Lietuvos prisijungimo prie Euro zonos ir žemės pardavimo užsieniečiams klausimai ypač paaštrino viešas diskusijas dėl Europos vertybių ir Europos Sąjungos (ES), kaip geopolitinio projekto, perspektyvų. Paminėsiu tik keletą rašinių: Mantas Adomėnas, Putinas „naudingų idiotų“ ieško dešinėje; Laisvūnas Šopauskas, Kaip Mantas Adomėnas idiotų ieškojo; Laurynas Kasčiūnas, Apie bandymus perkurti politinės dešinės vertybes Lietuvoje.
Straipsniuose apstu vertybinių pasvarstymų apie konservatizmą, tautiškumą, Lietuvos blaškymąsi tarp Rytų ir Vakarų. Norime ar nenorime panašūs pasvarstymai daugiausia remiasi humanitariniu intelektu ir neišvengiamai virsta pakankamai aštria ideologine priešprieša. Didžiausią nuostabą kelia tai, kad konservatyvios ir tautinės vertybės vis labiau priešpriešinamos Europos integraciniams siekiams. ES, kaip radikalaus socialinio eksperimento, kritika neišvengiamai tampa ir mūsų valstybės geopolitinio pasirinkimo bei konkrečių „sisteminės“ valdžios veiksmų kritika. Aštrėjančių ideologinių priešpriešų akivaizdoje būtina ieškoti kitų kiekybinių dimensijų, kurios padėtų objektyviau įvertinti mūsų šalies raidą ir pasirinkto kelio perspektyvą.
Siūlome pasigilinti į ekonominę šalies raidą ES integracinių procesų kontekste ir bent tuo požiūriu įvertinti šį socialinį geopolitinį eksperimentą. Mūsų nuomone, nors ekonominė šalies sėkmė neišsemia visų siekių, tačiau yra pagrindo laikyti tai būtina tautos ir valstybės raidos sąlyga. Todėl jau šiandien turima informacija apie Lietuvos ir kitų naujųjų ES narių ekonominę konvergenciją į labiausiai išsivysčiusių šalių bendriją yra labai svarbus argumentas visoms diskusijoms dėl geopolitinio pasirinkimo. Todėl formuluojame klausimą labai konkrečiai – „Ar realiai vyksta naujųjų ES narių ekonominė konvergencija su labiau išsivysčiusiomis šalimis, o gal priešingai, atotrūkis tarp valstybių didėja, o pati bendrija bus priversta išsivaikščioti?“. Prisipažinsiu, kad ne kartą teko susidurti su negatyviu atsakymu į šį klausimą, nors toks požiūris paprastai grindžiamas tik emocinėmis nuostatomis ar labai siaura asmenine patirtimi.
Palyginti šalių ekonominio išsivystymo lygius tarpusavyje nėra sudėtinga, nes visuotinai yra priimta laikyti, kad ekonominį pajėgumą atspindi bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui. Tad lygindami įvairių šalių BVP vienam gyventojui, suskaičiuotus ta pačia valiuta, ir turime kiekybinį palyginimą. Klausimas gerokai komplikuojasi, kai keliame ekonominės konvergencijos klausimą, nes jis apima BVP kitimą laike, kuris gali būti vertinamas įvairiai: nominalus BVP kitimas, realus BVP kitimas ar BVP kitimas perkamosios galios standartais. Perkamosios galios pariteto (PGP) metodas, mūsų nuomone, yra tinkamiausias šalių ekonominės konvergencijos klausimui nagrinėti, kadangi jis leidžia įskaityti BVP kitimą, atsižvelgiant į skirtingus kainų lygius šalyse, išmatuotus vieninga valiuta. Duomenis apie šalių BVP, suskaičiuotus PGP metodu, jau galima laisvai rasti pagrindinėse pasaulio ekonominių duomenų bazėse. Mes remiamės Pasaulio Banko ir Eurostat duomenimis, o detalų, vaizdų ir interaktyvų šių duomenų pateikimą galite surasti specialiai tam skirtoje publikacijoje:Penn efekto triumfas Europoje, kurioje galite paanalizuoti pasaulio šalių ekonominę raidą konvergencijos aspektu ir ne tik, nes publikacija skirta supažindinti su labai bendru statistiniu dėsningumu, kuris vadinamas Penn efektu. Šioje publikacijoje pateiksime tik svarbiausias išvadas, kurios aktualios mūsų šalies ir Europos ekonominei raidai apibūdinti.
