Penn efekto triumfas Europoje

Įrašo "Penn efekto triumfas Europoje" reprezentacinis paveikslėlis

Atlikti šį darbelį paskatino nesenai žurnale The Economist paskelbta publikacija The Big Mac index. Šis indeksas yra sugalvotas populiariai paaiškinti realaus valiutų kurso sąvoką, įvedamą dėl skirtingų kainų lygių skirtingose valstybėse. Problema atsiranda dėl to, kad valiutų rinkoje nustatomi keitimo kursai lemia to paties piniginio vieneto, pvz., JAV dolerio, skirtingą perkamąją galią įvairiose šalyse. Greito maisto restoranų tinklas McDonald‘s visame pasaulyje tiekia standartizuotus vienodos kokybės produktus, pvz., Big Mac. Kadangi šio produkto kokybė ir vartojamoji vertė visose šalyse yra vienoda, tai jo skirtinga kaina reiškia skirtingą kainų lygį įvairiose šalyse arba to paties piniginio vieneto skirtingą perkamąją galią skirtingose šalyse. Ilgai buvo manoma, kad skirtingas kainų lygis yra tik laikinas reiškinys ir ilgainiui valiutų keitimo kursai turi keistis taip, kad kainų lygis išsilygintų, t.y. Big Mac kaina turi tapti vienoda, jei skaičiuojama ta pačia valiuta, nors ir skirtingose šalyse. Deja, taip nėra, kainų lygių skirtumas įvairiose šalyse yra fundamentalus reiškinys, o statistiškai yra stebima, kad kainos yra aukštesnės labiau išsivysčiusiose šalyse. Šis statistinis dėsnis yra pavadintas Penn vardu, o Balassa ir Samuelson nepriklausomai 1964 metais pateikė šio reiškinio paaiškinimą, išskirdami visas prekes ir paslaugas į prekiaujamas tarptautiniu mastu ir vartojamas tik pagaminimo vietoje. Šių dviejų ekonomikos sektorių produktyvumo skirtumai ir tapo Penn efekto aiškinimo pagrindu. Šiuo metu formuojasi nuomonė, kad tai tik vienas galimų labai bendro makroekonominio dėsningumo paaiškinimų, o pats dėsnis reikalauja bendresnės reiškinio teorijos.

Nesunku suprasti, kad mus nuolat jaudinanti šalių ekonominės konvergencijos tema yra tiesiogiai susijusi su Penn efektu. Jei kainų lygių ir produktyvumo skirtumai tarp šalių turi statistinę tendenciją lygintis, tai gal galima traktuoti panašiai kaip statistinėje fizikoje, kad kainų lygių lyginimasis ir yra tikroji „termodinaminė“ šalių ekonominės konvergencijos priežastis. Deja, tokia konvergencija nėra besąlyginė, o gali vykti tik tada, kai tam sudaromos reikalingos sąlygos, tai patvirtina įvairūs ekonominio augimo tyrimai. Todėl šiandien klausiame, ar Europos Sąjungos geopolitinis ir tarptautinės makroekonomikos eksperimentas yra palankus šalių ekonominei konvergencijai realizuotis, o gal yra priešingai, kaip mano skeptikai, šis eksperimentas niekur neveda, šalių ekonominė diferenciacija tik didės, o tokia sąjunga negalės ilgai išgyventi. Šiuo svarbiu klausimu mus domina tik faktai ir tik kiekybinė realiai egzistuojančių procesų išraiška. Tam geriau yra naudoti ne Big Mac index‘ą, o tarptautiniu mastu pripažintą Perkamosios galios pariteto (PGP) skaičiavimo metodiką, kuri įvertina kainų lygio skirtumus ne vieno produkto atžvilgiu, bet yra agreguotas viso BVP mastu.

