Vygintas Gontis

Asmeninė svetainė ir tinklaraštis

Kategorija: Ekonomika (Page 2 of 4)

Straipsniai ir mintys apie ekonomiką.

Visi pasaulio pinigai ir rinkos vienoje iliustracijoje

4 sausio, 2016 /

Kviečiame susipažinti su pinigų vizualizavimu, kurį kuria Pingų projektas: money.visualcapitalist.com . Pingų projektas, pradėtas vykdyti 2015 metais, siekia labai intuityvių vizualizacijų priemonėmis tyrinėti pačią pinigų idėją – koncepciją.

Pinigų projekto svetainėje yra skelbiamos įvairios originalios grafinės vizualizacijos, kurios paaiškina viską apie pinigų esmę. Projektas žvelgia į pinigų evoliuciją ir bando atsakyti į sudėtingus klausimus, kurie trukdo suprasti kokią svarbią įtaką daro pingai visai finansų industrijai, investicijoms ir turto kaupimui.
Skaitykite toliau

vygintas2015Kaledos

2016 pasitinkant

1 sausio, 2016 /

Suprantama, kad daugelis mūsų matome pasaulį per įvykių Lietuvoje prizmę, tačiau 2015-ieji išsiskyrė globalių procesų aštrumu. Todėl buvome priversti atsipeikėti bei pripažinti, kad esame tik nedidelė dalis labai sudėtingo pasaulio, kurio įvykiai supurtė dabar jau naivokomis atrodančias mūsų saugumo iliuzijas. Tolimesnė dar 2014 metais prasidėjusių Ukrainos įvykių eiga privertė šalies saugumą pripažinti aukščiausiu prioritetu. Saugumo stiprinimui nebegailime lėšų ir didžiuojamės savo vaikų pasirinkimu ginti savo valstybę.

2015-ųjų metų įvykiai visiems suteikė progą rimtai susimąstyti apie Europos organizavimo principus. Pirmojoje metų pusėje pasaulis negalėjo atitraukti akių nuo Graikijos mokumo problemų, kurios pasirodė visai ne tokios baisios bendrame likusio pasaulio finansinių problemų fone. Tačiau iki raudonumo įkaitinti finansinės drausmės ir bendros tvarkos Europoje klausimai turėjo giliai įsirėžti politikų galvose ir tikrai darys savo įtaką tolimesniam šių klausimų sprendimui bendruose Europos namuose. Šį kartą triumfavo finansinės drausmės principai ir tik laikas parodys, ar šis Europos pasirinkimas yra teisingas. Nauji globalūs finansų sistemos sukrėtimai gali atskleisti tikrąją šio pasirinkimo vertę labai greitai.

Tikru Europos išbandymu 2015-aisiais tapo vadinamoji pabėgėlių krizė, kuri tikriausiai sudavė rimtą smūgį laisvo žmonių judėjimo principui, įgyvendintam iki šiol. Tokį mastą pasiekęs gyventojų kraustymasis kelia pavojų tautų ir kultūrų išlikimui. Todėl 2015 metų patirtis suteikia progą tautinių valstybių sąjungai kitaip pažvelgti į Naująjį Europos naratyvą, skleidžiantį kosmopolitizmo idėją, ir apsvarstyti, ar federalizacija yra tikrai vienintelis tinkamas pasirinkimas. Rimta diskusija šiuo klausimu yra neišvengiama, nes ir didžiosios Europos tautos terorizmo grėsmės akivaizdoje yra priverstos skaitytis su kintančia savo piliečių nuomone.

Pasaulio ekonominį gyvenimą toliau esmingai keičia pokyčiai energetinių išteklių rinkose ir technologijose. JAV, kaip buvusi didžiausia energetinių išteklių vartotoja, pagaliau tampa ir stambiausia naftos bei dujų tiekėja. Kartu su atsinaujinančių energijos išteklių technologiniais pokyčiais visa tai spaudžia energijos kainas žemyn, kurios ieškos savo tikrosios vertės bendrame stagnuojančios pasaulio ekonomikos ir žaliavų pertekliaus fone. Dėl šių priežasčių keičiasi Amerikos strateginis vaidmuo Artimuosiuose Rytuose, o BRICS šalys susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis dėl žaliavų kainų kritimo. Jei dar pridursime dėl užsitęsusio monetarinio skatinimo perkaitusias finansų rinkas, suvoksime, kad 2016 metais mūsų laukia sunkiai prognozuojami tiek politiniai, tiek ekonominiai pasaulio raidos procesai, kurie turės didžiulės įtakos viskam, ką darome čia, Lietuvoje.

