Vygintas Gontis, Aleksejus Kononovičius, Julius Ruseckas
Teorines fizikos ir astronomijos institutas, Vilniaus universitetas, Sauletekio al. 3, 10257 Vilnius, vygintas@gontis.eu
Physics research complements traditional approaches, such as mathematical (stochastic) finance and econometrics in quantitative economics and finance [1, 2]. In the early years of this millennium, we embarked on an interdisciplinary research endeavor in Lithuania, applying concepts from statistical physics to understand complex financial and social systems. Here, we provide a short review of investigations in Lithuania, spanning from 2008 to 2022, undertaken by our research group.
The term „Econophysics” was coined by Professor H. E. Stanley over three decades ago, merging the disciplines of Economics and Physics. While the precise definition of „Econophysics” remains subject to ongoing debate, numerous reputable research groups and scientific journals worldwide are actively contributing to its development.
Our journey into Econophysics prompts the intriguing question of how theories primarily designed to explain the physical world in terms of particles can be applied to unravel the complexities of human social and economic behavior. Physics, as a natural science, is renowned for its precision and predictive power, grounded in the utilization of a limited set of universal properties of matter, sufficient to elucidate a multitude of physical phenomena. In stark contrast, the social sciences lack equivalent precise universal properties for individuals. Human beings, unlike fundamental particles, differ significantly from one another in numerous aspects. Despite this fundamental distinction between physical and social systems, the analogy between statistical laws in physics and social sciences continues to drive the application of statistical physics to investigate the properties of financial and other social systems.
Vygintas Gontis, Aleksejus Kononovicius, Julius Ruseckas
Teorines fizikos ir astronomijos institutas, Vilniaus universitetas, Sauletekio al. 3, 10257 Vilnius, vygintas@gontis.eu
Fizikos tyrimo metodų taikymas papildo tradicinius finansinių, ekonominių ir kitų socialinių sistemų tyrimo būdus: ekonomiką, finansų matematiką ir ekonometriją [1, 2]. Jau pačioje šio amžiaus pradžioje mūsų grupės nariai ėmėsi Lietuvoje naujos tarpdisciplininės tyrimų krypties, pradėdami taikyti statistinės fizikos metodus ir aiškindamiesi sudėtingų finansinių bei kitų socialinių sistemų veikimą. Šiuos inovatyvius mūsų grupės moksliniius tyrimus apžvelgiame laikotarpiu nuo 2008 iki 2022 metų.
Terminas „Ekonofizika”, jungiantis ekonomikos ir fizikos disciplinas, pradėtas naudoti daugiau nei prieš 30 metų profesoriaus H. E. Stanley iniciatyva. Nors tikslesnio ir išsamesnio šio termino apibrėžimo vis dar ieškoma, daug pripažintų tyrimo grupių ir mokslo žurnalų visame pasaulyje prisideda prie sparčios tarpdisciplininės mokslo srities plėtros. Polymerų studijų centras Bostono universitete, kuriam vadovauja prof. H. E. Stanley, yra tapęs viso pasaulio Ekonofizikos specialistų traukos centru. Verta pastebėti, kad V. Gontis 10 mėnesių 2014-2015 metais stažavosi šiame centre taip pat.
Spasuskite paveikslėlį, jei norite atsidaryti straipsnio .pdf bylą.
Tyrinėdami socialines sistemas ir ypatingai finansines turime pasirinkti prielaidas ir matematinį (stochastinės laiko eilutės) ar fizikinį (agentų) modelį. Nepaisant to, kad empirinių duomenų prieinamumas pasiekė dar neregėtas galimybes, tinkamo, teisingo modelio pasirinkimas išlieka sunkiausiai sprendžiama problema. Pavyzdžiui, tiriame empirines sistemas, ieškodami jose ilgos atminties ir prognozavimo galimybių, naudodami matematinius laiko eilučių modelius, kuriuose ta atmintis yra išankstinė prielaida. Akivaizdu, kad taip įvertinta tiriamos sistemos atmintis turi prasmę tik tuo atveju, jei teorinė prielaida apie tos atminties kilmę atitinka tikrovę.
