Vygintas Gontis

Asmeninė svetainė ir tinklaraštis

Page 4 of 7

Rinkos kaina – ekonominė ar sociologinė sąvoka?

22 liepos, 2014 /

Bandos jausmo iliustracijaŠiomis mintimis norisi pasidalinti po mūsų straipsnio „Suderintas agentų ir stochastinis finansų rinkų modelis“ paskelbimo laisvos prieigos tarpdisciplininiame mokslo žurnale PLoS ONE [1]. Tai daugelio metų pastangų, įgyvendinamų VU Teorinės fizikos ir astronomijos institute, plėtoti ekonofizikos tyrimus ir Lietuvoje rezultatas. Nors atlikti darbai daugiausiai siejami su akcijų kainų svyravimų biržose statistikos modeliavimu, panaudojant statistinės fizikos metodus, jų idėjinis pagrindimas ir gaunamų rezultatų apibendrinimas aprėpia daug platesnes socialinių ir fizinių mokslų ribas. Noras praplėsti nusistovėjusias ribas ir pasiekti daugiau savitarpio supratimo tarp dirbančių fizinių ir socialinių mokslų metodais yra mūsų pagrindinė motyvacija užsiimti ekonofizika.

Kaina ekonomikoje vaidina esminį vaidmenį, nes tik jos pagalba praktinėje ir teorinėje ekonomikoje atsiranda kiekybinis aprašymas pinigine išraiška. Tarp visų kainos apibrėžimo galimybių rinkos kaina užima ypatingą vietą, nes ji yra artimiausia visiems realioje ekonomikoje vykdomiems prekių ir paslaugų mainams. Todėl tikėjimas rinkos kainos objektyvumu yra vyraujančios ekonomikos teorijos pagrindas, grindžiamas racionalių lūkesčių ir efektyvios rinkos sąvokomis. Šiomis koncepcijomis vadovaujasi didžiulė finansinių rinkų (akcijos, kiti vertybiniai popieriai, išvestiniai finansiniai instrumentai, valiutų mainai ir t.t.) industrija, neišvengiamai lemianti ir visos globalios ekonomikos sveikatą. Tačiau nuolat pasikartojančios globalios ekonominės krizės stiprina vyraujančios ekonomikos teorijos kritikų gretas.

Požiūrio į Europą ekonominė dimensija

3 kovo, 2014 /

Gontis_20140113Lietuvos prisijungimo prie Euro zonos ir žemės pardavimo užsieniečiams klausimai ypač paaštrino viešas diskusijas dėl Europos vertybių ir Europos Sąjungos (ES), kaip geopolitinio projekto, perspektyvų. Paminėsiu tik keletą rašinių: Mantas Adomėnas, Putinas „naudingų idiotų“ ieško dešinėje; Laisvūnas Šopauskas, Kaip Mantas Adomėnas idiotų ieškojo; Laurynas Kasčiūnas, Apie bandymus perkurti politinės dešinės vertybes Lietuvoje.

Straipsniuose apstu vertybinių pasvarstymų apie konservatizmą, tautiškumą, Lietuvos blaškymąsi tarp Rytų ir Vakarų. Norime ar nenorime panašūs pasvarstymai daugiausia remiasi humanitariniu intelektu ir neišvengiamai virsta pakankamai aštria ideologine priešprieša. Didžiausią nuostabą kelia tai, kad konservatyvios ir tautinės vertybės vis labiau priešpriešinamos Europos integraciniams siekiams. ES, kaip radikalaus socialinio eksperimento, kritika neišvengiamai tampa ir mūsų valstybės geopolitinio pasirinkimo bei konkrečių „sisteminės“ valdžios veiksmų kritika. Aštrėjančių ideologinių priešpriešų akivaizdoje būtina ieškoti kitų kiekybinių dimensijų, kurios padėtų objektyviau įvertinti mūsų šalies raidą ir pasirinkto kelio perspektyvą.

