Įrašo "Lietuvos mokslo tarybos 25-metis" reprezentacinis paveikslėlis

Į „Mokslo Lietuvos“ klausimus atsako vienas iš Lietuvos mokslininkų sąjungos kūrėjų, LMT VI kadencijos narys, habil. dr. Vygintas Gontis.

–– Kaip kilo sumanymas įkurti Lietuvos mokslo tarybą?

––Viskas prasidėjo nuo Lietuvos mokslininkų sąjungos iniciatyvinės grupės susikūrimo ir šios sąjungos įsteigimo 1989-asiais. Tų įvykių liudininkai tikriausiai atsimena Lietuvos mokslininkų sąjungos įkūrimą, kaip akademinės bendruomenės Sąjūdį, kuris ėmėsi mokslo ir studijų sistemos pertvarkos nuo pirmųjų savo veiklos dienų. Mokslo žmonės, jausdami atsakomybę už visos šalies tolimesnę raidą, pirmiausia pradėjo tvarkyti savo kiemą, nes čia, kaip ir visur kitur, buvo susikaupę daugybė problemų. Dar pačioje mano mokslinės karjeros pradžioje kartu su daugeliu daug labiau patyrusių kolegų teko imtis iniciatyvos rengti atsikuriančiai valstybei modernų, naujus poreikius atitinkantį Mokslo ir studijų įstatymą. Buvome eiliniai mokslininkai, niekas mūsų to neprašė, tačiau bendra Atgimimo dvasia tiesiog vertė griebtis tos gyvenimo srities pertvarkos, kuriai buvome pasišventę ir kurios ateitis mus labiausiai jaudino. Visada sunkiausia būna pati pradžia, todėl norisi paminėti tuos kolegas, su kuriais teko kurti pirmuosius įstatymo projektus. Tai Jurgis Kundrotas ir Alfonsas Ramonas. Mūsų visų labai panaši darbo patirtis Lietuvos mokslų akademijos institutuose, čia tvyrojęs santykinai gilus akademinės laisvės pojūtis leido bendrauti ir veikti. Lietuvos mokslo taryba buvo projektuojama kaip akademinės savivaldos ir valstybinio reguliavimo institucija. Jos koncepciją kūrybiškai konstravome, vadovaudamiesi kitų valstybių ir kitų Lietuvos iniciatyvinių grupių patirtimi. Kai parengėme pirmąjį projektą, jo aptarimas ir tobulinimas tapo nuolatiniu LMS darbotvarkės klausimu. 1990 m., sukūrus Mokslo ir studijų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, iniciatyvos ėmėsi jo vadovai Rimantas Sližys ir Vladislovas Guoga. Jų pastangomis buvo organizuotos labai plačios diskusijos apie mokslo ir studijų pertvarką, įtraukusios visus neabejingus akademinės bendruomenės lyderius. Įveikti dar užsilikusį senąjį mąstymą labai padėjo Kalifornijos universiteto profesorius Algirdas Avižienis, tuo metu talkinęs ir Vytauto Didžiojo universiteto steigėjams. Nors įstatymo projektas buvo užbaigtas ir parengtas svarstyti Atkuriamajame Seime dar 1990 m., o priimtas netrukus po Sausio 13-osios įvykių, vasario 12 d., tačiau jo įgyvendinimą labai apsunkino Rimanto Sližio atsistatydinimas bei Mokslo ir studijų departamento panaikinimas. Nepaisant daugybės kliuvinių ir politinės įtampos, jau 1991-ųjų pabaigoje Lietuvos mokslo taryba buvo suformuota. 24 LMT narius išrinko Lietuvos mokslininkai pagal 8 mokslo kryptis, o likusius 12 iš švietimo, kultūros, ūkio, politikos ir visuomenės veikėjų paskyrė Atkuriamasis Seimas. Skaityti „Lietuvos mokslo tarybos 25-metis“ toliau