Savo ankstesniame darbe [1] tyrėme sandorių pavedimų srauto finansų rinkose laiko eilutes, remiantis pačia bendriausia Trupmeninio L’evy stabilaus stochastinio proceso (TLSSP) prielaida, ir parodėme, kad šios prielaidos pagrindu turime pripažinti pavedimų srauto antikoreliacines savybes. Tiriamas laiko eilutes apibrėžėme pačiu paprasčiausiu būdu, sumuodami
pavedimų apimtis: pirkti \(v_k^{+}(t_j)\) ir parduoti \(v_k^{-}(t_j)\) akcijas
\[
X(j)=\sum_{k=1}^{10}(v_{k}^{+}(j)-v_{k}^{-}(j))=V^{+}(j)-V^{-}(j)=\sum_{i=1}^{j}Y(i).\label{eq:order-disbalance}
\]
Čia \(X(j)\) yra sandorių (nuomonių) disbalansas laiko momentu \(j\),
indeksas \(k\) žymi 10 kainos lygių virš ir žemiau pirkti-parduoti
tarpo, \(V^{+}(j)\), \(V^{-}(j)\) atitinkamai reiškia bendras apimtis
pirkti ar parduoti akcijas momentu \(j\), \(Y(i)\) yra disbalanso pokyčiai,
kurie atsiranda dėl prekiautojų teikiamų pavedimų pirkti parduoti
akcijas.
Visdėlto, detalesnis tyrimas parodė, kad pasirinkta matematinė prielaida yra nepakankama, kai pavedimų srautas apima ir jų atšaukimą bei įvykdymą. Tyrimui taikomą modelį turime tikslinti, atsižvelgdami į pavedimų gyvavimo laikų laipsninio pobūdžio skirstinį. Šį empirinį pastebėjimą siūlome interpretuoti, kaip dar vieną finansinių laiko eilučių stilizuotą faktą. Empiriškai nustatytą gyvavimo laikų statistinę savybę iliustruojame dviem žemiau pateiktais histogramų paveikslėliais.
Pav. 1. AMZN ir MA akcijų pavedimų gyvavimo laikų histogramų pavyzdžiai. Empiriniai skirstiniai yra suskaičiuoti keturiems pavedimų kainų lygiams vieno mėnesio duomenų laikotarpiui. Raudonas grafikas yra pirmam kainos lygiui, mėlymas antram, žalias trečiam ir juodas ketvirtam. Pav. 2. AMZN ir MA akcijų pavedimų gyvavimo laikų histogramų pavyzdžiai. Empiriniai skirstiniai suskaičiuoti keturiems skirtingiems pavedimų dydžio intervalams. Didėjimo tvarka: raudonas, mėlynas, žalias ir juodas grafikai.
Kadangi pavedimų gyvavimo laikų skirstiniai akivaizdžiai yra laipsninio pobūdžio (grafikai yra dvigubai logaritminiane mastelyje), pasinaudojome galimybe pasitelkti neekstensyviąją Tsallio statistiką, t.y., parodėme, kad q-eksponentinis Tsallio skirstinys puikiai aprašo empirinį gyvavimo laikų pasiskirstymą. Papildydami šią empirinę statistinę savybę pavedimų apimčių (volume) laipsniniu empiriniu pasiskirstymu, suformulavome paprastą disbalanso laiko eilutės modelį, kuris esmingai pakeitė anksčiau naudotą Trupmeninį L’evy stabilų stochastinį procesą.
Pasirodė, kad ankstesnė TLSSP prielaida visai neblogai tinka tuo atveju, kai laiko eilutę formuojame tik iš akcijų rinkai pateikiamų pavedimų, bet išimame jų atšaukimus ir įvykdytus sandorius. Todėl atkreipiame dėmesį, kad šis konkretus empirinės laiko eilutės pavyzdys gražiai demonstruoja, kaip yra svarbu įsitikinti ar tyrimams naudojamos matematinės prielaidos yra tinkamos tiriamam objektui. Mūsų nuomone, empiriniuose laiko eilučių tyrimuose labai dažnai prielaidų galiojimas nėra tinkamai patikrinamas, o gaunami rezultatai, ypatingai ilgos atminties aspektu, yra klaidinantys. Tik pagrįstai įvertinę ilgos atminties egzistavimą fizinėse, socialinėse ar finansinėse sistemose, galime tikėtis sėkmės, prognozuodami laiko eilučių eigą ar skaičiuodami rizikas.
Šis darbas gali būti prasmingai pratęstas, jei pabandytume apjungti šiuos rezultatus su mūsų grupės kolegų publikacija [2]. Yra tikėtina, kad pavedimų laikų laipsniniai skistiniai stebimi todėl, kad rinka statistiškai apjungia labai įvairius agentus, prekiaujančius labai skirtingu intensyvumu, t.y., turinčius skirtingus charakteringus jų pavedimų gyvavimo laikus. Kviečiame susidomėjusius fizikos matemtikos studentus bei jaunus mokslininkus bendradarbiauti, tęsiant pradėtus darbus.
A. Kononovicius, B. Kaulakys. 1/f noise in electrical conductors arising from the heterogeneous detrapping process of individual charge carriers. (under review). arXiv:2306.07009 [math.PR].
