Verslo žinios neseniai iškilmingai paskelbė, kad II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupos artėja prie 3 milijardų eurų. Šis pranešimas susilaukė Prof. R. Lazutkos FB komentaro ir daugybės diskusijų visiems aktualiu klausimu. Mūsų nuomone, visoms toms diskusijoms labai trūksta makroekonominės dimensijos, kuri turėtų praskaidrinti jau užsitęsusias diskusijas apie II pakopos pensijų fondų naudą ar žalą. Naudos šalininkai nepaliaujamai tvirtina, kad šie fondai yra vos ne vienintelė priebėga nuo neefektyviai veikiančios valstybinės socialinės apsaugos sistemos vadinamos SODRA ir vienintelė gali užtikrint sočią senatvę dabartiniams mokesčių mokėtojams. Jie teigia, kad dabartinė Sodros sistema vadinama PAYG (pay as you go, kai Sodros įmokos išmokamos dabartiniams pensininkams) negali duoti grąžos, o II pakopos pensijos fondų grąža yra užtrintas būdas kaupti senatvei.
Parodysime, kaip remiantis makroekonomine logika, galima teisingai įvertinti II pakopos pensijos fondų vaidmenį valstybės raidai ir naudą jos gyventojams. Nors Sodra dažnai traktuojama kaip socialinis draudimas, bet ji realizuojama per privalomus mokesčius ir ekonomine prasme nesiskiria nuo visų kitų valstybės socialinių funkcijų vykdymo. Todėl Sodros garantas yra valstybės kuriamas BVP (bendrasis vidaus produktas) nuo kurio ir yra surenkamas Sodros biudžetas. Todėl kartu su augančiu BVP auga ir Sodros biudžetas. Šį Sodros biudžeto augimą galima vadinti jos grąža, nors dalinai yra teisūs ir tie, kurie atsisako tai vadinti grąža, nes nemato tame investavimo aspekto. Mums svarbiau ne ginčai terminijos klausimais, bet ekonominis II pakopos fondų naudos valstybei ir gyventojams įvertinimas. Skaitykite toliau