Čia Jums pateiksime informaciją iš dviejų šaltinių: Pasaulio Banko ir Eurostato. Perkamosios galios pariteto skaičiavimo metodika leidžia įvertinti šalių kainų lygį, agreguotą pagal visą BVP, ir patį BVP perkamosios galios standartais (PGS), t.y., įskaitant skirtingą kainų lygį ir skirtingą perkamąją galią šalyse. Pagrindinis duomenų vaizdavimo būdas yra šalių išsibarstymas BVP ir Kainų lygio plokštumoje, leidžiantis labai vaizdžiai pajausti Penn efekto veikimą viso pasaulio mastu. Interaktyviems grafikams pateikti naudojame StatTrends programinį paketą, padedantį kurti animacinį šalių ekonominio augimo vaizdavimą Flash programa. Interaktyvus vaizdų valdymas suteikia labai plačias galimybes vizualiai analizuoti pasaulio ekonomikų augimą ir svyravimus krizių metu. Pateikiami duomenys apima intervalą nuo 1995 metų iki 2012 m., tiek ES sparčios plėtros, tiek Pasaulio finansinės ekonominės krizės laikotarpius.

Statistinius duomenis galite vaizduoti šešių skirtingų kintamųjų pagalba: KainuLygis, BVPgyventojuiUSD, BVPgyventojuiPGP_USD, LogKainuLygis, LogBVPgyventojuiUSD, LogBVPgyventojuiPGP_USD. Kintamųjų pavadinimai patys save paaiškina, BVP pateikiame be PGP perskaičiavimo ir su juo, kad būtų galima palyginti perskaičiavimo poveikį, taip pat trys paskutiniai kintamieji yra pirmųjų trijų dešimtainiai logaritmai, kad būtų galima vaizduoti logaritminiame mastelyje, kuris yra labiau tinkamas eksponentiniams procesams tokiems kaip ekonominis augimas. BVP visur yra pateikiamas vienam gyventojui. Norintiems tiksliau atsekti vaizduojamų duomenų prasmes ir šaltinius, siūlome pasitikslinti šio straipsnelio priede. Be išbarstymo grafiko galite duomenis vaizduoti laiko eilučių pagalba arba kaip stulpelines histogramas, tiesiog reikia spausti atitinkamas piktogramas. Grafiko apačioje yra galimybė paleisti animaciją, vaizduojančią kitimą laike, taip pat yra trajektorijų brėžimo galimybė. Grafiko dešinėje yra šalių sąrašas, jos yra suskirstytos į šešis kontinentinius regionus: Buvusios Sovietų Respublikos, Azija, Europa, Pietų ir Šiaurės Amerika, Vidurio Rytai ir Šiaurės Afrika, Afrika. Kiekvienam regionui yra priskirta spalva, jų reikšmes nesunkiai nustatysite vesdami pele virš burbuliukais vaizduojamų šalių. Visa tai galite išbandyti interaktyviame 1. Pav., pažaiskite, paeksperimentuokite, o tada galite susipažinti ir su mūsų svarbiausiais pastebėjimais.



1 Pav. Penn efekto vaizdavimas. Pasaulio šalių išsibarstymo grafikas plokštumoje (LogBVPgyventojuiPGP_USD, LogKainuLygis).
Žvelgdami į Pasaulio banko duomenų pagrindu sudarytą šalių išsibarstymą plokštumoje (LogKainuLygis, LogBVPgyventojuiPGP_USD), matome, kad Penn efekto pasireiškimas viso pasaulio mastu nėra labai ryškus: šalių išsibarstymo krypties linija bebeik horizontali (polinkio koeficientas yra tik 0,15), išsibarstymo sritis yra labai plati. Bendras vaizdas nelabai ryškiai keičiasi, žvelgiant visame laiko intervale, tiesa, galima įžvelgti nuoseklų krypties linijos polinkio padidėjimą iki 0,22 laikotarpyje prieš pasaulio ekonominę krizę, kuri krenta iki 0,15 krizei įsigalint. Panašų vaizdą matome ir daugeliui kontinentinių pasaulio regionų. Buvusių Sovietinių respublikų (išskyrus Baltijos šalis) polinkio koeficientas yra tik 0.13, Azijos truputį didesnis 0,22; Pietų ir Šiaurės Amerikos 0,19; Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos regionui koeficientas nukrinta iki 0,05; o visos Afrikos iki 0,08. Tik Europa kaip labai specifinis ekonominis regionas išsiskiria iš visų kitų labai aiškiai išreikštu Penn efekto veikimu. Krypties linijos koeficientas yra labai aukštas 0,69. Šalių išsibarstymas apie krypties liniją yra labai nedidelis ir todėl galima drąsiai teigti, kad Penn efektas veikia čia labai stabiliai visame nagrinėjamame laikotarpyje. Šia prasme Europa, kaip ekonominis regionas, puikiai tinka detalesnėms Penn efekto studijoms ir gali pasitarnauti kaip empirinės informacijos šaltinis kuriamoms fundamentalioms tarptautinės makroekonomikos teorijoms, siekiančioms paaiškinti šį fenomenalų ekonominės statistikos reiškinį. Europos interaktyvus grafikas pavaizduotas 2. Pav.