Jau daug metų domimės socialinių sistemų modeliavimo galimybėmis. Šis susidomėjimas išaugo iš mūsų bandymų savaip interpretuoti fizikoje gerai žinomą \(1/f\) triukšmo problemą, kuri gamtoje ir gyvenime sutinkama dažniau, nei sugebama paaiškinti jos kilmę. Sistemų įvairovė, kuriose šis reiškinys sutinkamas, ir rezultatų teorinis apibendrinimas leidžia žiūrėti į šiuos tyrimus visai kitu, ilgos atminties pasireiškimo tiriamose sistemose aspektu. Mūsų grupės tyrimus ir jų interpretacijas apžvelgėme žurnale Entropy [1], kurio numeris buvo skirtas Ekonofizikos trisdešimtmečiui paminėti. Visi grupės nariai turi savo matymą, kokius tyrimus dar turėtume artimiausiu metu atlikti ir tikrai mus praturtins naujomis savo įžvalgomis. Čia norėčiau trumpai pristatyti savo darbą žurnale Communications in Nonlinear Science and Numerical Simulation (CNSNS) [2], kuriame sandorių srauto finansų rinkose pavyzdžiu norime atskleisti labai svarbų ne Gauso triukšmo vaidmenį interpretuojant socialinių sistemų ilgą atmintį ir fraktališkumą. Čia galite atsisiųsti šio teksto .pdf bylą.
Puikiai suprantame sudėtingą situaciją, kurioje yra atsidūrusi kultūrinė žiniasklaida dėl nuolatinio valstybės dėmesio ir finansavimo mažėjimo. Dėl mažos rinkos mūsų valstybėje ir nepakankamo dėmesio keblioje situacijoje yra atsidūrusios ir visos žiniasklaidos priemonės, ypatingai regioninės. Akivaizdus tampa ir visos visuomenės nepasitikėjimo visuomenės informavimo priemonėmis didėjimas. Parengti naują valstybės paramos žiniasklaidai modelį yra labai svarbus ir sudėtingas uždavinys. Dalininkai suteikė įgaliojimus savo sudarytai darbo grupei tą sudėtingą uždavinį išspręsti per labai trumpą laikotarpį, kuri teikia jūsų svarstymui savo Koncepciją.
Mūsų nuomone, šis dokumentas nėra koncepcija, bet labiau atspindi jau pasiektą pelno siekiančių visuomenės informavimo priemonių, meno kūrėjų organizacijų ir Kultūros ministerijos susitarimą dėl SRTRF reorganizavimo. Blogiausia, kad šiuo dokumentu siūloma dar labiau siaurinti SRTRF misiją ir funkcijas, paverčiant jį tik žinybiniu Kultūros ministerijos ir tik jos reguliavimo srityje veikiančiu fondeliu. Tampa visiškai akivaizdu, kad, einant šiuo keliu, visos kitos mūsų viešojo gyvenimo sritys turės ieškoti kitų galimybių pasiekti žmonių protus ir širdis. Skaitykite toliau
Visuotinai pripažįstama, kad didėjanti turtinė, pajamų ir socialinė nelygybė virsta rimta šiuolaikinių visuomenių visame pasaulyje problema. Lietuvoje ši problema taip pat yra labai ryški, nes esame tarp „pirmaujančių“ Europoje pagal pajamų nelygybės rodiklius. Duomenų apie turtinę nelygybę Lietuvoje praktiškai neturime, nes turto vertinimo ir apskaitos klausimas laikomas per daug sudėtingas, kad būtų rimčiau sprendžiamas.
Statistinės fizikos atstovai, taikydami savo metodus socialinėms sistemoms tirti bei modeliuoti, pastebi, kad istoriškai susiformavusios paradigminės socialinių mokslų nuostatos dažnai nėra pačios geriausios. Todėl remdamiesi paprasčiausiu kinetiniu modeliu, paaiškino turtinės nelygybės problemos svarbą ir jos įtaką visoms kitoms socialinės nelygybės formoms.
Turtinė nelygybė pasaulyje verčia susirūpinti
Istoriškai susiklostė, kad pajamų apskaita tapo daug svarbesne nei turto apskaita, kadangi plačiai naudojamos mokestinės sistemos didesne dalimi remiasi pajamų, o ne turto apmokestinimu. Dažnai manoma, kad pajamų nelygybė lemia ir turtinę nelygybę todėl pirmosios problemos sprendimas automatiškai sumažina ir antrąją.
Susirūpinimas turtinės nelygybės mastais yra labai išaugęs Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur, ekspertų nuomone, turtinė nelygybė yra viena didžiausių (1 pav.).
