Vygintas Gontis

Asmeninė svetainė ir tinklaraštis

Kategorija: Ekonomika (Page 3 of 4)

Straipsniai ir mintys apie ekonomiką.

Baltijos valstybės turi realias galimybes išlikti ilgalaikio ekonominio augimo lyderėmis ES

4 rugsėjo, 2013 /
Vygintas Gontis, Aleksejus Kononovičius ir Kęstutis Acus

EU FigAnkstesniame tekste pateikėme statistinę informaciją iš įvairių šaltinių, demonstruojančią ypatingai sparčius ir stabilius Baltijos šalių ekonomikų ilgalaikio augimo tempus. Šiandien jau drąsiai galima teigti, kad net pasaulio finansinė krizė šioms stabilaus augimo tendencijoms galėjo padaryti tik trumpalaikį poveikį. Baltijos šalys vėl yra ES ekonominio augimo lyderėmis ir siekia išlikti tokiomis ateityje.

Tai, kad Baltijos šalių ekonomikos net pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis pirmiausiai stiprėja augančio eksporto dėka, tik patvirtina prielaidas apie ypatingai ryškų Balassa Samuelsono efekto pasireiškimą. Tačiau klausimas, kodėl šis efektas pasireiškia stipriau šiose šalys, reikalauja atskiros analizės. Pavyzdžiui, Vyšegrado šalys, kurių bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis yra labai artimas, atrodo turėtų vystytis panašiu greičiu. Nesileisdami į detalesnius modelinius šio klausimo aspektus, norėtume atkreipti dėmesį į darbo užmokesčio statistiką, nes darbo už mokestis yra labai svarbus daugelio makroekonominių augimo modelių parametras.

Baltijos valstybių ekonomikos vejasi ir lenkia Vyšegrado šalis

17 liepos, 2013 /
Vygintas Gontis ir Kęstutis Acus

Tęsdami jau pradėtą šalių ekonominės konvergencijos ir ilgalaikio jų raidos prognozavimo temą, norime atkreipti skaitytojų dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, vertinančius Europos ir OECD šalių ekonomikas perkamosios galios standartais (Purchasing Power Standards). Tam yra keletas priežasčių, pirma, norime surasti tinkamiausią būdą lyginti šalių bendruosius vidaus produktus tarpusavyje, antra, siekiame remtis tinkamiausia ir patikima statistika modeliuodami tarptautinius makroekonominius konvergencijos procesus, ir trečia, norime atkreipti didesnį dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, ypatingai išryškinančius Baltijos valstybių ekonomikų spartų augimą.

Europos sąjungos (ES) šalių ekonominė raida yra gyvas tarptautinės makroekonomikos eksperimentas, kurio teorinis nagrinėjimas, ir pagal galimybes modeliavimas, yra rimtas iššūkis visiems analitikams ir teoretikams. ES patirtis turės daug didesnę reikšmę tik tuo atveju, jei čia vykstantys ekonominiai procesai bus suprasti ir teoriniame lygmeny, o pastebėti dėsningumai pasitarnaus priimant tolimesnės jos raidos sprendimus. Mūsų nuomone, jau dabar stebimi dėsningumai reiškia neįtikėtinai stabilias tendencijas, kurios ilgalaikes ekonominės raidos prognozes gali priskirti tiksliųjų mokslų kategorijai, nepalyginamai didesniu mastu nei, pavyzdžiui, galimybę kurti ilgalaikes oro prognozes.