Siūlome pasigilinti į ekonominę šalies raidą ES integracinių procesų kontekste ir bent tuo požiūriu įvertinti šį socialinį geopolitinį eksperimentą. Mūsų nuomone, nors ekonominė šalies sėkmė neišsemia visų siekių, tačiau yra pagrindo laikyti tai būtina tautos ir valstybės raidos sąlyga. Todėl jau šiandien turima informacija apie Lietuvos ir kitų naujųjų ES narių ekonominę konvergenciją į labiausiai išsivysčiusių šalių bendriją yra labai svarbus argumentas visoms diskusijoms dėl geopolitinio pasirinkimo. Todėl formuluojame klausimą labai konkrečiai – „Ar realiai vyksta naujųjų ES narių ekonominė konvergencija su labiau išsivysčiusiomis šalimis, o gal priešingai, atotrūkis tarp valstybių didėja, o pati bendrija bus priversta išsivaikščioti?“. Prisipažinsiu, kad ne kartą teko susidurti su negatyviu atsakymu į šį klausimą, nors toks požiūris paprastai grindžiamas tik emocinėmis nuostatomis ar labai siaura asmenine patirtimi. Skaitykite toliau

indexmazas en

Penn efekto triumfas Europoje

7 vasario, 2014 /

Atlikti šį darbelį paskatino nesenai žurnale The Economist paskelbta publikacija The Big Mac index. Šis indeksas yra sugalvotas populiariai paaiškinti realaus valiutų kurso sąvoką, įvedamą dėl skirtingų kainų lygių skirtingose valstybėse. Problema atsiranda dėl to, kad valiutų rinkoje nustatomi keitimo kursai lemia to paties piniginio vieneto, pvz., JAV dolerio, skirtingą perkamąją galią įvairiose šalyse. Greito maisto restoranų tinklas McDonald‘s visame pasaulyje tiekia standartizuotus vienodos kokybės produktus, pvz., Big Mac. Kadangi šio produkto kokybė ir vartojamoji vertė visose šalyse yra vienoda, tai jo skirtinga kaina reiškia skirtingą kainų lygį įvairiose šalyse arba to paties piniginio vieneto skirtingą perkamąją galią skirtingose šalyse. Ilgai buvo manoma, kad skirtingas kainų lygis yra tik laikinas reiškinys ir ilgainiui valiutų keitimo kursai turi keistis taip, kad kainų lygis išsilygintų, t.y. Big Mac kaina turi tapti vienoda, jei skaičiuojama ta pačia valiuta, nors ir skirtingose šalyse. Deja, taip nėra, kainų lygių skirtumas įvairiose šalyse yra fundamentalus reiškinys, o statistiškai yra stebima, kad kainos yra aukštesnės labiau išsivysčiusiose šalyse. Šis statistinis dėsnis yra pavadintas Penn vardu, o Balassa ir Samuelson nepriklausomai 1964 metais pateikė šio reiškinio paaiškinimą, išskirdami visas prekes ir paslaugas į prekiaujamas tarptautiniu mastu ir vartojamas tik pagaminimo vietoje. Šių dviejų ekonomikos sektorių produktyvumo skirtumai ir tapo Penn efekto aiškinimo pagrindu. Šiuo metu formuojasi nuomonė, kad tai tik vienas galimų labai bendro makroekonominio dėsningumo paaiškinimų, o pats dėsnis reikalauja bendresnės reiškinio teorijos.

Nesunku suprasti, kad mus nuolat jaudinanti šalių ekonominės konvergencijos tema yra tiesiogiai susijusi su Penn efektu. Jei kainų lygių ir produktyvumo skirtumai tarp šalių turi statistinę tendenciją lygintis, tai gal galima traktuoti panašiai kaip statistinėje fizikoje, kad kainų lygių lyginimasis ir yra tikroji „termodinaminė“ šalių ekonominės konvergencijos priežastis. Deja, tokia konvergencija nėra besąlyginė, o gali vykti tik tada, kai tam sudaromos reikalingos sąlygos, tai patvirtina įvairūs ekonominio augimo tyrimai. Todėl šiandien klausiame, ar Europos Sąjungos geopolitinis ir tarptautinės makroekonomikos eksperimentas yra palankus šalių ekonominei konvergencijai realizuotis, o gal yra priešingai, kaip mano skeptikai, šis eksperimentas niekur neveda, šalių ekonominė diferenciacija tik didės, o tokia sąjunga negalės ilgai išgyventi. Šiuo svarbiu klausimu mus domina tik faktai ir tik kiekybinė realiai egzistuojančių procesų išraiška. Tam geriau yra naudoti ne Big Mac index‘ą, o tarptautiniu mastu pripažintą Perkamosios galios pariteto (PGP) skaičiavimo metodiką, kuri įvertina kainų lygio skirtumus ne vieno produkto atžvilgiu, bet yra agreguotas viso BVP mastu.