1. Pav. JAV turtinė diferenciacija 1962-2015 m. Nacionalinis JAV ekonominių tyrimų biuras.
Schemoje turtas suprantamas kaip asmens valdomų visų turto formų (pinigai, kitas finansinis turtas, kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kitos pamatuojamos vertybės) suma, atėmus įsipareigojimus (visų formų gautos, bet dar negrąžintos paskolos). Tačiau svarbiausia yra bendra išvada: turtinė nelygybė JAV yra milžiniška ir didėjanti, o paskutinis dešimtmetis išsiskiria ypatinga turtinės diferenciacijos sparta. Nors turtinės nelygybės skirtumų yra įvairiose šalyse ir regionuose, tačiau ši nelygybė turi tendenciją augti praktiškai visur pasaulyje. Šiam sudėtingam socialiniam reiškiniui išsamiai paaiškinti reikia nagrinėti politines, ekonomines ir kultūrines priežastis, o fizikai siūlo aptarti dar vieną, galimai bendresnę, nuo paminėtų nelabai priklausomą priežastį.
Kas gali lemti turtinės nelygybės didėjimą?
Fizikai bando taikyti negyvosios gamtos aprašymo metodus socialinėms sistemoms. Jų požiūriu, turi būti bendrumas tarp daugiadalelinių fizinių sistemų ir socialinių sistemų, kuriose dalelės yra keičiamos į nusakomu būdu veikiančius agentus. Didelio skaičiaus agentų: žmonių, įmonių, kitų ekonominių subjektų kolektyvinio elgesio aprašymui bandoma pritaikyti fizinių sistemų kinetinius modelius. Skirtumų yra daug, bet pati tokio modeliavimo idėja duoda svarbių įžvalgų, kurios padeda geriau suprasti socialinių ekonominių sistemų elgesį.
Kaip pavyzdį, paanalizuokime pačią paprasčiausią ekonominę sistemą, sudarytą iš didelio skaičiaus agentų. Agentų tarpusavio ekonominė veikla gali būti aprašyta keletu taisyklių:
1. Tarkime turime N agentų ir kiekvienam suteikiame nustatytą vienodą turto kiekį.
2. Atsitiktinai pasirinkime du agentus nepriklausomai nuo jų turimo turto.
3. Palyginkime ir nustatykime, kuris turi turto mažiau, tarkime, kad ta nustatyta suma yra 100 eurų. Laikykime, kad du pasirinkti agentai pasikeičia turto dalimi, kuri sudaro dalį to mažesnio turto, pavyzdžiui, 10%. Pasikeitimo suma šiuo atveju yra 10 eurų.
4. Kuris kuriam perduoda šią sumą, taip pat renkamės atsitiktinai, mesdami monetą. Vieno turima turto vertė padidėja 10 eurų, kito ta pačia suma sumažėja.
5. Antro ir ketvirto punkto procedūras iš eilės kartojame labai daug kartų. Tai puikiai gali atlikti jūsų pasirašyta kompiuterinė programa asmeniniame kompiuteryje.
Statistinės fizikos mokslininkų tikslas yra bent trumpai aptarti idėjas, kurios kyla tyrėjams, bandantiems taip paprastai atkurti svarbius tokios sudėtingos sistemos, kaip ekonomika, bruožus. Šiame aprašyme nėra beveik nieko, kas yra būdinga šiuolaikinėms valstybių ekonomikoms, išskyrus paprastą turto tarp agentų, ekonomikos dalyvių persiskirstymo mechanizmą. Šis paprastas turto tarp dalyvių perskirstymo mechanizmas neišvengiamai veda į viso turto susikaupimą pas vieną atsitiktinį agentą, visi kiti lieka be nieko: tai yra maksimali turtinė diferenciacija. Reiškinys nepriklauso nei nuo pasirinkto agentų skaičiaus, nuo pradinio turto suteikiamo agentams nei nuo turto dalies, kuria agentai keičiasi. Nuo šių parametrų priklauso tik viso proceso trukmė – reikalingas bendras pasikeitimų skaičius. Būtų drąsu teigti, kad toks turto pasikeitimo mechanizmas neegzistuoja realioje ekonomikoje: patys įvairiausi ekonominiai sandoriai realiame gyvenime neišvengiamai turi savo laimėtoją ir pralaimėjusį, nes niekas negali tiksliai išspręsti sandorio vertės uždavinio, o kur dar didžiulis išorinių trikdžių skaičius. Jei paprastame pirkimo pardavimo sandoryje kaina nėra nustatyta tiksliai, viena iš šalių laimi. Šis paprastas pasikeitimo modelis duos tą patį rezultatą net ir tada, kai keičiamo turto dalis nėra pastovi, bet atsitiktinai keičiasi. Vienintelė stebimos turtinės diferenciacijos priežastis yra ta, kad kaičiamasi turto dalimi, skaičiuojama nuo neturtingesnio agento turto. Tai perša mintį, kad turtinė diferenciacija gali būti objektyvi ekonomikos realybė, o ne jos išsigimimas.