Todėl pasidžiaukime, kad tokiomis sudėtingomis išorinėmis sąlygomis 2015 metais Lietuvoje įvestas euras gali tapti esminiu Lietuvos ūkį ir visą mūsų gyvenimą stabilizuojančiu veiksniu. Suraskime tinkamus žodžius tiems, kurie viską matuoja prekių kainomis lentynose, atkreipkime jų dėmesį į tai, kad geresnis gyvenimas yra neatskiriamas nuo aukštesnių kainų, nes tai lemia realiai veikiantys ekonomikos dėsniai. Pasižadėkime, kad 2016 metais panaudosime visas galimas priemones kainas pralenkiančio atlyginimų augimo spartinimui, kad perkelsime mokesčių naštą nuo pragyvenimui būtinų pajamų ant turto, prabangos prekių ir kapitalo. Pakvieskime visus lietuvius sugrįžti namo, nes Lietuva yra vienintelė jų gimtoji šalis prie Baltijos jūros, valstybė, kurioje gera gyventi, kuri puoselėja tradicijas, kultūrą ir mokslą.

Tam reikia visai nedaug – tik nuoširdaus tikėjimo, kad Lietuva yra visų mūsų namai, kad visos čia, viduje kylančios problemos yra išsprendžiamos. Nors istorija mums lėmė gyventi civilizacijų sankirtoje, viso pasaulio geopolitinė raida mums yra palanki ir suteikia didžiules galimybes užimti deramą vietą išsivysčiusių Europos valstybių bendrijoje. Todėl neturime užsidaryti, tačiau bendromis pastangomis siekti, kad Europa taptų įvairių tautų tradicijas ir kultūrą puoselėjanti savarankiškų šalių ekonominė bendrija, turinti labai daug bendrų ekonominių, tarptautinės politikos ir gynybos interesų. Tik eidami šiuo keliu galime tikėtis, kad viso pasaulio lietuvių akys ir keliai 2016 metais vėl nukryps į vienintelę jų tėvynę prie Baltijos.

Juodasis pirmadienis 2015

25 rugpjūčio, 2015 /

Bandos Jausmo modelisLiūdna, bet pirmadienis palaidojo paskutines viltis, kad praeitos savaitės įvykiai pasaulio finansų rinkose baigis paprasta korekcija. Ankstyvas rytas Aziojos ir pirmiausiai Kinijos biržose buvo kaip reta audringas. Nežiūrint visų Vyriausybės pastangų išlaikyti Šanchajaus akcijų indeksą ties 3500 riba, per dieną jis smuko 8,5 procento. Šis kritimas Kinijoje nusitempė ir kitas Azijos rinkas: Japonijos TOPIX smuko 5,9 proc., Hong Kongo Hang Seng Indeksas krito 5,05 proc., Taivanio akcijų birža smuko 4,8 proc., panašiai krito indeksai ir kitose Azijos biržose. Paskui akcijas patraukė ir žaliavų kainos, labiausiai signalizuojančios nerimą dėl Kinijos ekonomikos būklės. Šios informacijos šaltinis: QUARTZ, This may be the start of the world’s next financial crisis,

 Europos ir JAV biržos taip pat neatsilaikė šiam dideliam Azijos spaudimui. Bloomberg duomenimis svarbiausi Europos indeksai pirmadienį krito: Euro Stoxx 50 Pr – 5,35 proc., FTSE 100 – 4,67 proc, DAX – 4,70 proc., CAC 40 – 5,35 proc., IBEX 35 – 5,01 proc.   JAV indeksai: DOW JONES – 3,57 proc., S&P 500 – 3,94 proc., NASDAQ – 3,82 proc. NYSE – 3,98 proc. Skaitykite toliau

Pasaulis vėl pasitinka finansinio burbulo sprogimą nepasiruošęs

23 rugpjūčio, 2015 /

CoverImageAgents_50Tai kas šiuo metu vyksta pasaulio finansų rinkose liečia visus, nes tolimesnė įvykių raida gali skaudžiai užkabinti visas mūsų gyvenimo sritis. Nors numatyti, kaip procesai vystysis artimiausius keletą mėnesių yra sunku, mūsų dėmesys tam kas vyksta pasaulio finansų rinkose turi būti pats rimčiausias, o veiksmai, kiek galima savalaikiai. O kas gi vyksta?