Baltijos valstybių ekonominio augimo fenomenas

19 vasario, 2013 /
Vygintas Gontis ir Aleksejus Kononovičius

Nors visos valstybės ir tarptautinės organizacijos skiria labai daug dėmesio Bendrojo vidaus produkto (BVP) statistikai, šalių ekonominio augimo tarpusavio palyginimas išlieka pakankamai keblus uždavinys. Ekonomistai ir statistikai operuoja labai įvairiais BVP rodiklio perskaičiavimais atsižvelgiant į infliaciją (kainų augimą), gyventojų skaičiaus kitimą, valiutų kursų pasikeitimus ir kt. Lyginami ne tik absoliutūs BVP įverčiai, apskaičiuoti vieninga valiuta, bet ir jų pokyčiai per metus ar per ketvirtį. Čia mes norime pasiūlyti šalių BVP lyginimo metodą, kurio tikslas yra įvertinti jų indėlio į Pasaulio ar regiono ekonomiką pokyčius ir tuo pačiu nustatyti ekonominės konvergencijos tempus. Šiuo tikslu pasirenkame BVP įvertinimą viena bendra valiuta (šiuo atveju JAV doleriais), suskaičiuotą einamųjų metų kainomis ir naudojant einamųjų metų šalies valiutos keitimo kursą su JAV doleriu. Kad būtų galima lyginti skirtingo dydžio valstybes, toks BVP perskaičiuojamas vienam tos šalies gyventojui. Šiuos duomenis beveik visoms pasaulio valstybėms ir atskiriems regionams paimame iš Pasaulio banko duomenų bazės, kur jie yra laisvai prieinami visiems vartotojams.

Ekonofizika – pastangos naujai pažvelgti į socialinius mokslus

8 gruodžio, 2012 /

Vygintas Gontis

Kadangi Lietuvoje nėra daug mokslininkų, dirbančių naujoje tarpdisciplinėje tyrimų srityje vadinamoje ekonofizika, jaučiame pareigą bent trumpai, remiantis užsienio mokslininkų darbais, aptarti šių tyrimų tendencijas ir kylančias problemas. Nors ekonofizika pažodžiui reiškia fizikos metodų, daugiausia statistinės fizikos, taikymus ekonomikoje, pagrindinis jos dėmesys tenka finansų mokslui, o sparti tyrimų plėtra verčia naudoti šį terminą plačiau ir apima statistinės fizikos taikymus daugelyje socialinių mokslų. Reikia pripažinti, kad lygiagrečiai galima sutikti ir kitus terminus, pavyzdžiui, Sociofizika, Rizikos fizika ir kt., kurie yra naudojami pakankamai dažnai ir žymia dalimi persidengia su ekonofizika. Tačiau šios mintys yra skirtos ne terminų aptarimui. Mes norime supažindinti skaitytojus su idėjų ir tyrimo metodų sankirtoje kylančiomis problemomis ir jų interpretacijomis.

Ekonomikai reikia mokslinės revoliucijos

Nauja susidomėjimo banga ekonofizika kyla dėl natūralaus nusivylimo ekonomikos ir finansų moksliniais pagrindais, kurie pasirodė bejėgiais prieš visą pasaulį apėmusią finansų ir ekonomikos krizę. Žymiausi ekonofizikos atstovai, galima sakyti lenktyniaudami tarpusavyje, paskelbė keletą viešai diskutuojamų publikacijų, kurios išreiškia jau daugiau nei 15 metų besikaupiantį nepasitenkinimą esama ekonomikos ir finansų mokslų padėtimi. Pirmuoju šaukliu tapo J. P. Bouchaud, kuris jau pačioje pradinėje krizės stadijoje prestižiniame žurnale Nature paskelbė vis dar plačiai diskutuojamą ir dažnai cituojamą straipsnį „Ekonomikos mokslui reikia mokslinės revoliucijos” [1]. Pagrindinė šio straipsnio mintis yra, kad ekonomikos mokslas yra grindžiamas klaidingais postulatais – aksiomomis, kylančiais iš poreikio sukurti matematinį aprašymą, bet ne iš reiškinių tikrovės. Visa ekonomikos mokslo raida liudija ištikimybę patogiems postulatams, o ne fizikų išaukštintam eksperimentui. Dar daugiau, ekonomikos teorija labiau siejama su ideologiniais karais nei tikrovės pažinimu. Nors socialinių eksperimentų galimybės yra labai ribotos, fizikų nuomone, visos teorijos turi būti tikrinamos empiriškai remiantis tikrovėje stebimais reiškiniais ir kiekybiniu jų aprašymu. Būtų naivu galvoti, kad toks kelias yra labai paprastas. Greičiau jis yra per daug sudėtingas ir buvo daug rimtų kliūčių ekonomikos mokslui vystytis kita kryptimi.

