Verslo žinios neseniai iškilmingai paskelbė, kad II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupos artėja prie 3 milijardų eurų. Šis pranešimas susilaukė Prof. R. Lazutkos FB komentaro ir daugybės diskusijų visiems aktualiu klausimu. Mūsų nuomone, visoms toms diskusijoms labai trūksta makroekonominės dimensijos, kuri turėtų praskaidrinti jau užsitęsusias diskusijas apie II pakopos pensijų fondų naudą ar žalą. Naudos šalininkai nepaliaujamai tvirtina, kad šie fondai yra vos ne vienintelė priebėga nuo neefektyviai veikiančios valstybinės socialinės apsaugos sistemos vadinamos SODRA ir vienintelė gali užtikrint sočią senatvę dabartiniams mokesčių mokėtojams. Jie teigia, kad dabartinė Sodros sistema vadinama PAYG (pay as you go, kai Sodros įmokos išmokamos dabartiniams pensininkams) negali duoti grąžos, o II pakopos pensijos fondų grąža yra užtrintas būdas kaupti senatvei.
Parodysime, kaip remiantis makroekonomine logika, galima teisingai įvertinti II pakopos pensijos fondų vaidmenį valstybės raidai ir naudą jos gyventojams. Nors Sodra dažnai traktuojama kaip socialinis draudimas, bet ji realizuojama per privalomus mokesčius ir ekonomine prasme nesiskiria nuo visų kitų valstybės socialinių funkcijų vykdymo. Todėl Sodros garantas yra valstybės kuriamas BVP (bendrasis vidaus produktas) nuo kurio ir yra surenkamas Sodros biudžetas. Todėl kartu su augančiu BVP auga ir Sodros biudžetas. Šį Sodros biudžeto augimą galima vadinti jos grąža, nors dalinai yra teisūs ir tie, kurie atsisako tai vadinti grąža, nes nemato tame investavimo aspekto. Mums svarbiau ne ginčai terminijos klausimais, bet ekonominis II pakopos fondų naudos valstybei ir gyventojams įvertinimas.
Taigi, yra akivaizdu, kad Sodros pensijas garantuoja valstybė savo nuolat kuriamu ir augančiu BVP, jei didės BVP, didės ir valstybės mokamos pensijos. Todėl, vertindami II pakopos pensijų naudą, turime jų grąžą lyginti su BVP augimu, o ne nuline grąža, kaip daugelis propagandistų tylomis teigia. Šiam palyginimui nubraižėme diagramą, žr. paveikslėlį, kuris ir yra mūsų paaiškinimo esmė. Kadangi šalies gyventojų skaičius kinta, BVP augimą vaizduojame dviem būdais: BVP/gyentojui ir nominalų BVP einamosiomis kainomis eurais (BVPnominalus), šaltinis Eurostat. Kadangi pensijų fondai yra skirtingos rizikos, jų grąža pateikiama: didelės rizikos 100 proc. akcijų fondai (PenGrazaAkcijos), vidutinė svertinė grąža visiems fondams (PensGrazaVidut) ir mažos rizikos fondai, neturintys investicijų į akcijas, (PensGrazaKons), šaltinis Lietuvos Bankas.
Akivaizdžiai matome, kad konservatyvių fondų grąža yra visada ženkliai mažesnė už BVP augimą. Vidutinė ir rizikingų fondų grąža trumpuoju 3 ir 5 metų laikotarpiu gali viršyti BVP augimą, bet ilguoju 10 metų laikotarpiu taip pat krenta gerokai žemiau. Todėl tinkamai administruojamas valstybinis socialinio draudimo fondas gali garantuoti didesnę pensiją nei dabar gali garantuoti II pakopos pensijų fondai. Ši makroekonominė išvada prieštarauja visuomenei dažnai peršamai nuomonei, kad pensininkus išgelbės investiciniai fondai. Reikia atkreipti dėmesį į dar vieną labai svarbų aspektą, kad II pakopos pensijų fondai valstybės surinktas gyventojų lėšas investuoja ne į Lietuvos ekonomiką, o svetur, taip tik nepagrįstai stiprindami nepasitikėjimą savo šalies ekonomika ir jos augimu. PAYG sistema priešingai, išmokėdama surinktas lėšas žmonių socialinėms reikmėms finansuoti, grąžina šias lėšas į ekonomiką, didina prekių ir paslaugų paklausą, o tuo pačiu ir BVP. Makroekonomine prasme II pakopos fondai skurdina valstybę ir jos žmones, kai lyginame juos su PAYG sistema. Todėl perfrazuodami skambius pareiškimus, kad „pensijų skaičiuoklė griauna valstybę„, remdamiesi šios dienos rezultatais galime patvirtinti tik priešingą teiginį: II pakopos pensijų fondai skiepija nepasitikėjimą šalies ekonomika ir taip griauna valstybę.