Ši Airių šventuoju laikomo Patriko diena Bostone yra virtusi kažkokiu visuotinu šėlsmu. Mane sudomino pastebėta informacija internete, kur buvo skelbiami prašymai organizuoti šventinį paradą. Tarp prašančiųjų buvo ir vietinė gėjų lyga, o valdžios patvirtintame leidime ji taip pat buvo paminėta. Todėl krikščioniškos organizacijos ėmė protestuoti, kad toks renginys negali būti vadinamas šventojo Patriko vardu.
Išėjęs pasidairyti po Pietų Bostoną, kurio centrinė gatvė vadinama Broadway, pastebėjau, nemažą gyventojų sujudimą: grupėmis jie traukė vieni pas kitus į svečius, nešini vaišėmis ir gėrimais. Visi buvo pasipuošę ryškiai žaliomis spalvomis, o kai kurie jau buvo spėję ir įkaušti. Žinoma, manęs į svečius niekas nekvietė, o ir šiaip nepastebėjau, kad vietiniai lietuviai būtų aktyvūs šio renginio dalyviai. Todėl tik stengiausi nepražiopsoti šventinio parado, apie kurio artėjimą rodė gausus policijos pasirodymas aplinkinėse gatvėse ir parengtos priemonės, padedančios reguliuoti žmonių judėjimą.
Paradas Broadway gatvėje prasidėjo Bostono saugos tarnybų sirenomis ir technikos demonstravimu. Pravažiavo gausios ugniagesių, policininkų, sukarintų būrių ir kitų su tuo susijusių organizacijų kolonos. Po to valstybinės tvarkos sargus pakeitė įvairios švietimo organizacijos, pilietiniai judėjimai ir šiaip visokio plauko mėgėjų organizacijos. Paradas įgavo karnavalinį pobūdį, lyg pabrėždamas valstybinės tvarkos sargų ir „liaudies“ vienybę, kai visi tiesiog išpažįsta norą švęsti, linksmintis ir visaip išdykauti. Keletą to šėlsmo akimirkų bandžiau mėgėjiškai užfiksuoti savo foto aparatu.
Bendras mano įspūdis toks, kad ši visuotinio šėlsmo šventė Amerikai yra labai tinkanti, nes ji užgožia visus čia gyvenančių žmonių kultūrinius skirtumus ir kuria karnavalinį bendruomeniškumą. Suprantama, tai kartu yra ir puiki proga komercinei veiklai klestėti. Man pavyko tų pagundų išvengti, nes pagrindinė maisto produktų parduotuvė saugumo sumetimais buvo uždaryta.
