Vygintas Gontis
Vystyti modernios statistinės fizikos, matematikos ir kompiuterinės fizikos taikymus konkurencijos ir konfliktų problemoms, kylančioms socialinėse, ekonominėse, finansinėse sistemose ir istorinėse bei kitose panašiose aplinkybėse, spęsti, kur tokie nauji taikymai gali atnešti esminių naujovių, yra Europos mokslininkų, susibūrusių veikti kartu, tikslas. Šis sambūris formaliai yra organizuotas kaip ES COST projektas MP0801 Konkurencijos ir konflikų fizika (Physics of Competition and Conflicts). Tai yra bendra fizikų ir matematikų veikla skleisti naujausius pažinimo rezultatus, kurti bendravimo formas su ekonomistais, kitais socialinių mokslų, pramonės bei valdžios atstovais.
Finansų ekspertai pastebėjo, kad pagrindinis Baltijos šalių ekonomikos finansavimo šaltinis yra bankų kreditai. Teigiama, kad Lietuvoje finansų krizė būtų švelnesnė, jei kreditai nebūtų taip drastiškai sumažinti. Bet juk niekas kreditų nemažintų, jei jie būtų laiku gražinti. Finansų krizės sąlygomis, paliekant tą pati kreditavimo lygį, augtų ne tik gamyba, bet ir neparduotos produkcijos kiekis.Žinia, nepardavus gaminių, negalima grąžinti jiems pagaminti pasiskolintų pinigų.Tai paradoksas: pinigų vis daugėja,bet jų trūksta augančioms skoloms grąžinti. Kaip tai atsitinka?
Pasekime pinigų apytaką. Pradžioje kreditas paskirstomas prekių gamintojams ir paslaugų teikėjams. Prekes ir paslaugas turi išpirkti tie patys gamintojai, tapę pirkėjais, t.y., vartotojais. Produkcijos kainoje įskaitomi jai pagaminti išleisti pinigai, mokesčiai ir, be abejo, numatomas pelnas. Taigi ji yra didesnė nei vartotojų turimų pinigų suma. Antra vertus, kredito pinigai tarp gamintojų pasiskirsto netolygiai. Vieni gali jų visų neišleisti vartojimui, o kiti pinigų stokoja ir juos taupo, pirkdami tik pigias prekes. Laikui bėgant, vis didesnė BVP dalis lieka neparduota (nenupirkta).Jai sukurti išleisti pinigai lieka pas vartotojus, o jų, kaip gamintojų, sąskaitose – skolos kreditoriams.
Laisvoje rinkoje priimta nereguliuoti nei pelnų nei atlyginimų ir gamintojų (vartotojų) visuomenė vis labiau poliarizuojasi į sėkmingą (+) ir nesėkmingą (-).Nenaudojamų pinigų sumos pas pirmuosius vis didėja, ir nėra svertų demokratiniu būdu juos sugrąžinti į apytakos ratą. Belieka spausdinti naujus pinigus ir mokesčiais bei socialinėmis išmokomis kompensuoti išaldytą pinigų masę
Jurgio komentaras žodžiais išreiškia ekonominių finansinių reiškinių tarpusavio ryšį. Tačiau žodžiais mes galime išreikšti tik pačią idėją, o ekonomikos racioanliam valdymui yra būtinas kiekybinis šių reiškinių aprašymas. Mūsų įsitikinimu statistinės fizikos metodai čia gali būti patys efektyviausi tarp visų jau žinomų gamtos tyrimo ir pažinimo metodų.