Ankstesniame straipsnyje Nedeklaruotas darbas ES nagrinėjome darbo ir kapitalo mokesčių įtaką nedeklaruoto darbo lygiui ES šalyse. Kartu palietėme labai įdomų klausią apie mokesčių įtaką pasiektam BVP lygiui trijose skirtingose ES šalių grupėse: Vakarų Europoje, Pietų Europoje bei Centrinėje ir Rytų Europoje. Nors intuityviai jaučiame, kad pasiektas BVP lygis turėtų priklausyti nuo taikytos mokesčių sistemos, bet kiekybiškai tai parodyti yra sudėtinga dėl daugybės kitų veiksnių, įtakojančių šalių ekonominę raidą. Pavyzdžiui, yra gerai žinoma, kad ES gerai veikia Penn efektas. Tai reiškia, kad naujosios ES narės yra stipriai įtakojamos Balassa ir Samuelson konvergencijos mechanizmo. Priešingai nei daugelis gali manyti, tas mechanizmas buvo paaiškintas 1964 metais ir neturi nieko bendro su ES parama. Europos ir ne tik šalys, nepriklausančios ES, lygiai taip pat paklūsta statistiniam Penn dėsningumui. Žavėdamiesi tuo nedideliu skaičiumi tikrų dėsningumų ekonomikoje, iliustruojame Penn dėsnio veikimą, remdamiesi paskutiniais Eurostat duomenimis, gautais perkamosios galios pariteto metodu.
1 pav. aiškiai rodo, kad šalių BVP yra susijęs su prekių ir paslaugų kainų lygiu, o stebimi kainų lygio skirtumai yra pagrindinė ekonomikų raidos varomoji jėga. Formaliai suskaičiuotas koreliacijos koeficientas tarp BVP ir kainų lygio yra 0.82, bet jei skaičiuotume tik ES šalims, koreliacijos koeficientas padidėja iki 0.92. Tai tik patvirtina, kad Penn dėsnis veikia gerai, kai mažinamos kliūtys prekių, paslaugų ir finansinių resursų laisvam judėjimui.
Ankstesniuose rašiniuose daug dėmesio skyrėme Baltijos valstybių ekonomikų augimui naujuoju nepriklausomybės laikotarpiu aptarti. Matėme, kad nepriklausomai nuo daugybės skirtumų tarp šalių (struktūrinių ir teisinio administracinio ekonomikų reguliavimo) jų augimo tempas per visą laikotarpį yra praktiškai identiškas ir aplenkiantis visas ES šalis. Mūsų nuomone, tai lėmė Balassa ir Samuelson konvergencijos mechanizmas ir visų trijų valstybių naudojamas valiutų valdybos modelis, kuris paspartino ir išgrynino konvergenciją. Kainų lygiui artėjant prie išsivysčiusių šalių, šios ekonomikų varomosios jėgos poveikis mažės ir todėl yra svarbu suprasti kokiame išsivystymo lygyje galime užstrigti. Tokiame kontekste galimas ryšys tarp BVP ir taikomos mokesčių sistemos yra labai įdomus klausimas, kurį norime paanalizuoti detaliau kitų ES šalių kontekste.
Kaip minėjome, mokesčių įtaka BVP tikriausiai nėra didelė todėl, norint ją įvertinti, turime kažkaip apriboti kitus daug stipresnius veiksnius. Pagal pasiektą BVP ir kainų lygį ES šalis turėtume suskirstyti bent į tris grupes: Vakarų Europa (BE, DK, DE, IE, FR, NL, AT, FI, SE, UK), Pietų Europa (EL, ES, IT, CY, PT), Rytų ir Centrinė Europa (BG, CH, EE, HR, LV, LT, HU, PL, RO, SL, SK). Nagrinėdami mokesčių ir BVP koreliacijas šiose grupėse atskirai, galime tikėtis pašalinti priklausomybę nuo skirtingų šalių raidos rinkos sąlygomis laikotarpių trukmės. 2 pav. pateikiame BVP ir mokestinių pajamų santykio koreliacijos iliustraciją.
Visoms grupėms BVP koreliacija su darbo ir kapitalo mokestinių pajamų santykiu yra teigiama, Vakarų Europos šalims (parodyta mėlynai) koreliacijos koeficientas yra net pakankamai didelis 0.61, Centrinės ir Rytų Europos šalims (parodyta raudonai) koreliacijos koeficientas taip pat yra pakankamai reikšmingas 0.53, o Pietų Europos tikrai mažas 0.1, bet jis gautas tik iš 5 šalių, kurių mokestinės sistemos skiriasi nežymiai. Kaip ir reikėjo tikėtis, šis rezultatas patvirtina darbo ir kapitalo mokesčių įtaką šalių ekonominei raidai, bet priežastinis ryšys, jei jis ir yra, negali būti vertinamas kaip stiprus. Todėl darbo mokesčių didinimas, o kapitalo mažinimas, siekiant didesnio BVP, vargu ar gali būti pateisinamas remiantis šiuo rezultatu, nes kiti socialiniai padariniai: pajamų, turto ir socialinė nelygybė, gali būti tiesioginiai tokios politikos padariniai. Trys regiono valstybės: Lenkija, Lietuva ir Estija pagal darbo ir kapitalo mokestinių pajamų santykį labai skiriasi, bet pasiektas BVP lygis yra labai artimas, o socialinės nelygybės masto skirtumai tarp šių šalių yra nepalyginamai didesni. Mūsų nuomone, čia pateiktas mokesčių ir BVP koreliacijos vertinimas labiau pagrindžia socialinius, nei ekonominio augimo argumentus, vykdant mokesčių politiką.