Įrašo "Lietuvos politinio lauko transformacija" reprezentacinis paveikslėlis

Reikia pripažinti, kad šie Seimo rinkimai susilaukė didelio susidomėjimo. Tai atspindi ne tik didesnis jaunimo susidomėjimas, žiniasklaidos dėmesys, bet ir akivaizdžiai vykstanti visos politinės sistemos transformacija. Įpusėjo jau trečias dešimtmetis, kai Lietuvos politiniame lauke dominuoja dvi politinės jėgos, kurios pasikeisdamos formuoja mūsų politinę pasaulėžiūrą ir pasirinkimus. Akivaizdžiai šios dvi alternatyvos jau netenkina rinkėjų. Nors stebime liberaliosios ideologijos politinių jėgų stiprėjimą (Liberalų sąjūdžio fenomenas), kurį remia įvairi komercinė ir ne tik žiniasklaida, jokios realios politinės alternatyvos tam iki šiol nebuvo, kadangi TS-LKD ir toliau reiškiasi kaip neoliberali politinė jėga. Tačiau reali socialinė žmonių padėtis ir akivaizdžios tautos bei valstybės išsivaikščiojimo tendencijos verčia ieškoti rimtų alternatyvų nusistovėjusioms politinėms partijoms, kurių veiklos bendras rezultatas nebetenkina visuomenės. Tradicinis politinės kairės ir dešinės skirstymas praranda prasmę, nes, vyraujant liberaliai ideologijai ir neturint jai alternatyvos, ir LSDP ir TS-LKD veikimas tampa nenutrūkstamu tos ideologijos įgyvendinimu. Skaityti „Lietuvos politinio lauko transformacija“ toliau

Įrašo "Naujas požiūris į finansus paskelbtas kartu su bendradarbiais iš Bostono universiteto" reprezentacinis paveikslėlis

2015 metais Baltijos Amerikos laisvės fondo parama sudarė galimybę 10 mėnesių stažuotis Bostono universiteto Polimerų studijų centre, kuriam vadovauja Ekonofizikos pradininkas, žymus fizikas profesorius H.E. Stanley. Tai buvo puiki galimybė parodyti, kad Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute atliekami finansų rinkų modeliavimo darbai yra originalūs keletu aspektų ir gali rimtai prisidėti prie kitokio požiūrio į finansų rinkas formavimo. Stažuotės tikslas buvo tikrai ambicingas todėl jo įgyvendinimas užėmė daugiau laiko nei tikėtasi. Profesoriui H.E. Stanley ir jo žymiems kolegoms profesoriui S. Havlin bei profesoriui B. Podobnik su  kitokio požiūrio į finansus ambicijomis tenka susidurti pakankamai dažnai todėl jų skeptiškumas kitoms nepatvirtintoms idėjoms yra visai natūralus. Nors mūsų daugiau nei 10 metų vystomos idėjos jau buvo apibendrintos kaip Suderintas stochastinis ir agentų finansų rinkų modelis, paskelbiant jį atviros prieigos žurnale PlosOne, patyrusiems kolegoms pagrindinius naujumo elementus teko įrodinėti labai kantriai. Skaityti „Naujas požiūris į finansus paskelbtas kartu su bendradarbiais iš Bostono universiteto“ toliau

R. Lazutkos ir J. Navickės staripsnis yra puiki iniciatyva viešai diskusija Lietuvos ekonomines problemas. Į iškeltus klausimus paprastų atsakymų nėra, nuomonės tikrai bus skirtingos. Tačiau šių sudėtingų klausimų diskutavimas tikrai turi atitrūkti nuo dažnai visuomenei peršamo pigaus propagandinio stiliaus – būtina priartėti prie mokslinės kompetencijos net ir tokioje sudėtingoje srityje kaip Lietuvos ekonominė raida. Autoriai sėkmingai inicijuoja tokią diskusiją.

Nėra pagrindo abejoti, kad emigraciją lemia ir ekonominiai veiksniai, bet susiaurinti šio sudėtingo reiškinio aiškinimą tik ekonominėmis priežastimis tikrai negalima. Tai, kad iki šiol emigracijos problema nėra intensyvių mokslinių tyrimų objektu yra didžiulė šalies mokslo organizavimo problema. Ne tik mokslas, bet ir visa vidaus politika yra neleistinai atitolę nuo svarbiausių tautos ir valstybės problemų. Emigracija taip pat reikalauja nepalyginamai didesnės mokslinės kompetencijos, valstybė privalo rimtai investuoti į mokslinius tyrimus šioje srityje, nes niekas kitas to tikrai nepadarys. Yra didelis pavojus, kad visuomenė ir toliau bus murkdoma pigios propagandos liūne. Skaityti „Komentaras R. Lazutkos ir J. Navickės straipsniui: Kur dingsta pinigai?“ toliau