Tarptautinė makroekonomika: Euras tarnaus Lietuvai

10 sausio, 2014 /
Vygintas Gontis

Gontis_photo_122_160Nėra jokia paslaptis, kad lito susiejimą su JAV doleriu 1994 metais inicijavo amerikiečiai finansų specialistai, o vietiniams politikams ir ekonomistams teko dalia rinktis ar pritarti. Rimtai prieštaraujančių siūlomam pasirinkimui tikrai nebuvo daug ir tai lėmė pakankamai audringa ir su dideliu užvėlavimu įvykusi lito įvedimo epopėja. Užtenka tik prisiminti, kad litą įvedėme net metais vėliau nei Estai ir Laviai, o tik įvedę, sugalvojome procesą kriminalizuoti, keldami bylą prieš Lietuvos banko pirmininką R. Visokavičių. Tada ir paaiškėjo kokį turime savo intelektualųjį potencialą finansų srityje. Mat vyravo visuotinis įsitikinimas, kad nacionalinė valiuta turi silpnėti, o ji priešingai, pradėjo sparčiai stiprėti. Natūralu, kad mažoms, finansų valdymo patirties neturinčioms Baltijos valstybėms užsienio ekspertai siūlė susieti savo valiutas su tvirtomis užsienio valiutomis, t. y. Centrinio banko modelį pakeisti Valiutų valdyba. Ir tai buvo išmintingas sprendimas, apsaugojęs nuo dar didesnių nesusipratimų.

Skaitykite toliau

„Animal Spirits” – Senas ekonomikos terminas, verčiantis naujai pažvelgti į šiuolaikines teorijas

22 lapkričio, 2013 /
Vygintas Gontis

Laukinė dvasiaŠias mintis sužadino neseniai perskaityta George A. Akerlof ir Robert J. Shiller knyga „Laukinė dvasia (angl. Animal Spirits), kaip žmogaus psichologija lemia ekonomiką, ir kodėl tai svarbu globaliam kapitalizmui” [1]. Terminą „Animal Spirits”, kuriam savo prasme artimiausias lietuviškas atitikmuo veikiausiai būtų „laukinė dvasia”, dar 1936 metais panaudojo John Maynard Keynes norėdamas pabrėžti instinktyvaus jausmo, nevalingų įpročių ir emocijų įtaką verslo žmonių elgsenai, taigi ir verslo perspektyvai. Knygoje G. A. Akerlof ir R. J. Shiller bando parodyti, kad šiuolaikinė ekonomikos teorija paremta efektyvios rinkos hipoteze ir racionalių lūkesčių (angl. rational expectations) samprata negali įtikinamai paaiškinti procesų, kurie vyksta globalių finansinių ir ekonomikos krizių laikotarpiais. Laukinės dvasios sampratą autoriai papildo taip, kad jos pagalba galėtų paaiškinti pasaulio ekonomikos raidą ir ypatingai anksčiau buvusius krizinius laikotarpius bei galėtų pasiūlyti jų įveikimo būdus.

Laukinės dvasios sampratą siūloma apibūdinti penketu vienas kitą papildančių žmogiškos elgsenos bruožų. Pirmas iš jų yra pasitikėjimas ir jo stiprinimas (angl. confidence and its multipliers), antras – teisingumo jausmas (angl. fairness), trečias – korupcija ir bloga valia (angl. corruption and bad faith), ketvirtas – pinigų iliuzija (angl. money illusion) arba nesugebėjimas tos iliuzijos racionaliai įvertinti, penktas – pasakojimai (angl. stories) arba vyraujantis žmogiškas pasaulio suvokimas remiantis girdėtomis arba pergyventomis istorijomis. Autoriai mano, kad visi šie bruožai, kartu veikdami skirtingus ekonominio gyvenimo dalyvius – subjektus (agentus), ekonomikos raidą daro nestabilia, sunkiai prognozuojama ir lemia globalias ekonomines bei finansines krizes. Knygoje nėra konkrečių siūlymų kaip reikėtų patobulinti šiuolaikines makroekonomikos ar finansų teorijas, bet reiškiamas įsitikinimas, kad laukinės dvasios samprata gali būti naudinga priimant ekonomikos reguliavimo ir krizių įveikimo sprendimus Vyriausybių ir Centrinių bankų lygmenyje.

