Reikia pripažinti, kad šie Seimo rinkimai susilaukė didelio susidomėjimo. Tai atspindi ne tik didesnis jaunimo susidomėjimas, žiniasklaidos dėmesys, bet ir akivaizdžiai vykstanti visos politinės sistemos transformacija. Įpusėjo jau trečias dešimtmetis, kai Lietuvos politiniame lauke dominuoja dvi politinės jėgos, kurios pasikeisdamos formuoja mūsų politinę pasaulėžiūrą ir pasirinkimus. Akivaizdžiai šios dvi alternatyvos jau netenkina rinkėjų. Nors stebime liberaliosios ideologijos politinių jėgų stiprėjimą (Liberalų sąjūdžio fenomenas), kurį remia įvairi komercinė ir ne tik žiniasklaida, jokios realios politinės alternatyvos tam iki šiol nebuvo, kadangi TS-LKD ir toliau reiškiasi kaip neoliberali politinė jėga. Tačiau reali socialinė žmonių padėtis ir akivaizdžios tautos bei valstybės išsivaikščiojimo tendencijos verčia ieškoti rimtų alternatyvų nusistovėjusioms politinėms partijoms, kurių veiklos bendras rezultatas nebetenkina visuomenės. Tradicinis politinės kairės ir dešinės skirstymas praranda prasmę, nes, vyraujant liberaliai ideologijai ir neturint jai alternatyvos, ir LSDP ir TS-LKD veikimas tampa nenutrūkstamu tos ideologijos įgyvendinimu.
Pasikeitimas galimas tik tuo atveju, jei atsiras alternatyva liberalios ideologijos propagandai, iškeliant į politikos lygmenį tautos, valstybės ir žmonių socialinius interesus. Šių rinkimų rezultatai suteikia vilčių, kad toks pasikeitimas prasidėjo, nes pagal programinius siekius Valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) jau galime priskirti konservatyviam į žmonių socialinius interesus orientuotam politiniam pasirinkimui. Tai reiškia, kad tradicinės politinės kairės ir dešinės skirstymą visuomenė keičia į pasirinkimą tarp liberalizmo ir konservatizmo, žr. iliustraciją. Buvusioms pagrindinėms partijoms tai yra didelis iššūkis, nes jų pačių viduje šios dvi alternatyvos yra stipriai išreikštos ir nauja visuomenės politinė poliarizacija vers tradicines partijas persitvarkyti ir spręsti dėl aiškesnio ideologinio pasirinkimo. Tik atviromis akimis žvelgdami į šią politinę transformaciją, tinkamai ją įvertindami, galime tikėtis, kad mūsų tauta ir valstybė suras savo išgyvenimo kelius šiame globaliame pasaulyje.
Žvelgiant į paskutinius politinius įvykius formuojant naująją koaliciją, tenka apgailestauti, kad ne abi tradicinės politinės partijos tinkamai įvertino šiuos pokyčius. Socialinė koalicija įgauna daugiau galimybių būti sudaryta, nors sveikas konservatyvumas yra nemažiau svarbus rinkėjams. TS-LKD retorika ir toliau išlieka nepasikeitusi, žr. A. Kubiliaus išsakytas mintis, ši partija save apibendrintai, išdidžiai priskiria vakarietiškam pasirinkimui, o visu kitus ir toliau sieja su Rusijos interesais. O kaip būtų gerai, jei įvyktų tikros permainos ir atsirastų normali vakarietiška politinė retorika, išskirianti visas liberaliosios demokratijos spalvas ir nediskriminuojant Lietuvos žmonių pasirinkimo.