Tolesnė J. P. Bouchaud minčių eiga puikiai atsispindi metais vėliau pasirodžiusiame straipsnyje [2], kuris yra skirtas būtent ekonomikos mokslinių tyrimų sudėtingumui aptarti. Suvokimas, kad reikia naujų sprendimų ekonomikos ir finansų moksle jau skverbiasi ir į populiarius leidinius [3].  Bet nenorėdami daugiau plėstis mes pereiname prie kito ekonofiziko, B. M. Roehner, minčių.

B. M. Roehner’io apžvalga

Viena įdomesnių publikacijų šia tema yra Roehner’io ekonofizikos pasiekimų ir ateities siekių apžvalga. Apžvelgdamas ekonofizikų nuveiktus darbus (per paskutinius 15 metų) [4], jis išdėstė pakankamai nuoseklų požiūrį į bandymus kitaip, remiantis fizikų patirtimi, grįsti socialinių ekonominių sistemų tyrimus. Šiame darbe ekonofizikos raida yra nagrinėjama keletu labai įdomių aspektų:

  • Ar fizikos ir chemijos tyrimo metodų taikymas socialinėms sistemoms gali būti sėkmingas?
  • Kodėl savitarpio supratimas tarp ekonofizikos specialistų ir ekonomistų per 15 metų praktiškai nepagerėjo?
  • Kaip fizikams sekasi istoriškai pasiteisinusius siekius supaprastintai suvokti tikrovę perkelti iš fizikinės patirties į socialinius reiškinius?
  • Kodėl sparčiai plėtojami sudėtingų sistemų tyrimai atsisako siekio sudėtingą sistemą supaprastinti – išskaidyti ją į paprastas struktūras ir reiškinius?

B. M. Roehner ekonofizikos mokslo pradžia laiko fizikų publikacijas ekonomikos ir kitų socialinių sistemų klausimais fizikiniuose žurnaluose. Toks požiūris leidžia ekonofizikos preliudiją nukelti į devynioliktą amžių. Tačiau šių laikų istorijos pradžią jis sieja su H. Eugene Stanley pranešimu Statistinės fizikos konferencijoje Kalkutoje 1995 metais ir jo pastangomis Bostone organizuoti reguliarius aktyviausių ekonofizikos pradininkų susitikimus. Bostono mokykla buvo ne vienintelis ekonofizikos židinys, nes H. E. Stanley skatino ir požiūrių, ir koncepcijų, ir tyrimo metodų įvairovę. Šalia grynai teorinių darbų buvo skatinama statistinė empirinių duomenų analizė ar ryšio tarp empirinių duomenų ir modelių paieška. Tyrimai prasidėję nuo finansų išsiplėtė į ekonomiką ir sociologiją.

B. M. Roehner’is teigia, kad savitarpio supratimas tarp fizikų ir ekonomistų negerėja dėl to, kad antrojo pasaulinio karo pabaigoje susiformavusi neoliberalizmo propagavimo grupė (autorius kalba apie Mont Pelerin Society, kurios bent penki prezidentai ir dar trys žymūs nariai yra Nobelio premijos laureatai) daugiau siekė ideologinių nei mokslinių tikslų ir toks siekis išliko iki šių dienų. Požiūris į ekonomikos mokslą kaip religiją ar ideologiją yra gyvas ir tarp pačių ekonomistų [5]. Mūsų nuomone, tai dalinai paaiškina ekonomistų konservatyvumo prigimtį, bet fizikams, norintiems prasiskverbti giliau į objektyvius socialinių sistemų dėsningumus, nederėtų tai išskirti kaip pagrindinę nesusikalbėjimo priežastį.