Mums šis naujas požiūris į šiuolaikinę ekonomikos teoriją yra svarbus kaip argumentas statistinės fizikos metodų taikymams ekonominėse ir kitose socialinėse sistemose. Užsitęsęs „dialogas” tarp ekonometrijos specialistų, jau daug metų dirbančių šiuolaikinės ekonomikos teorijos rėmuose, ir ekonofizikų, siekiančių iš tų rėmų išsiveržti, galėtų dar prailgti, jei patys ekonomistai nepradės kritiškiau žiūrėti į vyraujančių ekonomikos teorijų galimybes. Naujas požiūris, suformuluotas 2013 metų ekonomikos Nobelio premijos laureato R. J. Shiller knygoje, gali pasitarnauti naujų makroekonomikos ir finansų teorijų plėtrai.

Geros studijų finansavimo tvarkos beieškant

24 spalio, 2013 /
Vygintas Gontis

Bernardinai.ltNaujoji Seimo dauguma atrodo buvo rimtai pasiruošusi taisyti Mokslo ir studijų įstatymą, kurį priėmė ankstesnė konservatorių ir liberalų dauguma. Ir tai nėra labai nuostabu, nes įvykdyta mokslo ir studijų reforma buvo rimtai kritikuojama net pakankamai liberalių pažiūrų atstovų. Gal ir yra aukštųjų mokyklų, kurioms naujoji tvarka yra labiau palanki, bet tvirtai jai pritariančių tikrai yra sunku surasti. Daugelį įstatymo straipsnių sukritikavo ir Konstitucinis teismas tik sutvirtindamas naujosios daugumos ketinimus dar kartą reformuoti mokslo ir studijų sistemą. Tikriausiai jau reikia susitaikyti su tuo, kad nuolatinis reformavimas yra pats pastoviausias dalykas mūsų gyvenime.

Naujos daugumos ketinimai jau turėjo virsti kūnu, kadangi Švietimo ir mokslo ministro įsakymo suformuota darbo grupė įstatymo pataisas turėjo pateikti iki 2013 m. spalio 1 d. Galima būtų palaukti dar mėnesį kitą, bet reikalas atrodo yra įstrigęs ir palaukti dar teks gerokai ilgiau. Darbo grupė net tokiu konkrečiu klausimu kaip studijų finansavimo tvarka dar klaidžioja tarp mažiausiai trijų skirtingų versijų. Detaliau su jomis galite susipažinti peržvelgę ŠMM parengtus siūlymus įstatymo pataisų rengimo darbo grupei . Centro kairės valdžia, viceministro R. Vaitkaus vaidmenyje, atrodo ketina grįžti prie vieningos studijų įmokos, neviršijančios vieno vidutinio darbo užmokesčio, antra ŠMM versija,  http://www.alfa.lt/straipsnis/ . Dar vienas viceministro galvos skausmas yra kaip uždrausti aukštosioms mokykloms priimti savo nuožiūra studijuojančiuosius, kurie sutinka patys mokėti pilną studijų kainą. Nors tokie ketinimai aiškiai prieštarauja Konstitucinio teismo išaiškinimui, tikimasi draudimą įtraukti į ministerijos sutartis su aukštosiomis mokyklomis.  Studentai vis atkakliau pasisako už nemokamas studijas ir skaičiuoja, kad tokio sprendimo įgyvendinimui valstybei reikėtų keletą metų kasmet pridėti po 40 mln. litų prie studijų finansavimo http://www.balsas.lt/naujiena/. Jiems tikriausiai atrodo, kad tai yra pats geriausias būdas priversti valstybę rimčiau prisidėti prie aukštojo mokslo finansavimo. Abu siūlymai turi vieną labai bendrą bruožą — aukštosios mokyklos vėl taptų visiškai priklausomomis nuo valstybės ir ministerijos sprendimų kiek ir kaip finansuoti aukštąjį mokslą. Pavojus, kad vėl grįšime prie aukštųjų mokyklų finansavimo dietos, truputį sumažėjo, kai Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasipriešinimo šiems siūlymams ir kviečia toliau diskutuoti studijų finansavimo klausimu.