Būdai turtinės nelygybės tendencijas pakeisti
Mokesčių rinkimas ir tolimesnis surinktų lėšų paskirstymas ekonomikos dalyviams yra plačiai pripažinta priemonė turtinei, pajamų ir socialinei nelygybei mažinti. Mokesčiai yra įvairūs, o jų taikymo praktika skirtinga įvairiose šalyse. Jų įtaką aptariamam turtinės nelygybės modeliui nesunku įvertinti dviem aspektais: 1) imituojant pajamų mokestį, kai per pasirinktą laikotarpį nuskaičiuojama visų agentų turto prieaugio dalis (gali būti proporcinga ar progresinė); 2) imituojant turto mokestį, kai periodiškai nuskaičiuojama agentų turima nedidelė turto dalis. Surinktų lėšų (turto) tolimesnis paskirstymas taip pat yra labai svarbus, bet mes apsiribokime tik vienu jo atveju, kai visos surinktos lėšos yra paskirstomos visiems agentams po lygiai. Atvejis, kai surinkti mokesčiai paskirstomi proporcingai turimam turtui negali sumažinti turtinės nelygybės, o atvejis, kai jie paskirstomi atvirkščiai proporcingai turimam turtui, būtų labai efektyvus, bet praktikoje neegzistuojantis.
Aptariamo kinetinio turto mainų modelio papildymas mokesčiais yra labai paprastas ir naudingas, nes leidžia padaryti netikėtas ir svarbias išvadas apie mokesčių efektyvumą. Pasirodo, kad turto apmokestinimas yra ženkliai efektyvesnis už pajamų apmokestinimą, nes leidžia pilnai sustabdyti turtinės nelygybės didėjimą norimame lygyje, tinkamai pasirenkant mokesčio dydį. Skaičiavimai, įvedus pajamų mokestį, rodo, kad stabilizuoti turtinės nelygybės didėjimą yra pastebimai sunkiau, be to reikia įvesti ženklų mokesčio progresyvumą. Vertinant kokybiškai, remiantis šiuo labai paprastu modeliavimu, galėtume spėti, kad mūsų šalyje didelė pajamų nelygybė tikriausiai yra susijusi su turtine nelygybe, kuri atsiranda dėl labai menko turto apmokestinimo. Esamas pajamų apmokestinimo progresyvumas taip pat kelia labai daug diskusijų, nes ne visos pajamos yra apmokestinamos vienodai. Štai šio labai apibendrinto modeliavimo kontekste galėtume manyti, kad Lietuvoje turto savininkams yra palankios sąlygos didinti savo turtą dar ir dėl to, kad ne visais turto prieaugio atvejais įstatymai numato jo apmokestinimą.
Daugelis mano, kad turtus atneša darbas, ir dažnai tai yra tiesa, bet būtų naivu manyti, kad stebimi milžiniški pajamų ir turto nelygybės mąstai pasaulyje yra susiję tik su tuo. Visos ekonominės veiklos formos, kurių metu vyksta turto mainai tarp ekonomikos dalyvių, neišvengiamai veda prie turtinės nelygybės. Susidaranti turtinė nelygybė neišvengiamai gimdo ir pajamų bei socialinę nelygybę. Pats elementariausias kinetinis turto mainų modeliavimas perša mintį, kad be turto mokesčių yra sunku sustabdyti ekonomines nelygybės didėjimo tendencijas.
Visuotinis Lietuvos mokslininkų suvažiavimas
Vilnius, 2019 m. gruodžio 13 d.
Projektas
Įvadas
1. Visos valstybės lygiu vykdomos reformos privalo būti rengiamos ir pradedamos įgyvendinti, tik jų koncepcijas, tikslus ir uždavinius bei tikėtinus galutinius rezultatus patvirtinus aukščiausiu politiniu lygiu. Rengiant konceptualų reformų pagrindimą ir analizuojant vykdomų reformų rezultatus turi būti remiamasi nacionaliniu mokslo potencialu.
2. Lietuvos mokslo ir studijų sistemai yra būtina jai atstovaujanti savivaldos institucija. Šias funkcijas būtina sugrąžinti Lietuvos mokslo tarybai, šių dienų poreikiams pritaikant jos koncepciją, pradėtą įgyvendinti 1991 m.
3. Tarpdisciplininiam ir tarpinstituciniam mokslininkų bendradarbiavimui stiprinti būtina mokslo draugijų ir jų asociacijų struktūra, kuri būtų pripažįstama kaip sudėtinė visos mokslo ir studijų sistemos dalis.
