Vygintas Gontis
Atgimimas 2007 m. lapkričio 30 d. Nr. 44 (965)
Vis daugiau užsienio ekspertų prognozuoja, kad Baltijos šalims gresia rimta ekonominė krizė. Patys griežčiausi vertinimai modeliuoja nacionalinių valiutų devalvavimo situacijas arba tiesiog teigia šią galimybę, kaip neišvengiamą mūsų ekonominės raidos perspektyvą. Nors Lietuvos ekspertai gana kritiškai žiūri į šias prognozes, žiniasklaidoje pasitaiko straipsnių, kurie prisideda prie niūraus Lietuvos ekonomikos perspektyvų formavimo. Bendras pasaulio ekonomikos nestabilumas, ženklus dolerio kurso mažėjimas, nestabilios akcijų rinkos kartu su liūdnomis prognozėmis Baltijos šalių atžvilgiu jau turi rimtų ekonominių finansinių padarinių. Nors Vilniaus biržoje kotiruojamų įmonių finansiniai rodikliai yra išskirtinai geri, akcijų kainos krenta.Bet ekonomikos raidos vertinimai ir analizė turi būti labai atsakingi, kad mūsų konkurentų kritiškumas ir skubotos prognozės nevirstų ligų patiems sau įsikalbėjimu.Kadangi Baltijos valstybėse padidėjusi infliacija kelia daug diskusijų, ji tapo visos visuomenės didesnio domėjimosi objektu, norėčiau pateikti keletą argumentų, padedančių suprasti infliacijos ryšį su ekonomikos augimu. Toks ryšys neišvengiamai egzistuoja dėl to, kad ekonomikos augimas ir kainų didėjimas reikalauja didėjančio pinigų kiekio apyvartoje, o augančią gamybą lydi augantis vartojimas. Tokio ryšio esmę lengviau yra užčiuopti remiantis valstybių makroekonominiais rodikliais. Tam yra naudojamas kainų lygio indeksas (KLI), bendrąja metodika skaičiuojamas daugumoje šalių.ES valstybių kainų lygis 2002–aisiais skyrėsi iki trijų kartų: nuo Slovakijos, turinčios indeksą 45, iki Danijos, kurios kainų indeksas yra 136. Kainų lygis įvairiose valstybėse skiriasi dėl daugelio priežasčių: tam turi įtakos mokesčių sistemos bei pinigų politikos skirtumai, net gamtinės geografinės sąlygos. Tačiau niekaip negalima nepastebėti svarbiausio – kainų lygis labai yra susijęs su valstybių ekonominio išsivystymo lygiu. Tad Rytų Europos valstybės turi gerokai mažesnį kainų lygį nei bendras ES vidurkis.Sugretinus ES valstybių kainų lygio ir bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui lygio indeksus, nekyla jokių abejonių, kad esminis veiksnys, lemiantis skirtingą kainų lygį įvairiose valstybėse, yra šalių ekonominis pajėgumas, matuojamas kaip BVP, tenkantis vienam gyventojui. Išskirtinis atvejis yra tik Liuksemburgas, bet jo ekonomiką nagrinėti kaip atskirą valstybinį vienetą vargu ar yra labai pagrįsta.Taigi padidėjusi infliacija, kaip papildomas kainų lygio augimas, turi būti neišvengiamas sparčios ekonominės plėtros palydovas. Ženklesni BVP ir kainų lygio augimo skirtumai galimi tik trumpą laikotarpį. Suprantant šį sąryšį, nei Lietuvoje, nei Estijoje infliacijos lygis neturėtų kelti didelio pavojaus, kol jis yra žemesnis už BVP prieaugį. Latvijoje infliacijos lygis tikrai yra per didelis, todėl mūsų kaimynų ekonominės specifikos analizė galėtų būti labai vertinga visam regionui teoriniu ir praktiniu požiūriu.Kadangi spartus ekonomikos augimas yra pageidautinas ir siektinas reiškinys, turime aiškiai suvokti jo atsiradimo ekonomines finansines sąlygas. Nėra jokios abejonės, kad pastarojo laikotarpio Baltijos valstybių sparti plėtra yra susijusi su dideliais ir pigiais kreditiniais resursais, pasiekiančiais gyventojus ir įmones per Europos mastu veikiančią bankinę sistemą. Ypač sparti yra nekilnojamojo turto ir infrastruktūros plėtra, didinanti mūsų šalies teritorijoje sukaupto turto vertę. Naujausios gamybos ir paslaugų technologijos, didinančios darbo našumą, taip pat yra prieinamos dėl kreditinių išteklių. Sparčią plėtrą kreditų pagrindu lydi ne tik padidėjusi infliacija, bet ir didelis einamosios sąskaitos deficitas. Daugelis ekspertų einamosios sąskaitos deficitą iškelia kaip pagrindinį pavojų ir sieja jį su atseit realiai vykstančiu lito nuvertėjimu, kurį neišvengiamai lydės faktinis lito devalvavimas. Tokia minčių eiga ir prognozės yra klaidinantys. Tai, kad lito perkamoji galia Lietuvoje mažėja dėl čia kylančių kainų, veikia ir euro vertę, kurio pakaitalu Lietuvoje yra naudojami litai. Šiuo metu perkamosios galios paritetais vienas euras Lietuvoje yra lygus maždaug dviem litams. Kylančios kainos Lietuvoje yra natūralus jų lyginimosi Europoje padarinys. Euro vertė Lietuvoje perkamosios galios paritetais artėja prie nominalaus fiksuoto kurso 1EUR=3,45 Lt. Panašiai vyksta ir su visų kitų Rytų Europos valstybių kainomis ir valiutų kursais perkamosios galios paritetais. Todėl kalbos apie nacionalinių valiutų devalvavimą, kai jų vertė perkamosios galios paritetais yra aukštesnė nei oficialus keitimo kursas, yra labai neatsakingos.Kainų lygio skirtumai tiek naujosiose ES narėse (10 valstybių), tiek visose ES narėse nuolat mažėja dėl sparčios ekonominės integracijos. Tarp senųjų ES narių (ES15) konvergencija yra menkai pastebima, kadangi tai jau yra įvykęs faktas, o esantys kainų lygio skirtumai čia yra lemti pastovesnių gamtinių, geografinių ir kultūrinių skirtumų.Europos sparčios ekonominės integracijos sąlygomis Rytų Europos valstybių einamosios sąskaitos deficitus laikinai dengs bazinių šios ekonominės zonos pinigų eurų kiekio apyvartoje prieaugis. Sunkumų šioje gražioje Europos plėtros perspektyvoje gali atsirasti tik tuo atveju, jei bankų išduodamos paskolos bus nepakankamai kontroliuojamos, kreditai bus naudojami trumpalaikiam vartojimui ir tai sukels bankų nemokumo problemų. Jei tokios situacijos požymių atsirastų, savo žodį turėtų tarti Lietuvos banko specialistai, aplenkdami užsienio ir vietinių ekspertų gąsdinimus.