Atlyginimų lygis Lietuvoje tapo nuolatinių diskusijų objektu, nes visiems bado tiesioginis jo palyginimas eurais su kitomis ES šalimis. Nemažiau aistrų kelia ir didėjančios kainos, tačiau labai retai susimąstome, kad tai yra makroekonomine prasme susiję dalykai. Todėl reikalaujame didesnių atlyginimų ir kartu mažesnių kainų, kaip visa tai yra žmogiška. Tačiau yra gerai žinomas Penn dėsnis, kuris reiškia statistiškai didesnes kainas labiau išsivysčiusiose ir geriau gyvenančiose valstybėse. Šis dėsnis veikia labai gerai tarpusavyje aktyviai ekonomiškai sąveikaujančioje bendrijoje ES. Tuo įsitikinsite užmetę akį į lentelę, kurioje yra parodyti ES valstybių BVP perkamosios galios standartais ir atitinkami kainų lygiai, viskas sunormuota į 100 visai 28 valstybių ES. Palyginimo patogumui valstybės yra išrikiuotos pagal kainų lygį, kuris yra išmatuojamas pakankamai tiksliai. Kainų lygis labai tiesiogiai priklauso nuo perkamosios galios šalies viduje, galima manyti, kad jis net tiksliau, nei vidutiniai atlyginimai, atspindi gyventojų perkamąją galią. Žinoma, kainos priklauso ir nuo daugybės kitų faktorių, bet Penn dėsnis ES veikia labai gerai. Todėl galime pagrįstai manyti, kad Lietuvos gyventojų pajamos yra gerokai didesnės, nei rodo jų vidutinis atlyginimų lygis, esame ne treti, o penkti nuo galo, o pagal BVP lygį (PGS) esame tame pačiame lygyje, kaip Estija ir visai priartėjome prie Pietų Europos šalių. Peržvelgę visas šalis, pamatysime, kad daugiau ekonominių augimo problemų turi tos valstybės, kurių kainų ir pajamų lygis yra aukštesnis, nei BVP lygis, o valstybės su mažesniu kainų lygiu turi didesnes augimo galimybes. Dėmesio vertas yra ir Čekijos atvejis, kurios BVP augimas yra gerokai sustojęs jau daugelį metų, o kainų lygis gerokai atsilieka nuo pasiekto BVP lygio.

Eurostat_Table_BVP PPS ir Kainu lygis sorted
Peršasi mintis, kad žemas kainų lygis ir žemas gyventojų pajamų lygis yra taip pat problema, kuri stabdo šalies vystymąsi. Todėl Lietuva turi pasistengti gyventojų pajamų lygį ir kainų lygį didinti, kad jis priartėtų prie BVP lygio, bet jo neviršytų.
Kad būtų lengviau suprasti minimalios mėnesinės algos (MMA) įtaką kainų lygiui pridėjau Eurostat MMA duomenis tų šalių, kurios tokią reguliavimo priemonę turi. Vienas stulpelis yra kaina, normuota ir pagal 21 šalies vidurkį ir pagal jų kainų lygį, o kitas, tiesiog eurais. Susidaro įspūdis, kad daugelis šalių bando sukelti atlyginimus didindamos MMA, bet kainų lygis ir gyventojų pajamos matomai yra daug sudėtingesnis reiškinys ir vien MMA jų nenustato. Taip pat labai gražiai matosi, kad Lietuva su savo 380 Eurų MMA (lentelėje parodyta su 350 eurų, kaip ir kitų šalių pagal 2016 m. pirmąjį pusmetį) perkamosios galios standartais jau tampa Baltijos šalių lyderė ir turi ieškoti rimtesnių galimybių kelti pajamų lygį. O tos galimybės tikriausiai yra dalies darbo pajamų mokesčio naštos perkėlimas ant kapitalo ir turto.