4. Aukštosios mokyklos senatui būtina grąžinti aukščiausio kolegialaus valdymo organo statusą, tarybai suteikiant kolegialaus strateginių krypčių nustatymo ir jų įgyvendinimo kontrolės bei priežiūros funkcijas. Rektoriaus (direktoriaus) rinkimo teisę būtina grąžinti akademinei bendruomenei pagal senato nustatytą rinkimo tvarką.
5. Šalia šiuo metu plačiai taikomų formaliųjų mokslininkų ir institucijų veiklos vertinimo kriterijų būtinai turi atsirasti ir ekspertinis veiklų vertinimas, atsižvelgiant į mūsų visuomenės ir valstybės poreikius, naujų mokslo žinių sklaidą visuomenėje ir pritaikymą.
6. Mokslo ir studijų finansavimo bei mokslininkų ir dėstytojų profesijos prestižo bei atlyginimų didinimo programa yra esminė sąlyga ir kitų valstybės problemų sprendimui. Būtina sudaryti ilgalaikę švietimo (įskaitant mokslą ir studijas) šakos darbuotojų atlyginimų didinimo programą ir įteisinti ją šakos trišaliu susitarimu.
7. Strateginių programų įgyvendinimo stebėseną turi vykdyti akademinės bendruomenės sudaryta ekspertų grupė, veikianti prie Lietuvos mokslo tarybos. Tokia tarpdisciplininė ekspertų grupė turėtų rūpintis ir platesniu ekonominiu programos įgyvendinimo pagrindimu, viso viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų proporcijų sureguliavimu ir darbo Lietuvos institucijose konkurencingumu tarptautiniame kontekste. Skaitykite toliau
Lietuvos Sąjūdžio gimimas pagrįstai siejamas su Mokslų Akademija. Tikrasis akademinės bendruomenės vaidmuo ilgame tautos ir valstybės atgimimo procese dar bus nagrinėjamas įvairiais aspektais. Būtų labai keista, jei tokiais ypatingais tautos raidos etapais kūrybinė inteligentija liktų nuošalėje. Minėdami „Baltijos kelio” trisdešimtmetį turime gerą progą atgaivinti prisiminimus apie to meto atmosferą, pažadinusią mūsų viltį atkurti nepriklausomą valstybę.
1989 metų rugpjūtį mintis apie nepriklausomybės siekį buvo subrandinta plačiuose visuomenės sluoksniuose, o tai tapo įmanoma tik Sąjūdžio ir Liaudies frontų intensyvaus darbo su partinėmis valdžios struktūromis dėka. Lietuvos mokslų akademija (LMA) ir jos prezidiumas taip pat buvo valdžios struktūros sudėtinė dalis, nes praktiškai valdė visus respublikos mokslo institutus ir konsultavo kitas valdžios grandis mokslo klausimais. Ypatingas LMA vaidmuo išryškėjo, kai prieš pat Molotovo-Ribentropo pakto penkiasdešimtmečio minėjimą Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos komisija 1939 metų Vokietijos-TSRS sutartims ir jų pasekmėms tirti paskelbė savo išvadas. Komisijai, kuri rėmėsi mokslininkų darbais, vadovavo pats LMA prezidentas Juras Požėla. Išvadose buvo aiškiai suformuluota, kad 1939 metų Vokietijos ir TSRS nepuolimo sutarties Slaptasis papildomas protokolas ir vėlesni susitarimai prieštaravo visuotinai pripažintiems pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir yra absoliučiai negaliojantys nuo jų pasirašymo dienos, o visi tolimesni TSRS veiksmai Lietuvos atžvilgiu tiesiog yra okupacija, kurios pasekmių ištaisymas yra Europos bei viso pasaulio valstybių bendrijos reikalas. Skaitykite toliau
Siekdami Tautinių pilietinių judėjimų susivienijimo, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir bendrais socialiniais, ekonominiais bei politiniais siekiais, skelbiame šią deklaraciją ir kviečiame prisidėti visus, norinčius padėti įgyvendinti šiuos tikslus.
Pasaulis pereina į raidos etapą, kuriam bus būdingi labai spartūs socialiniai, ekonominiai, politiniai ir technologiniai pokyčiai. Visos tautos neišvengiamai susidurs su egzistenciniais iššūkiais, kuriuos turime įveikti bendromis jėgomis, siekdami išsaugoti visomis prasmėmis tvarią ir saugią planetą. Pasaulio tautų ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas, siekiantis išsaugoti ir puoselėti pasaulio didžiausią turtą – jo kultūrinę įvairovę, yra įmanomas tik lygiateisiškumo, savitarpio pagarbos ir ekonominės pusiausvyros sąlygomis. Todėl lietuvių tauta, prisidėdama prie pasaulio darnios raidos, gerbdama ir palaikydama kitų tautų siekius vystytis, bendradarbiauti ir klestėti, deklaruoja savo politinę valią visomis išgalėmis išlaikyti ir stiprinti savo valstybę. Valstybę, kurios pagrindinė istorinė misija yra būti lietuvių tautos namais, jos nenutrūkstamos kultūrinės, ekonominės ir socialinės raidos pagrindu.