Mūsų nuomone…

Teisingiau būtų pripažinti sudėtingą socialinių reiškinių prigimtį, kad net fizikams, savo srityje pasiekusiems įspūdingų gamtos pažinimo rezultatų, sunkiai sekasi reiškinius išgryninti ir vienareikšmiškai nustatyti kiekybinius priežastingumo sąryšius. Fizikai, tirdami socialines sistemas, dažnai užmiršta gerąją ryškiausių mokslinių pasiekimų patirtį. Dažnai pasiduodame, tikrovės pažinimo uždavinį perkeldami nuo savo pečių kompiuteriams. Nuolat augančios kompiuterinio modeliavimo galimybės skatina imtis grandiozinių socialinės tikrovės modeliavimo uždavinių dar neišgryninus, nenustačius pagrindinių sąryšių tarp sistemos sudedamųjų dalių – agentų.

Mūsų nuomone, dažnai bandomas taikyti mechanistinis socialinės tikrovės supratimas, kai sudėtinga socialinė sistema pakeičiama dirbtinai sugalvotomis, mechaniškai sąveikaujančiomis agentų sistemomis, negali būti vaisingas. Kompiuterių pagalba galima išspręsti pačius sudėtingiausius uždavinius ir gauti kiekybinį tokios sudėtingos sistemos modelį, tačiau naivu būtų tikėtis, kad taip sukurtą modelį būtų galima patvirtinti empiriniais socialinių sistemų duomenimis. Savo nuomonę siejame su įsitikinimu, kad socialinių agentų sąveika negali būti mechanistinė, determinuota, bet greičiau yra kitos nemažiau sudėtingos sistemos elgesio statistinė išraiška. Todėl socialinių sistemų pažinime turi vyrauti jų makroskopinio, visos sistemos elgesio, dėsningumų pažinimas ir siekis tokios sistemos makroskopinį elgesį išskaidyti į galimai mažesnes posistemes ar agentus, veikiančius ne mechaniškai bet statistiškai – pagal žinomus, empiriškai patvirtinamus ar teoriškai pagrindžiamus statistinius dėsningumus. Tokiu socialinių sistemų suvokimo pavyzdžiu laikome pačių ekonomistų suformuluotą požiūrį, bandantį statistinės fizikos principais formuluoti makroekonomikos teoriją [6].

Labai svarbu paminėti, kad tokios idėjos gali būti taikomos ne tik makroekonomikoje, bet ir finansinėse sistemose, populiacijų ir nuomonių dinamikoje, rinkodaroje ir t.t. Mūsų pačių darbai, kurių nedidelę apžvalgą galite surasti publikacijoje [7], taip pat grindžiami makroskopiniu socialinių sistemų aprašymu netiesinėmis stochastinėmis diferencialinėmis lygtimis ir jų detalizavimu atsitiktiniais agentų šuoliais tarp skirtingų jų grupių. Ar toks pasirinkimas yra vaisingas, parodys laikas, tačiau jau šiandien galime pasidžiaugti, kad šiuo keliu sutartinai žengia tiek fizikai, tiek ekonomistai.

Estijos prezidentą papiktino P. Krugmano manipuliacijos statistika

11 birželio, 2012 /
Vygintas Gontis

Ekonomikos Nobelio premijos laureato Paulo Krugmano nedidelis tinklaraščio įrašas Estonian Rhapsody sukėlė audringą Estijos prezidento Toomaso Hendriko Ilveso reakciją socialiniame tinkle Twitter https://twitter.com/#!/IlvesToomas. Pakankamai reprezentatyvi diskusija išsivystė ir P. Krugmano minėto įrašo komentaruose. Kadangi Baltijos valstybių ekonominė raida yra labai svarbi ir šio tinklaraščio tema, atsiliepdami į vieną iš Krugmano informacijos komentarų, pateikiame papildomos informacijos diskutuojamu klausimu.