Nors šią vasarą pasaulio žiniasklaidos dėmesys perdėtai buvo nukreiptas į įvykius Graikijoje, beje, tai ir toliau tęsiasi, didžiausios ekonominės finansinės permainos vyksta Kinijoje, o atgarsiai jau sklinda labai plačiai. Kinija jau 2008 metais, reaguodama į pasaulio finansų krizę, viena pirmųjų įgyvendino 586 milijardų dolerių finansinio skatinimo programą, nukreiptą gerinti šalies infrastruktūrą. Nors išoriškai Kinijos pastangos įveikti pasaulio krizę atrodė labai sėkmingos, šalies BVP ir toliau augo greičiausiai pasaulyje, pats finansinio skatinimo mechanizmas veikė labai netobulai, išpūsdamas ekonomiškai nepagrįstus investicinius projektus, nepamatuotą nekilnojamo turto plėtrą, ir sukurdamas naujas ekonomines disproporcijas šalies viduje. Vertinama, kad ši programa sudarė apie 90 proc. Kinijos ekonominio augimo po 2008 metų [1]. Buvo tokių gigantiškų projektų, kurie savaime baigėsi didžiulėmis nesėkmėmis. Skaitykite toliau

Tesla gamins akumuliatorius namams

9 gegužės, 2015 /

Keletą praėjusių metų Tesla eksperimentavo kurdama elektros akumuliatorių paketą namams ir pramoniniam naudojimui, galintį kaupti saulės energijos sistemų ir elektros tinklo energiją. Kompanija pasiekė tokį lygį, kad pradeda masinę sukurto įrenginio gamybą. Pristatymo metu kompanijos vadovas Elon Musk teigė, kad tai esminis lūžis, skatinant pasaulį plačiai naudoti saulės energiją. Jo nuomone, tai turi esmingai pakeisti visą energijos naudojimo kultūrą pasaulyje.

 

Nors anksčiau sukurti akumuliatoriai yra pakankamai plačiai nauojami, naujasis produktas visus pralenkia savo kaina, 3500 USD vienas namų įrenginys, ir dydžiu, akumuliatorius kabantis ant sienos ūkinėje patalpoje, pavyzdžiui garaže. Tai minimalių gabaritų įrenginys, greičiau panašus į modernų meno kūrynį. Pramonei skirtas gaminys bus nepalyginamai didesnių gabaritų ir galės būti naudojamas kaupti saulės energiją naktiniam naudojimui ar lėšų taupymui piko metu.

 

https://www.youtube.com/watch?v=yKORsrlN-2k

 

Skaitykite toliau

Rinkos kaina – ekonominė ar sociologinė sąvoka?

22 liepos, 2014 /

Bandos jausmo iliustracijaŠiomis mintimis norisi pasidalinti po mūsų straipsnio „Suderintas agentų ir stochastinis finansų rinkų modelis“ paskelbimo laisvos prieigos tarpdisciplininiame mokslo žurnale PLoS ONE [1]. Tai daugelio metų pastangų, įgyvendinamų VU Teorinės fizikos ir astronomijos institute, plėtoti ekonofizikos tyrimus ir Lietuvoje rezultatas. Nors atlikti darbai daugiausiai siejami su akcijų kainų svyravimų biržose statistikos modeliavimu, panaudojant statistinės fizikos metodus, jų idėjinis pagrindimas ir gaunamų rezultatų apibendrinimas aprėpia daug platesnes socialinių ir fizinių mokslų ribas. Noras praplėsti nusistovėjusias ribas ir pasiekti daugiau savitarpio supratimo tarp dirbančių fizinių ir socialinių mokslų metodais yra mūsų pagrindinė motyvacija užsiimti ekonofizika.