Tautos namai yra valstybės geografinė erdvė, politinė sistema, ekonominis potencialas, socialinis ir fizinis saugumas, visapusiškos piliečių kultūrinės ir kūrybinės saviraiškos galimybės. Tai yra geriausia vieta pasaulyje lietuviams siekti savo asmeninės laimės ir gyventi darnoje su visomis kitomis tautomis ir kultūromis. Laimės pačia plačiąja prasme, kuri apima ne tik siaurai suprantamą malonumą, bet jos visas svarbiausias sudedamąsias dalis: materialinę gerovę, ekonominį ir fizinį saugumą, teisingumą, pasitikėjimą valstybe, kitais jos piliečiais ir įstaigomis, palankią gamtinę ir geopolitinę aplinką. Laimės, kuri atsiskleidžia dėl įvairiapusiškų saviraiškos galimybių ir istoriškai susiformavusios lietuviškos tapatybės tolimesnio puoselėjimo.
Šalių ekonominis pajėgumas, statistikoje matuojamas Bendruoju vidaus produktu (BVP), yra būtina, bet nepakankama sąlyga piliečių laimės siekiams įgyvendinti. Deja, daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, BVP didinimas yra suprantamas kaip vos ne vienintelis ekonominės politikos tikslas. Toks ekonominių tikslų susiaurinimas destabilizuoja ilgalaikę šalies ekonominę plėtrą, paverčia ją labai priklausoma nuo pasaulio ekonominių ciklų ir atideda vėlesniems laikotarpiams ekonominių išteklių panaudojimą piliečių laimės siekiui įgyvendinti. Todėl siūlome išplėsti šalies ekonominės politikos tikslus, ją planuoti ir įgyvendinti remiantis ne tik BVP rodikliais, bet ir nuolat matuojamu Bendruoju vidaus laimės indeksu (BVLI). Toks platesnis požiūris į šalies ekonominius tikslus ne tik nesulėtins ekonominio šalies potencialo stiprinimo, bet ženkliai prisidės prie ilgalaikio augimo užtikrinimo ir spartinimo. Nuolatinė BVLI stebėsena turi pasitarnauti kaip visų valstybėje vykdomų reformų atskaitos taškas ir kontroliavimo priemonė. Tik aukštesnės gyvenimo kokybės siekis Lietuvoje gali padėti apgręžti jau visai nevaldomomis tapusias tautos išsivaikščiojimo tendencijas.
Lietuvos ekonominį augimą po nepriklausomybės atgavimo lėmė sparti ekonominė integracija į išsivysčiusių Europos valstybių bendriją. Grynai ekonomine prasme, žvelgiant į BVP rodiklius, Lietuvos raida yra tikra sėkmės istorija regione. Deja, visos kitos raidos komponentės: tolydi regioninė plėtra, socialinė nelygybė, emigracija ir t.t. liko tarp neišspręstų problemų, lėmusių piliečių nepasitenkinimą savo valstybe. Pagrindinis valstybės ekonominio reguliavimo instrumentas – mokesčių sistema tapo įvairių interesų grupių kovos lauku ir yra labai menkai panaudojama tolimesnės ekonominės raidos skatinimui. Vieni reiklauja mokesčius be atvangos mažinti ir valstybės funkcijas siaurinti, kiti reikalauja juos didinti ir visas problemas spręsti per pajamų ir turto perskirstymą. Išsamių valstybės ekonominės raidos studijų, nagrinėjančių nueitą kelią makroekonominiame lygmenyje, labai trūksta. Tik nuolatinė makroekonominės raidos analizė, atliekama pasitelkiant mokslinę kompetenciją, gali atsakyti į klausimą: kuriuos mokesčius reikia didinti, kuriuos mažinti, o kur reikia visai naujų ekonominį aktyvumą reguliuojančių mokesčių. Neabejotinai reikia mažinti darbo mokesčių naštą, pirmiausiai apjungiant visus darbo mokesčius, o mokesčius socialinio draudimo fondams, kiek įmanoma, paverčiant skaidriais mokėjimais į personifikuotas sąskaitas. Valstybės socialinių funkcijų vykdymui yra daug erdvės didinti ar net įvesti naujus kapitalo ir turto mokesčius, tačiau juos įvedant būtina atsižvelgti į tarptautinį investicinį konkurencingumą. Didesni turto mokesčiai, ne tik vartojamosios paskirties, yra geras pasirinkimas, nes jie skatina efektyvesnį turto panaudojimą ekonomikoje. Palankios gamtinės aplinkos kūrimas reikalauja pasirinkti tinkamiausias ekologinių mokesčių formas.
