Vygintas Gontis
Mokslo Lietuva Nr 1 (269) 2003 m. sausio 9 – 22 d.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) statistikoje labai svarbų vaidmenį vaidina personalo skaičiavimai, nes žmogiškieji resursai yra svarbiausia mokslinio potencialo įvertinimo dalis. Siekiant palyginti įvairių šalių pastangas plėtoti mokslinius tyrimus labai svarbu turėti visuotinai pripažintas mokslo potencialo ir MTEP personalo skaičiavimo metodikas. Tos metodikos yra nuolat tobulinamos ir derinamos įvairių tarptautinių organizacijų mastu. Mūsų susirūpinimą Lietuvoje taikomomis MTEP personalo, tyrėjų ir mokslininkų skaičiavimo metodikomis sukėlė Grupės už nacionalinio susitarimo įgyvendinimą (GNSĮ) atstovų teiginiai apie kelis kartus didesnį valstybės lėšomis išlaikomų tyrėjų skaičių Lietuvoje nei Europos Sąjungos šalyse [1]. Tyrėjų skaičiavimo problemas mūsų šalyje esame pastebėję ir anksčiau [2], tyrinėdami šalies mokslo potencialo raidą pagal Statistikos departamento pateikiamus duomenis [3]. Tačiau šias pastabas parašyti paskatino didelis susirūpinimas tuo, kad klaidingos metodikos pagrindu gaunami statistikos duomenys tapo organizuoto puolimo prieš šalies mokslininkus ir universitetus bei vedamos propagandos pagrindu. Atsiveriant naujoms mokslo panaudojimo galimybėms Europos integracinių procesų fone primygtinai peršama nuomonė, kad didelis ir neefektyvus jo potencialas yra svarbiausia kliūtis žinių ekonomikos plėtrai.
Labiausiai polemizuoti tenka su profesoriais Rimantu Sližiu ir Vytautu Daujočiu, kurių teiginiais grindžiami ne tik GNSĮ veiksmai, bet taip pat Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimai. Dar svarbiau yra tai, kad juos galima vadinti ir šiandieninės Statistikos departamento MTEP personalo skaičiavimo metodikos autoriais, kadangi R. Sližys vadovavo MTEP terminų komisijai, o Statistikos departamentas dirba pagal Mokslo ir studijų departamento aprobuotą metodiką. Galima čia pacituoti keletą šių profesorių teiginių: Valstybės išlaikomų tyrėjų turime net kelis kartus daugiau nei ES šalyse; Mokslo ir studijų biudžetinio finansavimo didinimas yra beprasmiškas, jei nebus didinamas sistemos veiklos efektyvumas (R. Sližys), Lietuva mokslo požiūriu (ir ne tik šiuo požiūriu) tapo Europos Vasiukais (V. Daujotis). Mūsų nuomone, toks radikaliai neigiamas požiūris į šalies mokslo galimybes yra tiesiogiai susijęs su sąmoningu, o gal ir ne, noru parodyti, kad tyrėjų ir mokslininkų turime aiškiai per daug, o žymi jų dalis visiškai neatitinka šios dienos reikalavimų. Atvirai siūloma atsisakyti silpniau dirbančių, kad daugiau išteklių liktų tarptautiniu mastu pripažintiems. Tikriausiai nereikia aiškinti, kad mokslas, kuriame dirba tik patys geriausi, kur nėra vidutinių ir silpnesnių, yra naivi utopija, kad praktiškai kiekviena sutaupyta mokslinio darbo vieta atitinkamai sumažina ir skiriamą biudžetinį finansavimą. Mūsų tikslas yra ne diskutuoti dėl utopiškų idėjų, bet parodyti akivaizdžias klaidas MTEP personalo skaičiavimo metodikoje. Teiginys, kad tyrėjų turime daugiau nei Europoje, neatitinka šiandieninio ir to, kurį turėjome iki 1990 metų, mokslo potencialų palyginimo. Net metodiškai abejotini Statistikos departamento duomenys aiškiai rodo, kad tyrėjų skaičius katastrofiškai mažėja, o jų vidutinis amžius sparčiai auga. Pirmajame paveiksle pateikiame Statistikos departamento duomenis apie tyrėjų ir mokslininkų etatų skaičiaus kitimą nuo 1990 iki 2001 metų. Nors šiuo laikotarpiu Lietuvoje įteisinta nevaržoma galimybė vienam asmeniui dirbti keliais etatais, bendras tyrėjų etatų skaičius sumažėjo du kartus. Čia skaičiuojami visi etatai, nors žymi jų dalis yra ne viso darbo laiko. Mokslininkų užimti etatai nors lėčiau, bet taip pat nuolat mažėja patvirtindami taisyklę, kad mažinimo laikotarpiais pirmiausiai atsisakoma silpniausių.