George Shen, savo komentare rašė: Prieš skaitydamas šiandieninio Paulo Krugmano mintis kiekvienas turi dar kartą perskaityti knygą „Kaip meluoti statistikos pagalba”. Jei P. Krugmanas dar būtų nuoseklus ekonomistas, jis turėtų pridėti dar bent du Estijos kaimynių Lietuvos ir Latvijos grafikus. Bet tada jis elgtųsi kaip ankstesnis labai geras ekonomistas Krugmanas. Bet tai nėra politinio vanago, kuriuo jis yra dabar, planuose. Apmaudu. Po viso to ką aš išmokau apie ekonomiką, skaitydamas Paulo Krugmano knygas, kai jis dar buvo geras, nuoseklus ekonomistas. (angl. Before reading anything by Paul Krugman of today one has to (re)read a book how to lie with statistic. If Mr. Krugmam was still an economist with integrity, he would have added to this graph at least two more graphs for Estonia’s neighbors, Latvia and Lithuania. But, then he’d bemaking a point by formerly very good economist Krugman. That’s not in plans for a political hawk he is now. Shame. After all I learned economics by books of Paul Krugman when he still was a very good economist with integrity.) Mūsų nuomone, Baltijos valstybių ekonominė raida reikalauja labai rimtų studijų ir gali tapti naujos teorijos apie šalių ekonominę konvergenciją pagrindu. Todėl ir pateikiame daugiau statistikos, nei tai padarė P. Krugmanas.

Baltijos šalių BVP, Eurostat realus
Pav. 1. Baltijos šalių ir Lenkijos realus BVP kitimas ketvirčiais nuo 1995 metų. Visos šalys sunormuotos į kiekvienos jų BVP maksimalią vertę, prilyginant ją 100. Duomenys su sezonine ir darbo dienų skaičiaus pataisa paimti iš Eurostat.

Kur slepiasi šalių ekonominė konvergencija?

24 sausio, 2012 /
Vygintas Gontis

Šalių ekonominės konvergencijos problema yra ypatingai aktuali toms šalims, kurios šiuo metu dar pastebimai atsilieka pagal ekonominį efektyvumą ir gyvenimo lygį.  Visiškai suprantama, kad daugelis besivystančių šalių ekonominį augimą ir artėjimą prie išsivysčiusių šalių formuluoja kaip vieną svarbiausių politinių tikslų. Taip pat yra akivaizdu, kad stebint tik politinius debatus ar jų atgarsius žiniasklaidoje suprasti pakankamai sudėtingus ekonomikų integracijos procesus būtų pakankamai sudėtinga. Norint giliau panagrinėti, galima būtų pastudijuoti ką yra supratę pasaulio ekonomistai apie ekonominę konvergenciją, pavyzdžiui, galima pradėti ir nuo lengvai prieinamos Vikipedijos.

Mūsų susidomėjimą šia problema skatina net tarp specialistų (ekonomistų mokslininkų, finansų analitikų ir žurnalistų) nuolat pastebimas klaidingas ekonominės konvergencjos mechanizmų suvokimas.  Blogiausia, kad daromos principinės klaidos stiprina visos vusuomenės nepasitikėjimą valstybės raida ir tolimesnėmis jos perspektyvomis. Taip pat  norisi išryškinti žinomus dėsningumus konkrečiais pavyzdžiais, trumpai paanalizuoti ekonominę konvergenciją mūsų regione. Tikimės, kad čia pateikiamos interaktyvios ekonomikų konvergencijos analizavimo priemonės padės daugeliui patyrinėti procesus kiekybiškai ir rasti atsakymą į iškylančius klausimus. Jūs galite paspausti ant pateiktų grafikų ir Jums atsidarys interaktyvi grafikų braižymo programa, leidžianti laisvai pasirinkti šalis ir kitus grafikų parametrus.

Kodėl susiginčijo ekonomistai?