Manau, kad esamoje situacijoje yra dar pats laikas siūlyti ir naujus pamąstymus apie studijų finansavimo tvarką, tikintis, kad tai gali prisidėti prie stabilesnės ir mažiau politinių permainų blaškomos studijų finansavimo sistemos sukūrimo. Taip pat norisi apginti ir mūsų Konstituciją, kurios pakankamai centristinė formuluotė skatina studentus gerai mokytis ir tuo esmingai prisidėti prie aukštojo mokslo kokybės. Siekdamas nuoseklumo ir pagrįstumo, pabandysiu suformuluoti keletą pradinių nuostatų. Skaitykite toliau

Lietuvos mokslas nėra atitrūkęs nuo bendrų šalies raidos tendencijų

24 rugsėjo, 2013 /
Vygintą Gontį kalbino Viktoras Denisenko

Gontis Botanikos sodeKaip bendrais bruožais galima būtų apibūdinti Lietuvos mokslo padėtį?

Lietuvos mokslo padėties apibūdinimas yra nemažiau sudėtingas uždavinys nei Lietuvos ūkio, ekonomikos būklės įvertinimas. Sakyčiau, kad viešoje erdvėje vyrauja kritiškas žvilgsnis tiek į Lietuvos ekonomiką, tiek į mokslą ir tai yra nesunku suprasti. Visi norintys siūlyti šalies tobulėjimo receptus juos grindžia kritišku požiūriu į tai, ką turime.

Kita vertus, yra labai keblu kiekybiškai ir objektyviai vertinti sudėtingų socialinių reiškinių raidą sparčių transformacijų laikotarpiu, kurį išgyvename jau daugiau nei 20 metų. Taip, gilios ir prasmingos transformacijos vyksta tokiu laiko masteliu ir prireiks dar maždaug tiek pat laiko, kad daugeliu socialinių ir ekonominių rodiklių galėtume lygintis su pirmaujančiomis Europos šalimis.                Todėl objektyvus Lietuvos mokslo būklės ir jos raidos vertinimas yra įmanomas tik remiantis kiekybiniu aprašymu visame sudėtingame transformacijų laikotarpyje ir lyginant su kitomis panašias transformacijas išgyvenančiomis šalimis. Todėl daugiausia informacijos mums suteikia Baltijos valstybių tarpusavio lyginimas.

Pažvelkime į plačiai prieinamą mokslinių publikacijų duomenų bazę SCOPUS, kurioje pateikiamas publikacijas galime nagrinėti ir autorių šalies aspektu. Galime lengvai palyginti, kaip kito Baltijos šalių autorių tarptautinių mokslinių publikacijų skaičius nuo 1990 iki 2012 metų (žr. 1 paveikslėlį). Pateikti skaičiai nėra normuoti nei pagal gyventojų skaičių, nei pagal mokslo finansavimą šalyse, todėl jų interpretacija gali būti labai įvairi.

Baltijos šalių tarptautinių mokslo publikacijų augimas
1 pav. Baltijos šalių tarptautinių mokslo publikacijų augimas

Skaitykite toliau

Baltijos valstybės turi realias galimybes išlikti ilgalaikio ekonominio augimo lyderėmis ES

4 rugsėjo, 2013 /
Vygintas Gontis, Aleksejus Kononovičius ir Kęstutis Acus

EU FigAnkstesniame tekste pateikėme statistinę informaciją iš įvairių šaltinių, demonstruojančią ypatingai sparčius ir stabilius Baltijos šalių ekonomikų ilgalaikio augimo tempus. Šiandien jau drąsiai galima teigti, kad net pasaulio finansinė krizė šioms stabilaus augimo tendencijoms galėjo padaryti tik trumpalaikį poveikį. Baltijos šalys vėl yra ES ekonominio augimo lyderėmis ir siekia išlikti tokiomis ateityje.