Labiausiai nukentėjo valstybinių mokslo institutų sektorius, kuriame etatų sumažinta beveik keturis kartus. 2 pav. pateikiame mokslo darbuotojų etatų kitimą valstybiniuose mokslo institutuose tuo pačiu laikotarpiu. Čia duomenys surinkti iš Mokslo ir studijų departamento įvairiuose leidiniuose pateiktos statistikos ir Matematikos ir informatikos instituto atliktų tyrimų.
Verta paanalizuoti tyrėjų skaičių visos darbo dienos ekvivalentais (VDDE) – visus metus vien tik mokslinį darbą dirbančių tyrėjų ekvivalentiniais vienetais. Lygindami VDDE tyrėjų skaičių aukštųjų mokyklų (AM) sektoriuje ir valstybinių institutų (VI) sektoriuje su duomenimis, kuriuos Mokslo ir studijų departamento užsakymu surinko Matematikos ir informatikos institutas (MII), pastebėjome labai ryškų neatitikimą, kuris rodomas 3 pav. Aukštųjų mokyklų sektoriaus duomenys skiriasi beveik du kartus. Tokie prieštaringi statistikos duomenys ir spartus tyrėjų skaičiaus mažėjimas nori nenori perša mintį, kad radikalus mokslo potencialo mažinimas yra sąmoningai švelninamas padidintais statistiniais rodikliais.
Be jokios abejonės, turime perimti tarptautines statistinės analizės metodikas, kuriomis naudojasi Europos ir kitos valstybės. Turime lyginti savo statistinius duomenis su kitų šalių ir daryti išvadas.
MTEP išteklių apskaitos pagrindu Europoje yra laikomas Frascati vadovas (FV) [4], kuris jau daugelį metų nuolat tobulinamas stengiantis suderinti įvairių šalių patirtį. Lietuvoje šis vadovas taip pat yra priimtas kaip vykdomos MTEP personalo apskaitos metodinis pagrindas. Juo remiantis R. Sližio vadovaujama terminų komisija parengė svarbiausius apibrėžimus ir paaiškinimus, kuriais siūloma vadovautis mūsų šalyje [5]. Mūsų nuomone, tuose lietuviškuose apibrėžimuose ir paaiškinimuose yra net kelios esminės klaidos.
Pirmiausiai norime atkreipti dėmesį, kad FV labai aiškiai nustato, kad MTEP personalo apskaita turi prasidėti nuo tyrėjų ir technikų skaičiavimo galvomis (fiziniais asmenimis), o ne etatais, nes to reikalauja dar bendresnė darbo jėgos apskaitos metodika. Lietuvoje skaičiuojami etatai, nors yra gerai žinoma, kad etatų yra žymiai daugiau nei gyvų tyrėjų. MII duomenys aiškiai rodo, kad vien AM sektoriuje yra 1800 nepagrindinių pareigų tyrėjų etatų. Taigi bendra paklaida dėl šios metodinės klaidos gali siekti apie 2000 tyrėjų.
Kitas esminis FV nurodymų nesilaikymas yra susijęs su doktorantų mokslinio darbo apskaita. R. Sližio komisijos priimtame tyrėjo apibrėžime iškrito žodis „profesionaliai“ dirbantys plėtojant pažinimą. Cituojame: Tyrėjai – aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, dirbantys plėtojant pažinimą, konceptualizuojant ir kuriant naujus produktus, procesus, metodus ar sistemas ar dalyvaujantys atitinkamų projektų valdyme.