30 kovo, 2011 /
Vygintas Gontis

Turime pripažinti, kad viešumoje kilęs profesinis ginčas tarp profesoriaus Romo Lazutkos ir daktaro Gitano Nausėdos nėra įprastas reiškinys  (Nausėda, Lazutka, Nausėda). Akademinei bendruomenei priklausančių specialistų tarpe toks reiškinys yra ypatingai retas, nes visi supranta, kad profesiniai ginčai tikrai nėra viešo disputo sritis. Todėl reikėtų manyti, kad profesorius R. Lazutka sąmoningai užaštrino savo prieštaravimą išsakytoms mintis, norėdamas atskleisti ideologinį, o ne mokslinį požiūrio skirtumą. Ideologijų, kurioms atstovauja viešoje erdvėje besireiškiantys ekonomistai, identifikavimas yra keblus uždavinys, nes mūsų sąmonėje dar vyrauja įsivaizdavimas, kad yra tik viena bloga ideologija, nuo kurios jau keletą dešimtmečių vaduojamės. Deja, toks pasenęs požiūris ir kitų ideologijų pasirinkta taktika neleidžia mums suprasti, kad šiuolaikinis pasaulis taip pat yra pilnas prieštaravimų, konkurencijos ir net gilių konfliktų, kurie labai dažnai kyla grynai iš ekonominių interesų  skirtumų.  Štai dr. G. Nausėda išdidžiai pareiškia, kad „Tas marksistinis darbo ir kapitalo priešinimas man yra nepriimtinas, nes jis prieštarauja net ir globalioms tendencijoms, kurios vyksta profsąjunginiame judėjime, kur matosi, kad profsąjungos eina būtent tuo keliu, kad supranta jog yra vienoje valtyje su darbdaviu, jeigu darbdaviui blogai, blogai ir ir samdomam darbuotojui. Jeigu darbdavys veiks sėkmingiau, tai gali tikėtis ir didesnio atlyginimo“. Bet tai yra taip pat tik tam tikra ideologinė nuostata nieko bendro neturinti su šiuolaikiniu ekonomikos mokslu.  Pavyzdžiui, šio komentaro autorius yra ES mokslinio bendradarbiavimo COST programos Konkurencijos ir konfliktų fizika dalyvis, kurioje net siekiama prieštaravimus, konkurenciją ir konfliktus socialinėse ir ekonominėse sistemose aprašyti kiekybiškai, panaudojant šiuolaikinius fizikos ir matematikos metodus. Šiuolaikinis mokslas siekia prieštaravimus ir konfliktus tirti, o ne juos neigti, nes yra suprasta, kad jų neigimas daro mus bejėgiais prieš nuolat kylančias krizes, lokalius ir visą pasaulį apimančius konfliktus. Skaitykite toliau

Kitas požiūris į „Lietuvos krizės anatomiją”

14 kovo, 2011 /
Vygintas Gontis

2010 metų pabaigoje leidykla Kitos knygos išleido finansų analitiko Stasio Jakeliūno knygą Lietuvos krizės anatomija. Knyga pasirodė labai laiku, nes krizės priežasčių ir pasekmių teisingas suvokimas yra svarbus ne tik ateities sprendimams priimti, bet ir ieškant kelių kaip galėtume krizės pasekmes sušvelninti ir vėl grįžti į normalų ūkio augimą. Šį leidinį sunku būtų priskirti prie tikrai analitinių darbų, nes jis sudarytas autoriaus jau skelbtų publicistinių straipsnių ir televizijos laidų pagrindu, o visas tekstas yra perdėm persunktas kritika valstybės institucijų ir pareigūnų atžvilgiu. S. Jakeliūno pasirinkta aštrios kritikos forma grindžiama žinomų pasaulio ekonomistų pasisakymais ir pasaulio spaudoje skelbtais pranešimais apie artėjančią ekonominę krizę. Pastangos žadinti ekonomines diskusijas šalies viduje neabejotinai yra svarbiausia ir vertingiausia visos Stasio Jakeliūno viešosios raiškos dalis. Tačiau kartu tai kelia papildomus pavojus, kad vienas ekonominės strategijos klaidas galime pakeisti kitomis. Šias mintis skelbiame norėdami atkreipti dėmesį į keletą labai esminių pereinamosios ekonomikos bruožų, kurie dėl labai standartinio išsivysčiusių šalių praktika paremto suvokimo lieka menkai suprasti ir veda prie labai esminių klaidų. Knyga Lietuvos krizės anatomija mums vertinga yra dar ir tuo, kad tos esminės klaidos, kurias norime išryškinti, čia yra paskelbtos viename leidinyje.