Tvarios regioninės plėtros problemos ilgą laiką yra paliktos savieigai. Jų sprendimas turi remtis visapusiška valstybės parama nuosavo būsto įsigijimui, darbo vietų kūrimui, sveikai gyvensenai, nepertraukiamam profesiniam ir bendrajam lavinimuisi ir kitoms investicijoms į regionų plėtrą. Saugus ir kokybiškas būstas bei orų pragyvenimą užtikrinanti darbinė veikla yra labai svarbios asmeninės laimės komponentės. Todėl valstybė privalo bendradarbiauti su savo piliečiais sprendžiant visas su tuo susijusias problemas. Be tikros savivaldos regionuose toks valstybės ir piliečių bendradarbiavimas yra tiesiog neįsivaizduojamas.
Sparčiai auganti socialinė diferencijacija iššaukia stiprėjančius teisingumo lūkesčius. Ilgainiui tokia būsena valstybėje neišvengiamai virsta ir ekonominėmis problemomis, kadangi vis mažesnis piliečių skaičius gali esmingai prisidėti prie ekonominės ir kultūrinės plėtros. Tolygesnis pajamų ir turto pasiskirstymas neišvengiamai turi vesti į efektyvesnį turimo ekonominio, finansinio ir socialinio kapitalo panaudojimą.
Lietuva yra nedidelis pasaulio lopinėlis, bet už jį atsakome solidariai visa lietuvių tauta, kaip už kitas šalis atsako kitos tautos. Mūsų kultūrinės ir ekonominės raidos kontekste svarbiausi yra ryšiai su artimiausiais kaimynais, nes jų apsuptyje ir bendradarbiavime formuojasi ir keičiasi mūsų pačių tapatybė. Nors likimas lemia gyventi ir kurti pačiame šiuolaikinės Europos pakraštyje – geopolitinėje ir civilizacinėje sandūroje, šis faktas dabar ir ateityje turi suteikti neišsemiamas augimo ir stiprėjimo galimybes. Todėl mes nesame abejingi tam, kokia bus tolimesnė Europos Sąjungos raida. Ši savarankiškų ir lygiateisių tautų bendrija turi stiprėti tarpusavio pasitikėjimo ir visapusiško bendradarbiavimo aplinkoje, rodydama pavyzdį ir kitiems pasaulio regionams, kad tautų bendradarbiavimas yra vienintelė alternatyva nesibaigiantiems konfliktams. Saugumo srityje bendradarbiavimas negali ir neturi apsiriboti Europos Sąjunga: Lietuvos narystė transatlantinėje saugumo organizacijoje yra ilgalaikis strateginis pasirinkimas, suteikiantis galimybę įgyvendinti ilgalaikius tautos ir valstybės raidos tikslus.
Lietuvos mokslininkų sąjungos vardu – Jonas Jasaitis
Visuomenės ateities projektavimo grupės nariai: Vygintas Gontis, Gediminas Navaitis,
Raimondas Kuodis, Saulius Arlauskas
Tautinių pilietinių pajėgų pasitarimo dalyvis, komunikacijos organizatorius Antanas Andziulis
1 pav. Kompensacija darbuotojams (BVP komponentė) perkamosios galios standartais.
Lietuvoje kaitinama aukštų kainų tema, toliau pagrindiniu jų augimo kaltininku išlieka euras. Pasinaudojant keliamu sąmyšiu, net bandoma kvestionuoti euro įvedimo naudą. Visi šie klausimai veliami į vientisą emocinį nepasitenkinimą augančiomis kainomis. Aiškumo šiuo tolimesnei valstybės ekonominei raidai labai svarbiu klausimu gali įnešti tik kiekybinis Baltijos valstybių, pasirinkusių labai panašų pinigų klausimo sprendimo būdą, ekonomikos ir žmonių gerovės augimo palyginimas su kitomis kaimyninėmis šalimis. Nors valstybės raida priklauso ir nuo daugybės kitų svarbių veiksnių, bet būtų beviltiška tikėtis sėkmės ir kitomis kryptimis, jei matytume, kad mūsų ekonominė konvergencija į išsivysčiusių šalių bendriją žlunga. Pripažindami, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) nepakanka adekvačiai įvertinti visą valstybių makroekonominę raidą, šiame kiekybiniame palyginime apsiribosime tik juo ir jo sudėtinėmis dalimis, kad išlaikytume kuo didesnį pasirinktos informacijos vientisumą. Lyginsime Eurostat duomenų bazėje pateikiamus šalių BVP ir jo sudėtinių dalių įverčius perkamosios galios pariteto (PGP) metodu nuo 1995 iki 2016 metų. Skaitykite toliau
