Pačioje praėjusių metų pabaigoje Prof. Romas Lazutka savo FB paskyroje pasidalino informacija apie ES Komisijos užsakymu atliktą tyrimą: „An evaluation of undeclared work in the European Union and its structural determinants: estimates using the Labour Input Method„. Svarbiausia šio darbo išvada buvo pristatyta kaip įrodymas, kad darbo apmokestinimo lygis ES šalyse praktiškai neturi jokios įtakos nedeklaruoto darbo lygiui. Komentaras ir pats darbas susilaukė pakankamai daug kritikos, kadangi jis prieštarauja populiariam įsitikinimui dėl aukšto darbo apmokestinimo įtakos nedeklaruoto darbo lygiui. Reikia pripažinti, kad autorius taip pat iki šiol perdėtai vertino mokesčių vaidmenį makroekonominei šalių raidai, nors ankstesni darbai apie Baltijos valstybių ekonominį augimą greičiau liudijo priešingai. Todėl šis tekstas gimė, kaip natūralus noras giliau suprasti darbo ir kapitalo mokesčių įtaką šalių BVP ir nedeklaruotam darbui.
Daugiausiai abejonių kelia nagrinėjamos studijos teiginys apie praktiškai neegzistuojančią koreliaciją tarp ES šalių darbo bendrojo apmokestinimo lygio (Implicit tax rate on labour (ITR(L)) ir nedeklaruoto darbo (Undeclared work) , žr. 1 pav., kuris aiškiai rodo labai mažą tiesinę koreliaciją lygią -0.105. Šis ir kiti paveiksliukai parengti autoriaus pagal nagrinėjamos studijos ir „Taxation Trends in the European Union Data for the EU Member States, Iceland and Norway, 2017 edition” duomenis.
1 pav. Autoriaus iliustracija pagal duomenis iš cituojamų Eurostato studijų, koreliacija -0.105.
Priešingai, pačią didžiausią koreliaciją nagrinėjamos studijos autoriai gauna tarp šalių BVP perkamosios galios standartais ir nedeklaruoto darbo. Tai turėtų reikšti, kad nedeklaruotas darbas, taip kaip jis skaičiuojamas toje studijoje, savo esme yra makroekonominis rodiklis. Mes perbraižome šią esminę iliustraciją taip pat, žr. 2 pav.
Tai perša mintį, kad nedeklaruoto darbo problema yra nemažiau sudėtinga nei šalies išsivystymo lygis, o šalių išsivystymo lygis gali taip pat mažai priklausyti nuo šalies viduje taikomos mokesčių sistemos. Nors ši mintis gali atrodyti labai neįtikėtina, kaip tik dėl to ją tikrai verta panagrinėti detaliau. Todėl mes truputį nutolstame nuo nagrinėjamo darbo ir norime surasti kiekybinį ryšį tarp mokesčių taikomų ES šalyse ir jų išsivystymo lygio, matuojamo perkamosios galios standartais. Tam užrašykime pačią paprasčiausią BVP išraišką, paprastai žymima raide Y, skaičiuojamą pajamų metodu Y=L+K+G, kur L žymi visas darbo pajamas, K kapitalo pajamas, G žymi valstybės pajamas. Iš šio paprasto užrašymo galima suprasti, kad BVP ir investicijų pasiskirstymas tarp darbo ir kapitalo ilgalaikėje perspektyvoje turėtų labiausiai priklausyti ne nuo atskirai paimtų darbo ir kapitalo mokestinių pajamų, bet nuo jų santykio, kuris ir lemia investuotojų (mikroekonominį) pasirinkimą investuojant. Naudosime ne ITR santykį, bet dalinsime visas valstybės darbo mokesčių pajamas įskaitant ir socialinį draudimą iš visų kapitalo mokesčių pajamų, kaip tai yra pateikiama 2017 m. mokesčių studijoje (Tax revenue on labour 2013/Tax revenue on capital 2013), nes tik taip santykis yra korektiškai apibrėžtas. Gautą BVP 2013 metais perkamosios galios standartais priklausomybę nuo darbo ir kapitalo mokestinių pajamų santykio vaizduojame 3 pav. Nors šalių mokestinių pajamų santykis skiriasi iki 5 kartų, pastebėti bent mačiausią koreliaciją su pasiektu BVP lygiu vienam gyventojui yra neįmanoma, formaliai suskaičiuoto koreliacijos koeficiento vertė yra artima nuliui 0.037. Tai tikriausiai yra susiję su tuo, kad BVP lemia daugybė kitų makroekonominių veiksnių (ekonominė geografinė aplinka, finansinių ir kitų ekonominių resursų prieinamumas ir t. t.), kurie yra stipresni už mokesčių sistemos įtaką. Svarbu yra ir tai, kad mokesčių sistema gali veikti šalių ekonominę raidą tik ilguoju laikotarpiu, matuojamu dešimtmečiais. Be to, Vakarų Europos šalys vystosi rinkos sąlygomis šimtmečiais, o Centrinės ir Rytų Europos tik dešimtmečiais, tai taip pat prisideda prie didelio taškų išsibarstymo 3 pav. Nors nagrinėjamas šalių skaičius yra nedidelis, verta pabandyti jas suskirstyti į tris daugiau ekonominės raidos bendrumo turinčias grupes.