A different view on the „Anatomy of Lithuanian financial crisis”

14 kovo, 2011 /

In this article, we discuss the peculiarities of long-term economic convergence of the Baltic states to the European economy. The world financial crisis and its impact on the region make this subject of particular interest as the region’s rapid growth was interrupted. We discuss with local financial analysts blaming the Lithuanian monetary regime as the primary source of instability. The book Anatomy of the Crisis in Lithuania by Stasys Jakeliunas, published at the end of 2010, is an example of a traditional view of the crisis in the Baltic states. Partially it reflects the widely accepted interpretation of financial crisis dynamics in the Baltic States by foreign experts as well.

First, we show how and why the Baltic countries’ approach to the Economies of developed countries and the Key sources of such development. At first glance, one can conclude that  Lithuania’s real GDP growth at constant prices does not exhibit any considerable increase in the long term starting from  1990. Nevertheless, we invite you to get more careful consideration based on the widely available data from the International Monetary Fund and World Bank published on the website www.tradingeconomics.com.

In Fig. 1. we provide the real GDP growth at constant prices of the three Baltic States and Poland from 1993 to  2010. Here GDP growth is given in  U.S. dollars per capita, i.e., the GDP per capita in 1993, denominated in U.S. dollars, is multiplied yearly by the actual annual  GDP growth. Only such slow growth is obtained if we remove the price growth, i.e., consider the inflation-adjusted GDP. In this Figure, Lithuania looks like a very slowly developing country. Lithuania is at the lowest level from the beginning of the period considered; its GDP per capita was 1.24, 1.54, and 3.15 times less than the GDP of Latvia, Estonia, and Poland, respectively. The real GDP growth until 2010 did not improve; contrarily, the differences with the same countries became 1.33, 1.97, and 4.1-times, respectively.

bvp proc engl
Fig. 1. Lithuania (green), Latvia (red), Estonia (blue), and Poland (Black), real GDP per capita in U.S. dollars in constant prices for the year 1993, IMF data.


How this picture looks when GDP is calculated in current year prices? The GDP per capita at current prices is given in Fig. 2.

bvp usd engl
Fig. 2. Lithuania (green), Latvia (red), Estonia (blue), and Poland (black), GDP per capita in U.S. dollars, calculated for the current year prices, IMF data.

GDP growth in the illustration is shown on a Logarithmic scale since it changes a dozen times; for example., Lithuania’s GDP grew More than 14 times Latvia, Estonia, and Poland’s, respectively 11.5, 12.2, and 5.4-times. Growth rates in this view turned quite the opposite. Skeptics may deny the reality of this growth because it is offset by inflation. However, there is no doubt that during the period considered, the contribution of these countries to the Global economy grew to a similar extent. Therefore, the rate of convergence of the economies has to be determined by current prices calculated with the same worldwide used currency, not by the so-called real GDP growth. The actual scale of economic convergence is hidden in the GDP deflator, not real GDP growth.

So what might seem like a hopeless Lithuania’s economic backwardness turns into a success story. Its relative growth rate is the highest in the Baltics. Despite pretty different fiscal and other policies implemented, nominal GDP growth in the Baltic countries, by a whole range of nature, are virtually identical. The most significant difference is related to different initial conditions. The universal similarity of macroeconomic change in Baltic countries probably is related to very similar monetary policy – national currencies are pegged to the Euro. In our opinion, the public debate on economic issues in the Baltic countries pays too much attention to microeconomics when the critical macroeconomic and monetary issues in the general discussion are often misunderstood.

