Vygintas Gontis

Laukinė dvasiaŠias mintis sužadino neseniai perskaityta George A. Akerlof ir Robert J. Shiller knyga „Laukinė dvasia (angl. Animal Spirits), kaip žmogaus psichologija lemia ekonomiką, ir kodėl tai svarbu globaliam kapitalizmui” [1]. Terminą „Animal Spirits”, kuriam savo prasme artimiausias lietuviškas atitikmuo veikiausiai būtų „laukinė dvasia”, dar 1936 metais panaudojo John Maynard Keynes norėdamas pabrėžti instinktyvaus jausmo, nevalingų įpročių ir emocijų įtaką verslo žmonių elgsenai, taigi ir verslo perspektyvai. Knygoje G. A. Akerlof ir R. J. Shiller bando parodyti, kad šiuolaikinė ekonomikos teorija paremta efektyvios rinkos hipoteze ir racionalių lūkesčių (angl. rational expectations) samprata negali įtikinamai paaiškinti procesų, kurie vyksta globalių finansinių ir ekonomikos krizių laikotarpiais. Laukinės dvasios sampratą autoriai papildo taip, kad jos pagalba galėtų paaiškinti pasaulio ekonomikos raidą ir ypatingai anksčiau buvusius krizinius laikotarpius bei galėtų pasiūlyti jų įveikimo būdus.

Laukinės dvasios sampratą siūloma apibūdinti penketu vienas kitą papildančių žmogiškos elgsenos bruožų. Pirmas iš jų yra pasitikėjimas ir jo stiprinimas (angl. confidence and its multipliers), antras – teisingumo jausmas (angl. fairness), trečias – korupcija ir bloga valia (angl. corruption and bad faith), ketvirtas – pinigų iliuzija (angl. money illusion) arba nesugebėjimas tos iliuzijos racionaliai įvertinti, penktas – pasakojimai (angl. stories) arba vyraujantis žmogiškas pasaulio suvokimas remiantis girdėtomis arba pergyventomis istorijomis. Autoriai mano, kad visi šie bruožai, kartu veikdami skirtingus ekonominio gyvenimo dalyvius – subjektus (agentus), ekonomikos raidą daro nestabilia, sunkiai prognozuojama ir lemia globalias ekonomines bei finansines krizes. Knygoje nėra konkrečių siūlymų kaip reikėtų patobulinti šiuolaikines makroekonomikos ar finansų teorijas, bet reiškiamas įsitikinimas, kad laukinės dvasios samprata gali būti naudinga priimant ekonomikos reguliavimo ir krizių įveikimo sprendimus Vyriausybių ir Centrinių bankų lygmenyje.

Mums šis naujas požiūris į šiuolaikinę ekonomikos teoriją yra svarbus kaip argumentas statistinės fizikos metodų taikymams ekonominėse ir kitose socialinėse sistemose. Užsitęsęs „dialogas” tarp ekonometrijos specialistų, jau daug metų dirbančių šiuolaikinės ekonomikos teorijos rėmuose, ir ekonofizikų, siekiančių iš tų rėmų išsiveržti, galėtų dar prailgti, jei patys ekonomistai nepradės kritiškiau žiūrėti į vyraujančių ekonomikos teorijų galimybes. Naujas požiūris, suformuluotas 2013 metų ekonomikos Nobelio premijos laureato R. J. Shiller knygoje, gali pasitarnauti naujų makroekonomikos ir finansų teorijų plėtrai.

Literatūra

  • G. Akerlof, J. Shiller. Animal Spirits: How Human Psychology Drives the Economy, and Why It Matters for Global Capitalism. Princeton University Press, 2009.