užmokesčio statistiką, nes darbo už mokestis yra labai svarbus daugelio makroekonominių augimo modelių parametras.

Baltijos valstybių ekonomikos vejasi ir lenkia Vyšegrado šalis

Vygintas Gontis ir Kęstutis Acus

Tęsdami jau pradėtą šalių ekonominės konvergencijos ir ilgalaikio jų raidos prognozavimo temą, norime atkreipti skaitytojų dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, vertinančius Europos ir OECD šalių ekonomikas perkamosios galios standartais (Purchasing Power Standards). Tam yra keletas priežasčių, pirma, norime surasti tinkamiausią būdą lyginti šalių bendruosius vidaus produktus tarpusavyje, antra, siekiame remtis tinkamiausia ir patikima statistika modeliuodami tarptautinius makroekonominius konvergencijos procesus, ir trečia, norime atkreipti didesnį dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, ypatingai išryškinančius Baltijos valstybių ekonomikų spartų augimą.

Europos sąjungos (ES) šalių ekonominė raida yra gyvas tarptautinės makroekonomikos eksperimentas, kurio teorinis nagrinėjimas, ir pagal galimybes modeliavimas, yra rimtas iššūkis visiems analitikams ir teoretikams. ES patirtis turės daug didesnę reikšmę tik tuo atveju, jei čia vykstantys ekonominiai procesai bus suprasti ir teoriniame lygmeny, o pastebėti dėsningumai pasitarnaus priimant tolimesnės jos raidos sprendimus. Mūsų nuomone, jau dabar stebimi dėsningumai reiškia neįtikėtinai stabilias tendencijas, kurios ilgalaikes ekonominės raidos prognozes gali priskirti tiksliųjų mokslų kategorijai, nepalyginamai didesniu mastu nei, pavyzdžiui, galimybę kurti ilgalaikes oro prognozes.