Natūralu yra pasirinkti tokias grupes: Vakarų Europa (BE, DK, DE, IE, FR, NL, AT, FI, SE, UK), Pietų Europa (EL, ES, IT, CY, PT), Rytų ir Centrinė Europa (BG, CH, EE, HR, LV, LT, HU, PL, RO, SL, SK). Nubraižykime vietoje 3 pav. BVP ir mokesčių santykio koreliacijas, vaizduodami jas krypties tiesėmis, gautomis kiekvienai šalių grupei atskirai, rezultatą pateikiame 4 pav.
Šis rezultatas reikalauja rimtesnio aptarimo, nes, nagrinėdami atskiras šalių grupes, nuneigti mokesčių įtaką BVP tikrai negalime. Krinta į akis, kad visoms grupėms koreliacija yra teigiama, Vakarų Europos šalims (parodyta mėlinai) koreliacijos koeficientas yra net pakankamai didelis 0.61, Centrinės ir Rytų Europos šalims (parodyta raudonai) koreliacijos koeficientas taip pat yra pakankamai reikšmingas 0.53, o Pietų Europos tikrai mažas 0.1, bet jis gautas tik iš 5 šalių, kurių mokestinės sistemos skiriasi nežymiai. Norėdami pamatyti daugiau detalių koreliacijose tarp mokesčių ir BVP, galime nubraižyti iliustracijas ne mokestinių pajamų santykiui, bet bendrajam darbo ir kapitalo apmokestinimo lygiui atskirai ITR(L) ir ITR(C). 5 pav. vaizduojame BVP priklausomybę nuo ITR(L), 6 pav. priklausomybę nuo ITR(C).
Kaip matome, atskirai paimtų darbo ir kapitalo mokesčių įtaka BVP yra nevienareikšmiška. Vakarų Europos šalių atveju koreliacijos su ITR(L) praktiškai nėra -0.035, o koreliacija su ITR(K) yra net labai reikšminga -0.75. Centrinės ir rytų Europos atveju viskas yra atvirkščiai: BVP lygis aiškiai priklauso nuo darbo apmokestinimo (koreliacijos koef. 0.57), bet praktiškai nepriklauso nuo kapitalo apmokestinimo (koreliacijos koef. 0.17). Pietų Europos šalių atveju ryšys yra pakankamai neapibrėžtas dėl mažo šalių skaičiaus. Tai tikriausiai galima paaiškinti tuo, kad Vakarį šalyse darbo apmokestinimas yra pakankamai suvienodėjęs, o investuotojai labiau orientuojasi į kapitalo apmokestinimo lygį. Rytų Europos atveju investuotojams labiau yra patrauklus žemesnis darbo užmokesčio lygis, kuris labiausiai priklauso nuo darbo nei kapitalo apmokestinimo.
Turėdami šiokį tokį vaizdą apie mokesčių įtaką ES šalių ekonominei raidai, galime sugrįžti prie nedeklaruoto darbo problemos, kuri aiškiai yra susijusi su pasiektu išsivystymo lygiu ir kinta panašiu greičiu, kaip pagrindiniai makroekonominiai rodikliai. Pirmiausiai perbraižykime 2 pav. suskirstydami šalis į tas pačias grupes. 7 pav. vaizduoja nedeklaruoto darbo lygio priklausomybę nuo BVP perkamosios galios standartais.
Čia jau mes aiškiai matome, kad 2 paveikslėlyje stebėta stipri nedeklaruoto darbo ir BVP koreliacija nėra tokia akivaizdi ir buvo greičiau antraeilis (netiesioginis) efektas, nes Vakarų ir Pietų Europos šalims koreliacijos nustatyti nepavyksta, o Centrinės ir rytų Europos šalims koreliacija yra pastebima -0.57. Manytume, kad ryšys tarp nedeklaruoto darbo ir BVP atsiranda netiesiogiai dėl to, kad šalių administracinių gebėjimų ugdymas dėl politinių demokratinių procesų sudėtingumo vyksta taip pat lėtai, kaip ir ekonominis augimas. Labiau išsivysčiusios šalys kartu turi ir geresnius administracinius gebėjimus. Centrinės ir Rytų Europos šalių koreliacija yra aiškiau išreikšta dėl jų integracijos į ES ir spartesnės ekonominės konvergencijos.