Pagal FV doktorantų laiką, skiriamą moksliniams tyrimams, būtina skaičiuoti, bet jį reikia pateikti atskirai, kad šie duomenys neiškreiptų bendro profesionaliai dirbančių tyrėjų skaičiaus. Mūsų žiniomis, daugelyje šalių, kurios doktorantus laiko studentais, jų indėlis į tyrėjų skaičių yra tik ta jų darbo laiko dalis, kurią jie skiria apmokamiems moksliniams tyrimams. Lietuvos Statistikos departamentas visus doktorantus įskaito kaip visą darbo laiką dirbančius mokslinius tyrimus. Be to, prideda tą jų mokslinio etato dalį, kurią jie užima eidami antraeiles pareigas. Kadangi Lietuvoje yra per 2000 doktorantų, ši metodinė klaida duoda panašaus dydžio paklaidą. Reikia dar pastebėti, kad visos mokslo ir studijų institucijos, siekdamos pagrįsti didesnio biudžetinio finansavimo poreikį, stengiasi pateikti maksimalų tyrėjų etatų skaičių. Žmonės, pildantys Statistikos departamento anketas, nėra pakankamai metodiškai parengti, o jų pateikti duomenys nėra kritiškai analizuojami ar vertinami. Visa tai žymiai padidina statistikų pateikiamus tyrėjų skaičius Lietuvoje.
4 pav. pateikiame Lietuvos tyrėjų skaičiaus VDDE (įvertintos viršutinės ribos siekiant išvengti aukščiau nurodytų metodinių klaidų) kitimą nagrinėjamu laikotarpiu. Nors šie vertinimai negali pretenduoti į didelį tikslumą, jais remiantis gaunami duomenys neblogai dera su kitų mums artimų šalių statistika, jie gerai atitinka įvairių šalies MTEP sektorių produktyvumo proporcijas.
Pavyzdžiui, palyginimas su Europos šalimis 5 pav. aiškiai rodo, kad Lietuva atsiduria tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių, kurių istorinis palikimas ir vykdomos reformos yra labai panašios.
R. Sližys dažnai pateikia Statistikos departamento duomenimis pagrįstą skaičių, kad Lietuvoje yra 4,9 tyrėjo VDDE, tenkantis 1000 darbo jėgos [1]. Toks skaičius ir jo palyginimas su kitomis šalimis turėtų kelti didelę nuostabą kiekvienam bent kiek besidominčiam kiekybiniais MTEP potencialo pokyčiais mūsų šalyje. Ypač palyginimas su Latvijos tyrėjų skaičiumi 1,4, kuris pateiktas knygos [5] 5.1 pav.
Tai, kad daromos tyrėjų skaičiavimo paklaidos siekia beveik du kartus, yra labai rimtas signalas ne tik statistikos rinkėjams, bet ir visiems mokslo politikos įgyvendintojams. Tokių duomenų pagrindu daromos reformos, tad teisingas šalies mokslo pristatymas užsienio partneriams, efektyvus turimų išteklių valdymas ir planavimas tampa sunkiai įmanomais. Todėl kviečiame kuo greičiau šiuos netikslumus šalinti. Nuomonės, kad Lietuvoje mokslininkų turime per daug, kad jų darbo efektyvumas yra gerokai mažesnis nei kituose kraštuose, kad finansuoti mokslą bus galima tik tada, kai jo efektyvumas padidės, yra pagrįstos klaidinga statistika. Turint galvoje, kad iš beveik 5 tūkstančių tyrėjų vienas tūkstantis yra pensinio amžiaus, kad senėjimo tendencijoms sustabdyti gali prireikti dar 10 metų, kad labai dažnai konkursai mokslinėms pedagoginėms pareigybėms užimti nesurenka dviejų ar daugiau pretendentų, yra visiškai akivaizdu, kad šalies mokslo potencialas yra sumažėjęs iki kritinės ribos. Mokslo politikos vykdytojai, kurie to nemato ir nesupranta, kurie mokslo statistikos problemas naudoja propagandai prieš mokslą, turi būti aiškiai įvardyti.
Literatūra
1. R. Sližys. Aukštojo mokslo valstybinio reguliavimo ir finansavimo principų Europos Sąjungos šalyse apžvalga, http://www.lmt.lt/dokumentai/. V. Daujotis, R. Sližys. Pranešimas Grupės už nacionalinio susitarimo įgyvendinimą konferencijoje „Mokslo ir studijų finansavimas“, 2002-12-12.
2. V. Gontis. Lithuanian Sciece in Transition: Statistical Analysis. Revue Baltique, 2002, Nr. 16,
p. 24–32.
3. Mokslo darbuotojai ir jų veikla, 1990–2001 metai. Statistikos departamentas.
4. A Summary of The Frascati Manual, OCDE/GD (94)84, 1993.
5. V. Daujotis ir kiti. Lietuvos mokslo politika Europos kontekste. Vilnius, Justitia, 2002.