Christmas is an appropriate time to share good news. In collaboration with ChatGPT, we have produced comparative maps of the European economy for 1995 and 2024, based on IMF World Economic Outlook (WEO) data. The good news is that the European map in 2024 is incomparably more even and balanced than in 1995. This clearly demonstrates the real benefits of European economic integration and substantially weakens recurring claims about Europe’s alleged economic stagnation.
Skaitykite toliauŽyma: perkamosios galios standartas
Vygintas Gontis, Aleksejus Kononovičius ir Kęstutis Acus
Ankstesniame tekste pateikėme statistinę informaciją iš įvairių šaltinių, demonstruojančią ypatingai sparčius ir stabilius Baltijos šalių ekonomikų ilgalaikio augimo tempus. Šiandien jau drąsiai galima teigti, kad net pasaulio finansinė krizė šioms stabilaus augimo tendencijoms galėjo padaryti tik trumpalaikį poveikį. Baltijos šalys vėl yra ES ekonominio augimo lyderėmis ir siekia išlikti tokiomis ateityje.
Tai, kad Baltijos šalių ekonomikos net pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis pirmiausiai stiprėja augančio eksporto dėka, tik patvirtina prielaidas apie ypatingai ryškų Balassa Samuelsono efekto pasireiškimą. Tačiau klausimas, kodėl šis efektas pasireiškia stipriau šiose šalys, reikalauja atskiros analizės. Pavyzdžiui, Vyšegrado šalys, kurių bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis yra labai artimas, atrodo turėtų vystytis panašiu greičiu. Nesileisdami į detalesnius modelinius šio klausimo aspektus, norėtume atkreipti dėmesį į darbo užmokesčio statistiką, nes darbo už mokestis yra labai svarbus daugelio makroekonominių augimo modelių parametras.
Vygintas Gontis ir Kęstutis Acus
Tęsdami jau pradėtą šalių ekonominės konvergencijos ir ilgalaikio jų raidos prognozavimo temą, norime atkreipti skaitytojų dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, vertinančius Europos ir OECD šalių ekonomikas perkamosios galios standartais (Purchasing Power Standards). Tam yra keletas priežasčių, pirma, norime surasti tinkamiausią būdą lyginti šalių bendruosius vidaus produktus tarpusavyje, antra, siekiame remtis tinkamiausia ir patikima statistika modeliuodami tarptautinius makroekonominius konvergencijos procesus, ir trečia, norime atkreipti didesnį dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, ypatingai išryškinančius Baltijos valstybių ekonomikų spartų augimą.
Europos sąjungos (ES) šalių ekonominė raida yra gyvas tarptautinės makroekonomikos eksperimentas, kurio teorinis nagrinėjimas, ir pagal galimybes modeliavimas, yra rimtas iššūkis visiems analitikams ir teoretikams. ES patirtis turės daug didesnę reikšmę tik tuo atveju, jei čia vykstantys ekonominiai procesai bus suprasti ir teoriniame lygmeny, o pastebėti dėsningumai pasitarnaus priimant tolimesnės jos raidos sprendimus. Mūsų nuomone, jau dabar stebimi dėsningumai reiškia neįtikėtinai stabilias tendencijas, kurios ilgalaikes ekonominės raidos prognozes gali priskirti tiksliųjų mokslų kategorijai, nepalyginamai didesniu mastu nei, pavyzdžiui, galimybę kurti ilgalaikes oro prognozes.