Kaina ekonomikoje vaidina esminį vaidmenį, nes tik jos pagalba praktinėje ir teorinėje ekonomikoje atsiranda kiekybinis aprašymas pinigine išraiška. Tarp visų kainos apibrėžimo galimybių rinkos kaina užima ypatingą vietą, nes ji yra artimiausia visiems realioje ekonomikoje vykdomiems prekių ir paslaugų mainams. Todėl tikėjimas rinkos kainos objektyvumu yra vyraujančios ekonomikos teorijos pagrindas, grindžiamas racionalių lūkesčių ir efektyvios rinkos sąvokomis. Šiomis koncepcijomis vadovaujasi didžiulė finansinių rinkų (akcijos, kiti vertybiniai popieriai, išvestiniai finansiniai instrumentai, valiutų mainai ir t.t.) industrija, neišvengiamai lemianti ir visos globalios ekonomikos sveikatą. Tačiau nuolat pasikartojančios globalios ekonominės krizės stiprina vyraujančios ekonomikos teorijos kritikų gretas.

Požiūrio į Europą ekonominė dimensija

3 kovo, 2014 /

Gontis_20140113Lietuvos prisijungimo prie Euro zonos ir žemės pardavimo užsieniečiams klausimai ypač paaštrino viešas diskusijas dėl Europos vertybių ir Europos Sąjungos (ES), kaip geopolitinio projekto, perspektyvų. Paminėsiu tik keletą rašinių: Mantas Adomėnas, Putinas „naudingų idiotų“ ieško dešinėje; Laisvūnas Šopauskas, Kaip Mantas Adomėnas idiotų ieškojo; Laurynas Kasčiūnas, Apie bandymus perkurti politinės dešinės vertybes Lietuvoje.

Straipsniuose apstu vertybinių pasvarstymų apie konservatizmą, tautiškumą, Lietuvos blaškymąsi tarp Rytų ir Vakarų. Norime ar nenorime panašūs pasvarstymai daugiausia remiasi humanitariniu intelektu ir neišvengiamai virsta pakankamai aštria ideologine priešprieša. Didžiausią nuostabą kelia tai, kad konservatyvios ir tautinės vertybės vis labiau priešpriešinamos Europos integraciniams siekiams. ES, kaip radikalaus socialinio eksperimento, kritika neišvengiamai tampa ir mūsų valstybės geopolitinio pasirinkimo bei konkrečių „sisteminės“ valdžios veiksmų kritika. Aštrėjančių ideologinių priešpriešų akivaizdoje būtina ieškoti kitų kiekybinių dimensijų, kurios padėtų objektyviau įvertinti mūsų šalies raidą ir pasirinkto kelio perspektyvą.

Siūlome pasigilinti į ekonominę šalies raidą ES integracinių procesų kontekste ir bent tuo požiūriu įvertinti šį socialinį geopolitinį eksperimentą. Mūsų nuomone, nors ekonominė šalies sėkmė neišsemia visų siekių, tačiau yra pagrindo laikyti tai būtina tautos ir valstybės raidos sąlyga. Todėl jau šiandien turima informacija apie Lietuvos ir kitų naujųjų ES narių ekonominę konvergenciją į labiausiai išsivysčiusių šalių bendriją yra labai svarbus argumentas visoms diskusijoms dėl geopolitinio pasirinkimo. Todėl formuluojame klausimą labai konkrečiai – „Ar realiai vyksta naujųjų ES narių ekonominė konvergencija su labiau išsivysčiusiomis šalimis, o gal priešingai, atotrūkis tarp valstybių didėja, o pati bendrija bus priversta išsivaikščioti?“. Prisipažinsiu, kad ne kartą teko susidurti su negatyviu atsakymu į šį klausimą, nors toks požiūris paprastai grindžiamas tik emocinėmis nuostatomis ar labai siaura asmenine patirtimi. Skaitykite toliau