Europa yra išskirtinis ekonominis regionas viso pasaulio mastu. Čia yra ne tik labiausiai išsivysčiusios pasaulio valstybės, bet dar svarbiau, kad šalių tarpusavio ekonominiai ryšiai yra labai stiprūs, o tai suformuoja išskirtinai ryškų Penn efekto pasireiškimą, t.y., kuo didesnis šalies BVP vienam gyventojui, tuo aukštesnis tos šalies vidutinis kainų lygis. Europos šalys pagal savo BVP ir kainų lygius yra išsidėsčiusios labai arti bendros krypties linijos, kurios polinkis yra labai arti vieneto, žr. interaktyvųjį paveikslėlį:
1. Pav. Penn efekto vaizdavimas. Europos šalių išsibarstymo grafikas plokštumoje (LogBVP_PGS, LogKainuLygis).
Mus, žinoma, labiausiai domina šalių ekonominė konvergencija, ar ji vyksta, kaip greitai vyksta ir kokios šalys gali būti laikomos sėkmingiausiomis. Analizuodami bendras visų šalių tendencijas, aiškiai galime pastebėti ekonominę konvergenciją, tai gražiai demonstruoja animuotas šalių judėjimas logaritminėje BVP ir kainų lygio plokštumoje arba galima tiesiog paanalizuoti santykio BVP2012/BVP1995 stulpelinę diagramą. Didžiausius ekonominės konvergencijos tempus demonstruoja trys Baltijos šalys. Jų BVP vienam gyventojui PGS išaugo 3,4 karto, ir tai yra ryškiai išsiskiriantis rezultatas tarp visų Europos šalių. Kitos Centrinės ir Rytų Europos šalys vystėsi taip pat ženkliai sparčiau nei ES senbuvės ir tuo taip pat prisidėjo prie bendros Europos šalių ekonominės konvergencijos.
Bendra tokios analizės išvada yra labai svarbi: Europa yra pasaulio ekonominis regionas, demonstruojanti sparčiausią šalių ekonominę konvergenciją, o Baltijos šalys savo konvergencijos tempais ryškiai išsiskiria visų kitų šalių kontekste. Tai dažnai lieka nepastebėta net žymiausių ekonomistų diskusijose, kadangi didelė ekonominio augimo dalis pasislepia po neišvengiamu, Penn efektu sąlygojamu, kainų lygio augimu bei eksporto dalies bendrame BVP augimu. Besivystančių šalių, tokių kaip Baltijos šalys, ekonominė galia ir gyvenimo lygis auga ne tik dėl realaus BVP augimo, bet ir dėl realaus importo augimo.
Mūsų nuomone, ES projekto didžiausia inovacija yra šalių tarptautiniai ekonominiai santykiai, užtikrinantys sparčiausią jų ekonominę konvergenciją. Laisvas prekių, kapitalo ir pinigų judėjimas yra tos svarbiausios prielaidos, kurios ir lemia integracinius procesus. Yra didelė klaida diskusijose apie ES projektą ignoruoti jo makroekonominę dimensiją. Visai nenuostabu, kad kitos tautos, pavyzdžiui, ukrainiečiai, gruzinai ar moldavai, taip pat veržiasi ir nori tapti šių sparčių Europos konvergencinių procesų dalimi. Deja, tarp mūsų vykstančios diskusijos apie ES yra perdėm emocinės ir gali padaryti dar nemažai žalos mūsų pačių ekonominei, socialinei ir kultūrinei raidai. Žinoma, būtų klaidinga manyti, kad ES integraciniai procesai yra sklandūs ir nenusipelno rimtos kritikos. Tokie globalūs projektai negali vykti visiškai sklandžiai, diskusijos ir net klaidų taisymas yra privalomi, tačiau vien emociniai vertinimai ar išankstinės ideologinės nuostatos, kad visi tokie projektai yra blogis, neveda niekur ir gali mus nublokšti toli atgal. Todėl šią nuomonę prašome priimti kaip raginimą grąžinti ekonominę dimensiją į visas diskusijas tokiais fundamentaliais klausimais kaip prisijungimas prie Euro zonos ar žemės pardavimas užsieniečiams. Tautos, valstybės ar jos kultūrinių inspiracijų priešinimas su ekonominiais interesais yra neabejotina klaida panaši į bandymus priešinti emocinį ir racionalų pasaulio suvokimą.