Žyma: perkamosios galios paritetas

Baltijos valstybės toliau įrodinėja Euro naudą.

7 kovo, 2018 / Vygintas

KompensacijosDarb PPS Baltic Vysegrad — 1 pav. Kompensacija darbuotojams (BVP komponentė) perkamosios galios standartais.

Lietuvoje kaitinama aukštų kainų tema, toliau pagrindiniu jų augimo kaltininku išlieka euras. Pasinaudojant keliamu sąmyšiu, net bandoma kvestionuoti euro įvedimo naudą. Visi šie klausimai veliami į vientisą emocinį nepasitenkinimą augančiomis kainomis. Aiškumo šiuo tolimesnei valstybės ekonominei raidai labai svarbiu klausimu gali įnešti tik kiekybinis Baltijos valstybių, pasirinkusių labai panašų pinigų klausimo sprendimo būdą, ekonomikos ir žmonių gerovės augimo palyginimas su kitomis kaimyninėmis šalimis. Nors valstybės raida priklauso ir nuo daugybės kitų svarbių veiksnių, bet būtų beviltiška tikėtis sėkmės ir kitomis kryptimis, jei matytume, kad mūsų ekonominė konvergencija į išsivysčiusių šalių bendriją žlunga. Pripažindami, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) nepakanka adekvačiai įvertinti visą valstybių makroekonominę raidą, šiame kiekybiniame palyginime apsiribosime tik juo ir jo sudėtinėmis dalimis, kad išlaikytume kuo didesnį pasirinktos informacijos vientisumą. Lyginsime Eurostat duomenų bazėje pateikiamus šalių BVP ir jo sudėtinių dalių įverčius perkamosios galios pariteto (PGP) metodu nuo 1995 iki 2016 metų. Skaitykite toliau

GDP 2013 TaxRev pav 2 2 — 2 pav. BVP 2013 ir mokestinų pajamų santykio koreliacijos iliustracija, pateikta pagal atskiras šalių grupes.

Darbo ir kapitalo mokesčių įtaka ES šalių BVP augimui

11 sausio, 2018 / Vygintas

Ankstesniame straipsnyje Nedeklaruotas darbas ES nagrinėjome darbo ir kapitalo mokesčių įtaką nedeklaruoto darbo lygiui ES šalyse. Kartu palietėme labai įdomų klausią apie mokesčių įtaką pasiektam BVP lygiui trijose skirtingose ES šalių grupėse: Vakarų Europoje, Pietų Europoje bei Centrinėje ir Rytų Europoje. Nors intuityviai jaučiame, kad pasiektas BVP lygis turėtų priklausyti nuo taikytos mokesčių sistemos, bet kiekybiškai tai parodyti yra sudėtinga dėl daugybės kitų veiksnių, įtakojančių šalių ekonominę raidą. Pavyzdžiui, yra gerai žinoma, kad ES gerai veikia Penn efektas. Tai reiškia, kad naujosios ES narės yra stipriai įtakojamos Balassa ir Samuelson konvergencijos mechanizmo. Priešingai nei daugelis gali manyti, tas mechanizmas buvo paaiškintas 1964 metais ir neturi nieko bendro su ES parama. Europos ir ne tik šalys, nepriklausančios ES, lygiai taip pat paklūsta statistiniam Penn dėsningumui. Žavėdamiesi tuo nedideliu skaičiumi tikrų dėsningumų ekonomikoje, iliustruojame Penn dėsnio veikimą, remdamiesi paskutiniais Eurostat duomenimis, gautais perkamosios galios pariteto metodu.

GDP Prices — 1 pav. Penn dėsnio iliustracija, naudojant Eurostat perkamosios galios pariteto duomenis.

1 pav. aiškiai rodo, kad šalių BVP yra susijęs su prekių ir paslaugų kainų lygiu, o stebimi kainų lygio skirtumai yra pagrindinė ekonomikų raidos varomoji jėga. Formaliai suskaičiuotas koreliacijos koeficientas tarp BVP ir kainų lygio yra 0.82, bet jei skaičiuotume tik ES šalims, koreliacijos koeficientas padidėja iki 0.92. Tai tik patvirtina, kad Penn dėsnis veikia gerai, kai mažinamos kliūtys prekių, paslaugų ir finansinių resursų laisvam judėjimui. Skaitykite toliau

UndWork 2003 pav 4 — 4 pav. Nedeklaruoto darbo 2013 ir ITR(L)/ITR(K) 2003 koreliacijos iliustracija pagal duomenis iš cituojamų Eurostato studijų.

Nedeklaruotas darbas ES: pastabos vertinimui, naudojančiam darbo apmokestinimo metodą.

