Lietuvos Sąjūdžio gimimas pagrįstai siejamas su Mokslų Akademija. Tikrasis akademinės bendruomenės vaidmuo ilgame tautos ir valstybės atgimimo procese dar bus nagrinėjamas įvairiais aspektais. Būtų labai keista, jei tokiais ypatingais tautos raidos etapais kūrybinė inteligentija liktų nuošalėje. Minėdami „Baltijos kelio” trisdešimtmetį turime gerą progą atgaivinti prisiminimus apie to meto atmosferą, pažadinusią mūsų viltį atkurti nepriklausomą valstybę.
1989 metų rugpjūtį mintis apie nepriklausomybės siekį buvo subrandinta plačiuose visuomenės sluoksniuose, o tai tapo įmanoma tik Sąjūdžio ir Liaudies frontų intensyvaus darbo su partinėmis valdžios struktūromis dėka. Lietuvos mokslų akademija (LMA) ir jos prezidiumas taip pat buvo valdžios struktūros sudėtinė dalis, nes praktiškai valdė visus respublikos mokslo institutus ir konsultavo kitas valdžios grandis mokslo klausimais. Ypatingas LMA vaidmuo išryškėjo, kai prieš pat Molotovo-Ribentropo pakto penkiasdešimtmečio minėjimą Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos komisija 1939 metų Vokietijos-TSRS sutartims ir jų pasekmėms tirti paskelbė savo išvadas. Komisijai, kuri rėmėsi mokslininkų darbais, vadovavo pats LMA prezidentas Juras Požėla. Išvadose buvo aiškiai suformuluota, kad 1939 metų Vokietijos ir TSRS nepuolimo sutarties Slaptasis papildomas protokolas ir vėlesni susitarimai prieštaravo visuotinai pripažintiems pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir yra absoliučiai negaliojantys nuo jų pasirašymo dienos, o visi tolimesni TSRS veiksmai Lietuvos atžvilgiu tiesiog yra okupacija, kurios pasekmių ištaisymas yra Europos bei viso pasaulio valstybių bendrijos reikalas. Skaitykite toliau