Žyma: ekonominis augimas

II pakopos pensijų fondai griauna valstybę

22 sausio, 2018 / Vygintas

Verslo žinios neseniai iškilmingai paskelbė, kad II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupos artėja prie 3 milijardų eurų. Šis pranešimas susilaukė Prof. R. Lazutkos FB komentaro ir daugybės diskusijų visiems aktualiu klausimu. Mūsų nuomone, visoms toms diskusijoms labai trūksta makroekonominės dimensijos, kuri turėtų praskaidrinti jau užsitęsusias diskusijas apie II pakopos pensijų fondų naudą ar žalą. Naudos šalininkai nepaliaujamai tvirtina, kad šie fondai yra vos ne vienintelė priebėga nuo neefektyviai veikiančios valstybinės socialinės apsaugos sistemos vadinamos SODRA ir vienintelė gali užtikrint sočią senatvę dabartiniams mokesčių mokėtojams. Jie teigia, kad dabartinė Sodros sistema vadinama PAYG (pay as you go, kai Sodros įmokos išmokamos dabartiniams pensininkams) negali duoti grąžos, o II pakopos pensijos fondų grąža yra užtrintas būdas kaupti senatvei.

Parodysime, kaip remiantis makroekonomine logika, galima teisingai įvertinti II pakopos pensijos fondų vaidmenį valstybės raidai ir naudą jos gyventojams. Nors Sodra dažnai traktuojama kaip socialinis draudimas, bet ji realizuojama per privalomus mokesčius ir ekonomine prasme nesiskiria nuo visų kitų valstybės socialinių funkcijų vykdymo. Todėl Sodros garantas yra valstybės kuriamas BVP (bendrasis vidaus produktas) nuo kurio ir yra surenkamas Sodros biudžetas. Todėl kartu su augančiu BVP auga ir Sodros biudžetas. Šį Sodros biudžeto augimą galima vadinti jos grąža, nors dalinai yra teisūs ir tie, kurie atsisako tai vadinti grąža, nes nemato tame investavimo aspekto. Mums svarbiau ne ginčai terminijos klausimais, bet ekonominis II pakopos fondų naudos valstybei ir gyventojams įvertinimas. Skaitykite toliau

UndWork 2003 pav 4 — 4 pav. Nedeklaruoto darbo 2013 ir ITR(L)/ITR(K) 2003 koreliacijos iliustracija pagal duomenis iš cituojamų Eurostato studijų.

Nedeklaruotas darbas ES: pastabos vertinimui, naudojančiam darbo apmokestinimo metodą.

2 sausio, 2018 / Vygintas

Pačioje praėjusių metų pabaigoje Prof. Romas Lazutka savo FB paskyroje pasidalino informacija apie ES Komisijos užsakymu atliktą tyrimą: „An evaluation of undeclared work in the European Union and its structural determinants: estimates using the Labour Input Method„. Svarbiausia šio darbo išvada buvo pristatyta kaip įrodymas, kad darbo apmokestinimo lygis ES šalyse praktiškai neturi jokios įtakos nedeklaruoto darbo lygiui. Komentaras ir pats darbas susilaukė pakankamai daug kritikos, kadangi jis prieštarauja populiariam įsitikinimui dėl aukšto darbo apmokestinimo įtakos nedeklaruoto darbo lygiui. Reikia pripažinti, kad autorius taip pat iki šiol perdėtai vertino mokesčių vaidmenį makroekonominei šalių raidai, nors ankstesni darbai apie Baltijos valstybių ekonominį augimą greičiau liudijo priešingai. Todėl šis tekstas gimė, kaip natūralus noras giliau suprasti darbo ir kapitalo mokesčių įtaką šalių BVP ir nedeklaruotam darbui.

Daugiausiai abejonių kelia nagrinėjamos studijos teiginys apie praktiškai neegzistuojančią koreliaciją tarp ES šalių darbo bendrojo apmokestinimo lygio (Implicit tax rate on labour (ITR(L)) ir nedeklaruoto darbo (Undeclared work) , žr. 1 pav., kuris aiškiai rodo labai mažą tiesinę koreliaciją lygią -0.105. Šis ir kiti paveiksliukai parengti autoriaus pagal nagrinėjamos studijos ir „Taxation Trends in the European Union Data for the EU Member States, Iceland and Norway, 2017 edition” duomenis.