Tai, kad Baltijos šalių ekonomikos net pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis pirmiausiai stiprėja augančio eksporto dėka, tik patvirtina prielaidas apie ypatingai ryškų Balassa Samuelsono efekto pasireiškimą. Tačiau klausimas, kodėl šis efektas pasireiškia stipriau šiose šalys, reikalauja atskiros analizės. Pavyzdžiui, Vyšegrado šalys, kurių bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis yra labai artimas, atrodo turėtų vystytis panašiu greičiu. Nesileisdami į detalesnius modelinius šio klausimo aspektus, norėtume atkreipti dėmesį į darbo užmokesčio statistiką, nes darbo už mokestis yra labai svarbus daugelio makroekonominių augimo modelių parametras.

Baltijos valstybių ekonomikos vejasi ir lenkia Vyšegrado šalis

17 liepos, 2013 /
Vygintas Gontis ir Kęstutis Acus

Tęsdami jau pradėtą šalių ekonominės konvergencijos ir ilgalaikio jų raidos prognozavimo temą, norime atkreipti skaitytojų dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, vertinančius Europos ir OECD šalių ekonomikas perkamosios galios standartais (Purchasing Power Standards). Tam yra keletas priežasčių, pirma, norime surasti tinkamiausią būdą lyginti šalių bendruosius vidaus produktus tarpusavyje, antra, siekiame remtis tinkamiausia ir patikima statistika modeliuodami tarptautinius makroekonominius konvergencijos procesus, ir trečia, norime atkreipti didesnį dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, ypatingai išryškinančius Baltijos valstybių ekonomikų spartų augimą.

Europos sąjungos (ES) šalių ekonominė raida yra gyvas tarptautinės makroekonomikos eksperimentas, kurio teorinis nagrinėjimas, ir pagal galimybes modeliavimas, yra rimtas iššūkis visiems analitikams ir teoretikams. ES patirtis turės daug didesnę reikšmę tik tuo atveju, jei čia vykstantys ekonominiai procesai bus suprasti ir teoriniame lygmeny, o pastebėti dėsningumai pasitarnaus priimant tolimesnės jos raidos sprendimus. Mūsų nuomone, jau dabar stebimi dėsningumai reiškia neįtikėtinai stabilias tendencijas, kurios ilgalaikes ekonominės raidos prognozes gali priskirti tiksliųjų mokslų kategorijai, nepalyginamai didesniu mastu nei, pavyzdžiui, galimybę kurti ilgalaikes oro prognozes.

Baltijos valstybių ekonominio augimo fenomenas

19 vasario, 2013 /
Vygintas Gontis ir Aleksejus Kononovičius

Nors visos valstybės ir tarptautinės organizacijos skiria labai daug dėmesio Bendrojo vidaus produkto (BVP) statistikai, šalių ekonominio augimo tarpusavio palyginimas išlieka pakankamai keblus uždavinys. Ekonomistai ir statistikai operuoja labai įvairiais BVP rodiklio perskaičiavimais atsižvelgiant į infliaciją (kainų augimą), gyventojų skaičiaus kitimą, valiutų kursų pasikeitimus ir kt. Lyginami ne tik absoliutūs BVP įverčiai, apskaičiuoti vieninga valiuta, bet ir jų pokyčiai per metus ar per ketvirtį. Čia mes norime pasiūlyti šalių BVP lyginimo metodą, kurio tikslas yra įvertinti jų indėlio į Pasaulio ar regiono ekonomiką pokyčius ir tuo pačiu nustatyti ekonominės konvergencijos tempus. Šiuo tikslu pasirenkame BVP įvertinimą viena bendra valiuta (šiuo atveju JAV doleriais), suskaičiuotą einamųjų metų kainomis ir naudojant einamųjų metų šalies valiutos keitimo kursą su JAV doleriu. Kad būtų galima lyginti skirtingo dydžio valstybes, toks BVP perskaičiuojamas vienam tos šalies gyventojui. Šiuos duomenis beveik visoms pasaulio valstybėms ir atskiriems regionams paimame iš Pasaulio banko duomenų bazės, kur jie yra laisvai prieinami visiems vartotojams.

« Older posts Newer posts »

© 2024 Vygintas Gontis

Anderso Noreno tema — Į viršų ↑