2. Pav. Penn efekto vaizdavimas. Europos šalių išsibarstymo grafikas plokštumoje (LogBVP_PGS, LogKainuLygis).
Toliau mums yra svarbu detaliau panagrinėti Europos fenomeną ir tam pasitelkti Eurostat PGP metodu gautus duomenis, kurie ir papildys ir patikslins pastebėtą šio regiono išskirtinumą. Visas vaizdavimas niekuo nesiskirs nuo Pasaulio banko duomenų, keičiame tik statistinių duomenų informacijos šaltinį, kuris yra labiau specializuotas ir, tikėtina, tikslesnis. Šalis čia taip pat suskirstome pagal regionus, bet kadangi šalių skaičius nėra įspūdingai didelis, sunku tikėtis, kad visoms grupėms būtų galima išskirti joms būdingus krypties koeficientus, pvz., Vakarų Europos atveju šalys yra taip glaudžiai lokalizuotos, kad kryptis yra neapibrėžta. Kad labai specifinės šalys tokios kaip Liuksemburgas (labiau finansų miestas nei valstybė), Bosnija ir Hercegovina bei Makedonija (kaip labai nauji dariniai) ir Albanija (kaip labai uždara ekonomika), neiškreiptų bendro vaizdo, jų vaizdavimo Europos tyrime atsisakome. Taip mes galime nagrinėti glaudžiais ekonominiais ryšiais susietą ekonominį regioną, sudarytą iš pakankamai savarankiškų tarptautinės makroekonomikos subjektų. Vaizduojamus kintamuosius truputį pakeitėme: palikome tik vieną BVP kintamąjį, suskaičiuotą PGS, ir jo logaritmą. Kainų lygis ir jo logaritmas lieka, kaip ir ankstesniame vaizdavime. Taip pat pridėjome visoms šalims santykį: BVP2012/BVP1995, kad būtų lengviau įvertinti skirtingus šalių ekonominio augimo tempus. Bendras rezultatas yra tikrai įspūdingas: visos Europos šalys, ne tik ES, gula labai arti bendros jų krypties linijos, patvirtindamos labai ryškų Penn efekto pasireiškimą. Krypties koeficientas yra 0,93 2012 metais ir svyruoja nuo 0,77 iki 1 visame nagrinėjamajame laikotarpyje. Bendra išvada yra, kad Europos valstybės vystosi griežtai paisydamos statistinio Penn dėsnio, BVP vienam gyventojui perkamosios galios standartais (PGS) gali skirtis nuo kitos šalies tik tada, kai panašiai skiriasi ir pagal BVP agreguoti šalių kainų lygiai. Čia reikia atkreipti dėmesį, kad tos pačios šalies BVP pokyčiai laike yra didesni nei kainų lygio pokyčiai, kadangi pati krypties linija dėl bendro šalių vystymosi keičia savo padėtį plokštumoje. Jei lygintume šalis abiejose krypties linijos pusėse tarpusavyje, tai galime pastebėti, kad didesnių augimo problemų turi šalys, kurios yra virš krypties linijos, pvz., Graikija paskutiniu laikotarpiu, o Islandija laikotarpiu iki 2007 metų yra aiškiai iškilusios virš šios linijos. Tai reiškia, kad šalių ekonomikos nėra tinkamai subalansuotos: kainos ir vartojimas viršija šalies ekonominius pajėgumus bei sukelia tarptautinės prekybos disproporcijas. Peršasi mintis, kad optimalus šalių vystymasis pasiekiamas, kai jos yra arti krypties kreivės, bet tai dar reikia detaliau nagrinėti. Vienaip ar kitaip, turime idėją šalių ekonominiam augimui optimizuoti. Lietuva aiškiai dar turi rezervų didinti savo atlyginimų ir kainų lygį, nepažeisdama proporcijų, sekančių iš Penn dėsnio. Tai gali padėti šaliai užimti dar aukštesnę poziciją bendroje Europos šalių ekonominio pajėgumo klasifikacijoje.