indexmazas en

Penn efekto triumfas Europoje

7 vasario, 2014 /

Atlikti šį darbelį paskatino nesenai žurnale The Economist paskelbta publikacija The Big Mac index. Šis indeksas yra sugalvotas populiariai paaiškinti realaus valiutų kurso sąvoką, įvedamą dėl skirtingų kainų lygių skirtingose valstybėse. Problema atsiranda dėl to, kad valiutų rinkoje nustatomi keitimo kursai lemia to paties piniginio vieneto, pvz., JAV dolerio, skirtingą perkamąją galią įvairiose šalyse. Greito maisto restoranų tinklas McDonald‘s visame pasaulyje tiekia standartizuotus vienodos kokybės produktus, pvz., Big Mac. Kadangi šio produkto kokybė ir vartojamoji vertė visose šalyse yra vienoda, tai jo skirtinga kaina reiškia skirtingą kainų lygį įvairiose šalyse arba to paties piniginio vieneto skirtingą perkamąją galią skirtingose šalyse. Ilgai buvo manoma, kad skirtingas kainų lygis yra tik laikinas reiškinys ir ilgainiui valiutų keitimo kursai turi keistis taip, kad kainų lygis išsilygintų, t.y. Big Mac kaina turi tapti vienoda, jei skaičiuojama ta pačia valiuta, nors ir skirtingose šalyse. Deja, taip nėra, kainų lygių skirtumas įvairiose šalyse yra fundamentalus reiškinys, o statistiškai yra stebima, kad kainos yra aukštesnės labiau išsivysčiusiose šalyse. Šis statistinis dėsnis yra pavadintas Penn vardu, o Balassa ir Samuelson nepriklausomai 1964 metais pateikė šio reiškinio paaiškinimą, išskirdami visas prekes ir paslaugas į prekiaujamas tarptautiniu mastu ir vartojamas tik pagaminimo vietoje. Šių dviejų ekonomikos sektorių produktyvumo skirtumai ir tapo Penn efekto aiškinimo pagrindu. Šiuo metu formuojasi nuomonė, kad tai tik vienas galimų labai bendro makroekonominio dėsningumo paaiškinimų, o pats dėsnis reikalauja bendresnės reiškinio teorijos.

Nesunku suprasti, kad mus nuolat jaudinanti šalių ekonominės konvergencijos tema yra tiesiogiai susijusi su Penn efektu. Jei kainų lygių ir produktyvumo skirtumai tarp šalių turi statistinę tendenciją lygintis, tai gal galima traktuoti panašiai kaip statistinėje fizikoje, kad kainų lygių lyginimasis ir yra tikroji „termodinaminė“ šalių ekonominės konvergencijos priežastis. Deja, tokia konvergencija nėra besąlyginė, o gali vykti tik tada, kai tam sudaromos reikalingos sąlygos, tai patvirtina įvairūs ekonominio augimo tyrimai. Todėl šiandien klausiame, ar Europos Sąjungos geopolitinis ir tarptautinės makroekonomikos eksperimentas yra palankus šalių ekonominei konvergencijai realizuotis, o gal yra priešingai, kaip mano skeptikai, šis eksperimentas niekur neveda, šalių ekonominė diferenciacija tik didės, o tokia sąjunga negalės ilgai išgyventi. Šiuo svarbiu klausimu mus domina tik faktai ir tik kiekybinė realiai egzistuojančių procesų išraiška. Tam geriau yra naudoti ne Big Mac index‘ą, o tarptautiniu mastu pripažintą Perkamosios galios pariteto (PGP) skaičiavimo metodiką, kuri įvertina kainų lygio skirtumus ne vieno produkto atžvilgiu, bet yra agreguotas viso BVP mastu.

Tarptautinė makroekonomika: Euras tarnaus Lietuvai

10 sausio, 2014 /
Vygintas Gontis

Gontis_photo_122_160Nėra jokia paslaptis, kad lito susiejimą su JAV doleriu 1994 metais inicijavo amerikiečiai finansų specialistai, o vietiniams politikams ir ekonomistams teko dalia rinktis ar pritarti. Rimtai prieštaraujančių siūlomam pasirinkimui tikrai nebuvo daug ir tai lėmė pakankamai audringa ir su dideliu užvėlavimu įvykusi lito įvedimo epopėja. Užtenka tik prisiminti, kad litą įvedėme net metais vėliau nei Estai ir Laviai, o tik įvedę, sugalvojome procesą kriminalizuoti, keldami bylą prieš Lietuvos banko pirmininką R. Visokavičių. Tada ir paaiškėjo kokį turime savo intelektualųjį potencialą finansų srityje. Mat vyravo visuotinis įsitikinimas, kad nacionalinė valiuta turi silpnėti, o ji priešingai, pradėjo sparčiai stiprėti. Natūralu, kad mažoms, finansų valdymo patirties neturinčioms Baltijos valstybėms užsienio ekspertai siūlė susieti savo valiutas su tvirtomis užsienio valiutomis, t. y. Centrinio banko modelį pakeisti Valiutų valdyba. Ir tai buvo išmintingas sprendimas, apsaugojęs nuo dar didesnių nesusipratimų.

