Atlikti šį darbelį paskatino nesenai žurnale The Economist paskelbta publikacija The Big Mac index. Šis indeksas yra sugalvotas populiariai paaiškinti realaus valiutų kurso sąvoką, įvedamą dėl skirtingų kainų lygių skirtingose valstybėse. Problema atsiranda dėl to, kad valiutų rinkoje nustatomi keitimo kursai lemia to paties piniginio vieneto, pvz., JAV dolerio, skirtingą perkamąją galią įvairiose šalyse. Greito maisto restoranų tinklas McDonald‘s visame pasaulyje tiekia standartizuotus vienodos kokybės produktus, pvz., Big Mac. Kadangi šio produkto kokybė ir vartojamoji vertė visose šalyse yra vienoda, tai jo skirtinga kaina reiškia skirtingą kainų lygį įvairiose šalyse arba to paties piniginio vieneto skirtingą perkamąją galią skirtingose šalyse. Ilgai buvo manoma, kad skirtingas kainų lygis yra tik laikinas reiškinys ir ilgainiui valiutų keitimo kursai turi keistis taip, kad kainų lygis išsilygintų, t.y. Big Mac kaina turi tapti vienoda, jei skaičiuojama ta pačia valiuta, nors ir skirtingose šalyse. Deja, taip nėra, kainų lygių skirtumas įvairiose šalyse yra fundamentalus reiškinys, o statistiškai yra stebima, kad kainos yra aukštesnės labiau išsivysčiusiose šalyse. Šis statistinis dėsnis yra pavadintas Penn vardu, o Balassa ir Samuelson nepriklausomai 1964 metais pateikė šio reiškinio paaiškinimą, išskirdami visas prekes ir paslaugas į prekiaujamas tarptautiniu mastu ir vartojamas tik pagaminimo vietoje. Šių dviejų ekonomikos sektorių produktyvumo skirtumai ir tapo Penn efekto aiškinimo pagrindu. Šiuo metu formuojasi nuomonė, kad tai tik vienas galimų labai bendro makroekonominio dėsningumo paaiškinimų, o pats dėsnis reikalauja bendresnės reiškinio teorijos.

Nesunku suprasti, kad mus nuolat jaudinanti šalių ekonominės konvergencijos tema yra tiesiogiai susijusi su Penn efektu. Jei kainų lygių ir produktyvumo skirtumai tarp šalių turi statistinę tendenciją lygintis, tai gal galima traktuoti panašiai kaip statistinėje fizikoje, kad kainų lygių lyginimasis ir yra tikroji „termodinaminė“ šalių ekonominės konvergencijos priežastis. Deja, tokia konvergencija nėra besąlyginė, o gali vykti tik tada, kai tam sudaromos reikalingos sąlygos, tai patvirtina įvairūs ekonominio augimo tyrimai. Todėl šiandien klausiame, ar Europos Sąjungos geopolitinis ir tarptautinės makroekonomikos eksperimentas yra palankus šalių ekonominei konvergencijai realizuotis, o gal yra priešingai, kaip mano skeptikai, šis eksperimentas niekur neveda, šalių ekonominė diferenciacija tik didės, o tokia sąjunga negalės ilgai išgyventi. Šiuo svarbiu klausimu mus domina tik faktai ir tik kiekybinė realiai egzistuojančių procesų išraiška. Tam geriau yra naudoti ne Big Mac index‘ą, o tarptautiniu mastu pripažintą Perkamosios galios pariteto (PGP) skaičiavimo metodiką, kuri įvertina kainų lygio skirtumus ne vieno produkto atžvilgiu, bet yra agreguotas viso BVP mastu.