2 sausio, 2018 / Vygintas

Pačioje praėjusių metų pabaigoje Prof. Romas Lazutka savo FB paskyroje pasidalino informacija apie ES Komisijos užsakymu atliktą tyrimą: „An evaluation of undeclared work in the European Union and its structural determinants: estimates using the Labour Input Method„. Svarbiausia šio darbo išvada buvo pristatyta kaip įrodymas, kad darbo apmokestinimo lygis ES šalyse praktiškai neturi jokios įtakos nedeklaruoto darbo lygiui. Komentaras ir pats darbas susilaukė pakankamai daug kritikos, kadangi jis prieštarauja populiariam įsitikinimui dėl aukšto darbo apmokestinimo įtakos nedeklaruoto darbo lygiui. Reikia pripažinti, kad autorius taip pat iki šiol perdėtai vertino mokesčių vaidmenį makroekonominei šalių raidai, nors ankstesni darbai apie Baltijos valstybių ekonominį augimą greičiau liudijo priešingai. Todėl šis tekstas gimė, kaip natūralus noras giliau suprasti darbo ir kapitalo mokesčių įtaką šalių BVP ir nedeklaruotam darbui.

Daugiausiai abejonių kelia nagrinėjamos studijos teiginys apie praktiškai neegzistuojančią koreliaciją tarp ES šalių darbo bendrojo apmokestinimo lygio (Implicit tax rate on labour (ITR(L)) ir nedeklaruoto darbo (Undeclared work) , žr. 1 pav., kuris aiškiai rodo labai mažą tiesinę koreliaciją lygią -0.105. Šis ir kiti paveiksliukai parengti autoriaus pagal nagrinėjamos studijos ir „Taxation Trends in the European Union Data for the EU Member States, Iceland and Norway, 2017 edition” duomenis.

1 pav. Autoriaus iliustracija pagal duomenis iš cituojamų Eurostato studijų, koreliacija -0.105. Skaitykite toliau

Baltijos valstybės turi realias galimybes išlikti ilgalaikio ekonominio augimo lyderėmis ES

4 rugsėjo, 2013 / Vygintas

Vygintas Gontis, Aleksejus Kononovičius ir Kęstutis Acus

Ankstesniame tekste pateikėme statistinę informaciją iš įvairių šaltinių, demonstruojančią ypatingai sparčius ir stabilius Baltijos šalių ekonomikų ilgalaikio augimo tempus. Šiandien jau drąsiai galima teigti, kad net pasaulio finansinė krizė šioms stabilaus augimo tendencijoms galėjo padaryti tik trumpalaikį poveikį. Baltijos šalys vėl yra ES ekonominio augimo lyderėmis ir siekia išlikti tokiomis ateityje.

Tai, kad Baltijos šalių ekonomikos net pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis pirmiausiai stiprėja augančio eksporto dėka, tik patvirtina prielaidas apie ypatingai ryškų Balassa Samuelsono efekto pasireiškimą. Tačiau klausimas, kodėl šis efektas pasireiškia stipriau šiose šalys, reikalauja atskiros analizės. Pavyzdžiui, Vyšegrado šalys, kurių bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis yra labai artimas, atrodo turėtų vystytis panašiu greičiu. Nesileisdami į detalesnius modelinius šio klausimo aspektus, norėtume atkreipti dėmesį į darbo užmokesčio statistiką, nes darbo už mokestis yra labai svarbus daugelio makroekonominių augimo modelių parametras.

Baltijos valstybių ekonomikos vejasi ir lenkia Vyšegrado šalis

17 liepos, 2013 / Vygintas

Vygintas Gontis ir Kęstutis Acus

Tęsdami jau pradėtą šalių ekonominės konvergencijos ir ilgalaikio jų raidos prognozavimo temą, norime atkreipti skaitytojų dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, vertinančius Europos ir OECD šalių ekonomikas perkamosios galios standartais (Purchasing Power Standards). Tam yra keletas priežasčių, pirma, norime surasti tinkamiausią būdą lyginti šalių bendruosius vidaus produktus tarpusavyje, antra, siekiame remtis tinkamiausia ir patikima statistika modeliuodami tarptautinius makroekonominius konvergencijos procesus, ir trečia, norime atkreipti didesnį dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, ypatingai išryškinančius Baltijos valstybių ekonomikų spartų augimą.

Europos sąjungos (ES) šalių ekonominė raida yra gyvas tarptautinės makroekonomikos eksperimentas, kurio teorinis nagrinėjimas, ir pagal galimybes modeliavimas, yra rimtas iššūkis visiems analitikams ir teoretikams. ES patirtis turės daug didesnę reikšmę tik tuo atveju, jei čia vykstantys ekonominiai procesai bus suprasti ir teoriniame lygmeny, o pastebėti dėsningumai pasitarnaus priimant tolimesnės jos raidos sprendimus. Mūsų nuomone, jau dabar stebimi dėsningumai reiškia neįtikėtinai stabilias tendencijas, kurios ilgalaikes ekonominės raidos prognozes gali priskirti tiksliųjų mokslų kategorijai, nepalyginamai didesniu mastu nei, pavyzdžiui, galimybę kurti ilgalaikes oro prognozes.