Vygintas Gontis
Naujoji Seimo dauguma atrodo buvo rimtai pasiruošusi taisyti Mokslo ir studijų įstatymą, kurį priėmė ankstesnė konservatorių ir liberalų dauguma. Ir tai nėra labai nuostabu, nes įvykdyta mokslo ir studijų reforma buvo rimtai kritikuojama net pakankamai liberalių pažiūrų atstovų. Gal ir yra aukštųjų mokyklų, kurioms naujoji tvarka yra labiau palanki, bet tvirtai jai pritariančių tikrai yra sunku surasti. Daugelį įstatymo straipsnių sukritikavo ir Konstitucinis teismas tik sutvirtindamas naujosios daugumos ketinimus dar kartą reformuoti mokslo ir studijų sistemą. Tikriausiai jau reikia susitaikyti su tuo, kad nuolatinis reformavimas yra pats pastoviausias dalykas mūsų gyvenime.
Naujos daugumos ketinimai jau turėjo virsti kūnu, kadangi Švietimo ir mokslo ministro įsakymo suformuota darbo grupė įstatymo pataisas turėjo pateikti iki 2013 m. spalio 1 d. Galima būtų palaukti dar mėnesį kitą, bet reikalas atrodo yra įstrigęs ir palaukti dar teks gerokai ilgiau. Darbo grupė net tokiu konkrečiu klausimu kaip studijų finansavimo tvarka dar klaidžioja tarp mažiausiai trijų skirtingų versijų. Detaliau su jomis galite susipažinti peržvelgę ŠMM parengtus siūlymus įstatymo pataisų rengimo darbo grupei . Centro kairės valdžia, viceministro R. Vaitkaus vaidmenyje, atrodo ketina grįžti prie vieningos studijų įmokos, neviršijančios vieno vidutinio darbo užmokesčio, antra ŠMM versija, http://www.alfa.lt/straipsnis/ . Dar vienas viceministro galvos skausmas yra kaip uždrausti aukštosioms mokykloms priimti savo nuožiūra studijuojančiuosius, kurie sutinka patys mokėti pilną studijų kainą. Nors tokie ketinimai aiškiai prieštarauja Konstitucinio teismo išaiškinimui, tikimasi draudimą įtraukti į ministerijos sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Studentai vis atkakliau pasisako už nemokamas studijas ir skaičiuoja, kad tokio sprendimo įgyvendinimui valstybei reikėtų keletą metų kasmet pridėti po 40 mln. litų prie studijų finansavimo http://www.balsas.lt/naujiena/. Jiems tikriausiai atrodo, kad tai yra pats geriausias būdas priversti valstybę rimčiau prisidėti prie aukštojo mokslo finansavimo. Abu siūlymai turi vieną labai bendrą bruožą — aukštosios mokyklos vėl taptų visiškai priklausomomis nuo valstybės ir ministerijos sprendimų kiek ir kaip finansuoti aukštąjį mokslą. Pavojus, kad vėl grįšime prie aukštųjų mokyklų finansavimo dietos, truputį sumažėjo, kai Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasipriešinimo šiems siūlymams ir kviečia toliau diskutuoti studijų finansavimo klausimu.
Manau, kad esamoje situacijoje yra dar pats laikas siūlyti ir naujus pamąstymus apie studijų finansavimo tvarką, tikintis, kad tai gali prisidėti prie stabilesnės ir mažiau politinių permainų blaškomos studijų finansavimo sistemos sukūrimo. Taip pat norisi apginti ir mūsų Konstituciją, kurios pakankamai centristinė formuluotė skatina studentus gerai mokytis ir tuo esmingai prisidėti prie aukštojo mokslo kokybės. Siekdamas nuoseklumo ir pagrįstumo, pabandysiu suformuluoti keletą pradinių nuostatų. Skaitykite toliau