Sugebėdami atskirti šalių ekonominės raidos procesus nuo nedeklaruoto darbo galime pabandyti geriau suvokti darbo ir kapitalo mokesčių įtaką jam. Todėl braižome nedeklaruoto darbo priklausomybes nuo darbo ir kapitalo mokesčių atskiroms šalių grupėms, kaip tai darėme dėl BVP. 8 pav. demonstruojame nedeklaruoto darbo priklausomybę nuo darbo ir kapitalo mokestinių pajamų santykio.
Išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse jokios koreliacijos pastebėti nepavyksta, tačiau Centrinėje ir Rytų Europoje koreliacija yra pastebima ir neigiama -0.43, o Pietų Europoje formaliai gauname net dar stipresnę -0.51. Paaiškinti neigiamą šios koreliacijos pobūdį tikriausiai nėra paprasta, bet bandome įnešti daugiau aiškumo, braižydami priklausomybes darbo ir kapitalo mokesčiams atskirai. 9 pav. demonstruojame nedeklaruoto darbo priklausomybę nuo bendro darbo mokesčių lygio ITR(L). Norėdami sustiprinti galimas koreliacijas mes mokesčius čia vertiname 2003 metais, nes jų įtaka išryškėja tik po tam tikro laiko.
Jei Vakarų ir Pietų Europoje yra pastebima teigiama koreliacija, didesnis darbo apmokestinimas veda prie daugiau nedeklaruoto darbo, tai abejonę sukelia Rytų ir Centrinė Europa, kurioje koreliacija yra neigiama -0.5. Sveiko proto laimei toks dėsningumas Centrinėje ir Rytų Europoje tikriausiai yra atsitiktinis ir atsiranda dėl Čekijos ypatingo vaidmens, kurioje pats didžiausias darbo apmokestinimas yra suderinamas su labai kokybišku darbo santykių administravimu. Todėl, mūsų nuomone, 9 paveikslėlis realiai tarnauja kaip teigiamos koreliacijos tarp darbo mokesčių lygio ir nedeklaruoto darbo iliustracija.
10 pav. demonstruojame nedeklaruoto darbo priklausomybę nuo bendro kapitalo apmokestinimo lygio ITR(K).
Vakarų Europoje taip pat stebime teigiamą koreliaciją 0.37, Centrinėje ir Rytų Europoje lengvai neigiamą -0.36, o Pietų Europoje aiškiai neigiamą -0.74. Mūsų nuomone, kapitalo mokesčių lygį reikėtų laikyti neutraliu veiksniu nedeklaruoto darbo problemos atžvilgiu.
Išvados:
Nors nagrinėjama studija pateikia daug vertingos informacijos apie ES šalių nedeklaruotą darbą, mokestines sistemas ir bendruosius makroekonominius rodiklius, čia pateiktų koreliacijų interpretacija išlieka sudėtinga dėl keleto priežasčių. Svarbiausia, kad koreliacijos skaičiuojamos visai ES šalių grupei, kurios yra labai skirtingos pagal išsivystymo lygį ir makroekonominės raidos rinkos sąlygomis laikotarpius. Mes parodėme, kad, suskirsčius šalis į grupes, stebimų koreliacijų interpretacija yra daug aiškesnė ir tikslesnė, o dalis rezultatų net kokybiškai skirtingi skirtingoms šalių grupėms. Pavyzdžiui, Vakarų Europos šalims nedeklaruotas darbas yra tiesiogiai koruliuotas tiek su darbo tiek su kapitalo apmokestinimo lygiu atskirai paėmus ir neutralus šių mokestinių pajamų santykio atžvilgiu. Centrinės ir Rytų Europos atveju formaliai gaunamos neigiamos nedeklaruoto darbo ir mokesčių lygio koreliacijos, bet jos yra nepatikimos dėl informacijos pobūdžio, ir, svarbiausia, dėl nepalyginamai didesnių problemų valstybių administraciniuose gebėjimuose.
Šiame darbe mes pakeliui palietėme ir kitą labai įdomią problemą, panagrinėdami darbo ir kapitalo mokesčių įtaką šalių ekonominiam išsivystymui, matuojamam BVP perkamosios galios standartais. Mūsų nuomone, galima pakankamai patikimai pagrįsti, kad taip skaičiuojamas BVP lygis vienam gyventojui yra tiesiogiai koreliuotas su darbo ir kapitalo mokestinių pajamų santykiu visose trijose ES šalių grupėse, bet šiai temai skirsime atskirą rašinį.