Skaitykite toliau

„Animal Spirits” – Senas ekonomikos terminas, verčiantis naujai pažvelgti į šiuolaikines teorijas

22 lapkričio, 2013 /
Vygintas Gontis

Laukinė dvasiaŠias mintis sužadino neseniai perskaityta George A. Akerlof ir Robert J. Shiller knyga „Laukinė dvasia (angl. Animal Spirits), kaip žmogaus psichologija lemia ekonomiką, ir kodėl tai svarbu globaliam kapitalizmui” [1]. Terminą „Animal Spirits”, kuriam savo prasme artimiausias lietuviškas atitikmuo veikiausiai būtų „laukinė dvasia”, dar 1936 metais panaudojo John Maynard Keynes norėdamas pabrėžti instinktyvaus jausmo, nevalingų įpročių ir emocijų įtaką verslo žmonių elgsenai, taigi ir verslo perspektyvai. Knygoje G. A. Akerlof ir R. J. Shiller bando parodyti, kad šiuolaikinė ekonomikos teorija paremta efektyvios rinkos hipoteze ir racionalių lūkesčių (angl. rational expectations) samprata negali įtikinamai paaiškinti procesų, kurie vyksta globalių finansinių ir ekonomikos krizių laikotarpiais. Laukinės dvasios sampratą autoriai papildo taip, kad jos pagalba galėtų paaiškinti pasaulio ekonomikos raidą ir ypatingai anksčiau buvusius krizinius laikotarpius bei galėtų pasiūlyti jų įveikimo būdus.

Laukinės dvasios sampratą siūloma apibūdinti penketu vienas kitą papildančių žmogiškos elgsenos bruožų. Pirmas iš jų yra pasitikėjimas ir jo stiprinimas (angl. confidence and its multipliers), antras – teisingumo jausmas (angl. fairness), trečias – korupcija ir bloga valia (angl. corruption and bad faith), ketvirtas – pinigų iliuzija (angl. money illusion) arba nesugebėjimas tos iliuzijos racionaliai įvertinti, penktas – pasakojimai (angl. stories) arba vyraujantis žmogiškas pasaulio suvokimas remiantis girdėtomis arba pergyventomis istorijomis. Autoriai mano, kad visi šie bruožai, kartu veikdami skirtingus ekonominio gyvenimo dalyvius – subjektus (agentus), ekonomikos raidą daro nestabilia, sunkiai prognozuojama ir lemia globalias ekonomines bei finansines krizes. Knygoje nėra konkrečių siūlymų kaip reikėtų patobulinti šiuolaikines makroekonomikos ar finansų teorijas, bet reiškiamas įsitikinimas, kad laukinės dvasios samprata gali būti naudinga priimant ekonomikos reguliavimo ir krizių įveikimo sprendimus Vyriausybių ir Centrinių bankų lygmenyje.

Mums šis naujas požiūris į šiuolaikinę ekonomikos teoriją yra svarbus kaip argumentas statistinės fizikos metodų taikymams ekonominėse ir kitose socialinėse sistemose. Užsitęsęs „dialogas” tarp ekonometrijos specialistų, jau daug metų dirbančių šiuolaikinės ekonomikos teorijos rėmuose, ir ekonofizikų, siekiančių iš tų rėmų išsiveržti, galėtų dar prailgti, jei patys ekonomistai nepradės kritiškiau žiūrėti į vyraujančių ekonomikos teorijų galimybes. Naujas požiūris, suformuluotas 2013 metų ekonomikos Nobelio premijos laureato R. J. Shiller knygoje, gali pasitarnauti naujų makroekonomikos ir finansų teorijų plėtrai.

« Older posts Newer posts »

© 2024 Vygintas Gontis

Anderso Noreno tema — Į viršų ↑