1 pav. Autoriaus iliustracija pagal duomenis iš cituojamų Eurostato studijų, koreliacija -0.105. Skaitykite toliau

LChristensenGDPcomp e1438013376913 — Fig. 1, Real GDP %-change 2007-2015, published by Lars Christensen.

Nuobodus realaus BVP argumentas, naudojamas prieš Eurą

28 liepos, 2015 / Vygintas

Nors Paul Krugmanas yra viena ryškiausių asmenybių, kritikuojančių Euro idėją [1], kiti profesionalūs ekonomistai ir žurnalistai taip pat daug prisideda viešai kritikuodami Euro zonos makroekonominę politiką. Graikijos problema taip pat tapo didelių diskusijų objektu, kadangi jaučiamas pastovus nuomonių, nuo tiesioginio Euro projekto neigimo iki visų jo įgyvendinimo etapų kritikos, spaudimas. “Supraskite”, pagrindinė Europos ekonominio vystymosi problema kyla iš blogos bendros valiutos idėjos ir jos klaidingo įgyvendinimo dėl to stringa ir visas ES projektas.

Šiomis pastabomis nesiekiame nagrinėti galimas geopolitines aplinkybes, lemiančias šio nuomonių srauto kryptį, norime tik atkreipti dėmesį, kad labai dažnai šios nuomonės remiasi klaidingu argumentu. Pasirodė naujų straipsnių [2,3], kurie lygina Europos šalių jau įsivedusių Eurą arba susiejusių savo valiutas su Euru ir Europos šalių, toliau leidžiančių nacionalinėms valiutoms plaukioti, realiuosius BVP. Visai nėra būtina tapti tarptautinės makroekonomikos ekspertu, norint suprasti ryšį tarp šalių monetarinės politikos ir jų realaus BVP augimo. Plaukiančios valiutos daro įtaką šalies produktų ir paslaugų kainoms ir taip keičia bendrojo produkto augimo pasidalijimą tarp jo realiosios dalies ir infliacinės dalies (delfliatoriaus). Dėl tos priežasties realusis BVP yra labai priklausomas nuo nacionalinės valiutos svyravimų ir todėl tampa mažiau naudingas lyginti šalis, turinčias skirtingas pinigų politikas. Šią problemą puikiai žino ekonominio augimo statistikai ir todėl pasitelkia perkamosios galios paritetą (PGP) perskaičiuoti BVP, naudojant kainų lygius įvairiose šalyse, matuojamus ta pačia valiuta. Skaitykite toliau

Baltijos valstybės turi realias galimybes išlikti ilgalaikio ekonominio augimo lyderėmis ES

4 rugsėjo, 2013 / Vygintas

Vygintas Gontis, Aleksejus Kononovičius ir Kęstutis Acus

Ankstesniame tekste pateikėme statistinę informaciją iš įvairių šaltinių, demonstruojančią ypatingai sparčius ir stabilius Baltijos šalių ekonomikų ilgalaikio augimo tempus. Šiandien jau drąsiai galima teigti, kad net pasaulio finansinė krizė šioms stabilaus augimo tendencijoms galėjo padaryti tik trumpalaikį poveikį. Baltijos šalys vėl yra ES ekonominio augimo lyderėmis ir siekia išlikti tokiomis ateityje.

Tai, kad Baltijos šalių ekonomikos net pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis pirmiausiai stiprėja augančio eksporto dėka, tik patvirtina prielaidas apie ypatingai ryškų Balassa Samuelsono efekto pasireiškimą. Tačiau klausimas, kodėl šis efektas pasireiškia stipriau šiose šalys, reikalauja atskiros analizės. Pavyzdžiui, Vyšegrado šalys, kurių bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis yra labai artimas, atrodo turėtų vystytis panašiu greičiu. Nesileisdami į detalesnius modelinius šio klausimo aspektus, norėtume atkreipti dėmesį į darbo užmokesčio statistiką, nes darbo už mokestis yra labai svarbus daugelio makroekonominių augimo modelių parametras.