For a  better understanding of  Baltic development, a comparison with the economy of neighboring Poland is very valuable. Poland’s GDP per capita in 1993 was more than three times the GDP of Lithuania. It only took 13 years to overcome the backwardness of Lithuania, and Estonia had to cope with a smaller gap, surpassing Poland in nine years. The significant differences in the Polish economy are related to the size and monetary regime. Baltic countries experienced a second rapid growth since 2000 as bank credits grew considerably in this period. See our previous publication, What banking analysts conceal about financial crisis in the Baltic States, for more details about domestic credit growth in Baltic countries.

In Fig. 3, one can see even more details on how monetary changes impact the economies in transition. We present World Bank (WB) data on GDP per capita in USD  for the same countries. Note that WB data is extended to the period from 1985 and has considerable differences with IMF data before 1996. Having in mind that this data may contain significant uncertainties, nevertheless, one can have an opportunity to analyze GDP sensitivity to the monetary decisions of that period. The currency board introduced in Baltic countries around 1994 is a great advantage.

bvp usd wb engl
Fig.3. Lithuania (green), Latvia (red), Estonia (blue), and Poland (black), GDP per capita in U.S. dollars, calculated for the current year prices, WB data.

The evident relation of economic convergence with price and GDP levels is not widely accepted among financial analysts. This misunderstanding leads to the overestimated use of real GDP growth in the analysis of economic growth. From our point of view, the economic growth in such transition countries as the Baltic States is indispensable from inflation and domestic credit. Usual scenarios of the financial crisis have to be considered differently for countries in transition as they have space for price movement. Though all financial crises have a common background, the risk of developing countries is very often overestimated and leads to considerable losses in these countries. The experience of the Baltic States in the present global crisis will serve as an example of how the policy of foreign banks may cause a profound disturbance to the economy. Baltic countries’ ability to recover without real help after the shock therapy will serve as an example of groundless financial risk estimates.

Stochastic Control

Netiesinis stochastinis grąžos finansų rinkose modelis

10 lapkričio, 2010 /
Vygintas Gontis, Aleksejus Kononovičius

Vygintas Gontis, Julius Ruseckas and Aleksejus Kononovičius (2010). A Non-Linear Double Stochastic Model of Return in Financial Markets, Stochastic Control, Chris Myers (Ed.), ISBN: 978-953-307-121-3, Sciyo,  Galima paimti: http://www.intechopen.com/articles/show/title/a-non-linear-double-stochastic-model-of-return-in-financial-markets – tai keleto metų mokslinio darbo, atlikto grupės fizikų VU Teorinės fizikos ir astronomijos institute, apžvalga. Fizikų susidomėjimas naujomis tyrimų sritimis: socialinėmis sistemomis, ekonomika, finansais ir kitomis apibendrintai vadinamomis sudėtingomis sistemomis stiprėja jau ne vieną dešimtmetį. Mūsų publikacijos šia tema, galima sakyti, prasidėjo 2004 metais, o pasirinktą kryptį padėjo palaikyti dalyvavimas Europos COST bendradarbiavimo projekte Rizikos fizika. Todėl nuo 2004 metų pradėtų publikuoti mokslinių straipsnių rinkinį apjungėme į vieningą tekstą, kaip skyrių laisvos prieigos knygoje „Stochastic Control“. Knygą 2010 metais išleido leidykla sciyo.com , kuri specializuojasi laisvos prieigos leidyboje ir platina savo knygas ne tik spausdintoje formoje bet organizuoja labai plačią sklaidą internete http://www.intechopen.com.

« Older posts Newer posts »

© 2024 Vygintas Gontis

Anderso Noreno tema — Į viršų ↑