Mus, žinoma, labiausiai domina šalių ekonominė konvergencija, ar ji vyksta, kaip greitai vyksta ir kokios šalys gali būti laikomos sėkmingiausiomis. Analizuodami bendras visų šalių tendencijas, aiškiai galime pastebėti ekonominę konvergenciją, tai gražiai demonstruoja animuotas šalių judėjimas logaritminėje BVP ir kainų lygio plokštumoje arba galima tiesiog paanalizuoti santykio BVP2012/BVP1995 stulpelinę diagramą. Didžiausius ekonominės konvergencijos tempus demonstruoja trys Baltijos šalys. Jų BVP vienam gyventojui PGS išaugo 3,4 karto ir tai yra ryškiai išsiskiriantis rezultatas tarp visų Europos šalių. Kitos Centrinės ir Rytų Europos šalys vystėsi taip pat ženkliai sparčiau nei ES senbuvės ir tuo taip pat prisidėjo prie bendros Europos šalių ekonominės konvergencijos.

Mūsų siūlomas metodas analizuoti šalių ekonominį augimą Penn efekto kontekste suteikia analizei tarptautinę makroekonominę dimensiją, kuri dar labai retai traktuojama kaip svarbiausias besivystančių šalių augimo veiksnys. Gilesnis šio reiškinio supratimas gali padėti daug geriau suvokti ekonominių integracinių procesų svarbą viso pasaulio tolimesnei raidai. Europos pavyzdys čia neišvengiamai tampa didžiausio dėmesio nusipelnančiu geopolitiniu eksperimentu, kurio detalioms studijoms privalu skirti išskirtinį dėmesį. Deja, šiuo metu dar labai trūksta teisingo supratimo ką besivystančioms šalims suteikia narystė ES, dažnai vyrauja supaprastintas mechanistinis suvokimas, kad esminis konvergencijos veiksnys yra struktūrinė parama. Mūsų nuomone, kainų lygio skirtumai lemia žymiai didesnius finansinius ir investicinius srautus, padedančius sugeneruoti stebimą ekonominę konvergenciją. Ekonominių trikdžių pašalinimas kapitalo ir finansiniams srautams bendroje Europos ekonominėje erdvėje yra svarbiausia sąlyga, sukurianti ekonominę šalių konvergenciją ir išskirtinai ryškų Penn efekto pasireiškimą.

Baltijos valstybių raidos išskirtinumas, deja iki šiol nepakankamai suvoktas ir nagrinėtas, taip pat yra vertas didesnio dėmesio. Jei pavyktų paaiškinti kodėl būtent joms pavyko per pakankamai trumpą laiką pasivyti Vyšegrado šalis, reiškinio suvokimas įgautų ne tik teorinę, bet ir labai praktinę vertę. Slovakijos ir Čekijos ekonomikų raida taip pat yra labai svarbus tyrimo objektas, nes demonstruoja ekonominę konvergenciją šalių, kurių pradiniai išsivystymo skirtumai dar iki narystės ES lėmė jų išsiskyrimą. Dabar gi stebime procesu vykstančius priešinga kryptimi.

Priedas

Panaudotus Pasaulio banko duomenis galim rasti pagal žemiau išvardintas nuorodas:

  • BVPgyventojuiUSD – World Development Indicators, GDP per capita (current US$) – NY.GDP.PCAP.CD
  • BVPgyventojuiPGP_USD – World Development Indicators, GDP per capita, PPP (current international $) – NY.GDP.PCAP.PP.CD
  • KainuLygis – World Development Indicators, PPP conversion factor (GDP) to market exchange rate ratio – PA.NUS.PPPC.RF

Panaudotus Eurostat duomenis galima rasti:

  • BVP gyventojui, PGS – GDP and main components – Gross domestic product at market prices [nama_gdp_c], Purchasing Power Standard per inhabitant.
  • Kainu indeksas – Price level indices (EU28=100), AGGREG95 Gross Domestic Product
Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.