Kaip ir kitiems Sausio 13 dalyviams netikėtai teko pasidalinti savo emociniais prisiminimais apie 1991 m. įvykius. Miela žurnalistė Saulė Gedrimaitė priėjo taip netikėtai, tad prašau savo bendražygių Dainiaus Jakimavičiaus, Jono Oberausko, Alberto Belazaro atleisti, kad iš susijaudinimo Jūsų nespėjau paminėti.

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute svečiavosi Mokslo sriubos virėjai, Ignas Kančys ir jo draugai. Su Dr. Alekseju Kononovičiumi stengėmės dorai atsakyti į jų keliamus klausimus apie ekonofiziką. Kaip šie jauni mokslo populiarintojai tai suprato ir perteikia Jums, galite pažiūrėti pusės valandos trukmės filme. Tikiuosi, kad ši Mokslo sriuba Jums patiks ir sukels minčių.

Kviečiame susipažinti su pinigų vizualizavimu, kurį kuria Pingų projektas: money.visualcapitalist.com . Pingų projektas, pradėtas vykdyti 2015 metais, siekia labai intuityvių vizualizacijų priemonėmis tyrinėti pačią pinigų idėją – koncepciją.

Pinigų projekto svetainėje yra skelbiamos įvairios originalios grafinės vizualizacijos, kurios paaiškina viską apie pinigų esmę. Projektas žvelgia į pinigų evoliuciją ir bando atsakyti į sudėtingus klausimus, kurie trukdo suprasti kokią svarbią įtaką daro pingai visai finansų industrijai, investicijoms ir turto kaupimui.
Skaityti „Visi pasaulio pinigai ir rinkos vienoje iliustracijoje“ toliau

Įrašo "2016 pasitinkant" reprezentacinis paveikslėlis

Suprantama, kad daugelis mūsų matome pasaulį per įvykių Lietuvoje prizmę, tačiau 2015-ieji išsiskyrė globalių procesų aštrumu. Todėl buvome priversti atsipeikėti bei pripažinti, kad esame tik nedidelė dalis labai sudėtingo pasaulio, kurio įvykiai supurtė dabar jau naivokomis atrodančias mūsų saugumo iliuzijas. Tolimesnė dar 2014 metais prasidėjusių Ukrainos įvykių eiga privertė šalies saugumą pripažinti aukščiausiu prioritetu. Saugumo stiprinimui nebegailime lėšų ir didžiuojamės savo vaikų pasirinkimu ginti savo valstybę.

2015-ųjų metų įvykiai visiems suteikė progą rimtai susimąstyti apie Europos organizavimo principus. Pirmojoje metų pusėje pasaulis negalėjo atitraukti akių nuo Graikijos mokumo problemų, kurios pasirodė visai ne tokios baisios bendrame likusio pasaulio finansinių problemų fone. Tačiau iki raudonumo įkaitinti finansinės drausmės ir bendros tvarkos Europoje klausimai turėjo giliai įsirėžti politikų galvose ir tikrai darys savo įtaką tolimesniam šių klausimų sprendimui bendruose Europos namuose. Šį kartą triumfavo finansinės drausmės principai ir tik laikas parodys, ar šis Europos pasirinkimas yra teisingas. Nauji globalūs finansų sistemos sukrėtimai gali atskleisti tikrąją šio pasirinkimo vertę labai greitai.

Tikru Europos išbandymu 2015-aisiais tapo vadinamoji pabėgėlių krizė, kuri tikriausiai sudavė rimtą smūgį laisvo žmonių judėjimo principui, įgyvendintam iki šiol. Tokį mastą pasiekęs gyventojų kraustymasis kelia pavojų tautų ir kultūrų išlikimui. Todėl 2015 metų patirtis suteikia progą tautinių valstybių sąjungai kitaip pažvelgti į Naująjį Europos naratyvą, skleidžiantį kosmopolitizmo idėją, ir apsvarstyti, ar federalizacija yra tikrai vienintelis tinkamas pasirinkimas. Rimta diskusija šiuo klausimu yra neišvengiama, nes ir didžiosios Europos tautos terorizmo grėsmės akivaizdoje yra priverstos skaitytis su kintančia savo piliečių nuomone.

Pasaulio ekonominį gyvenimą toliau esmingai keičia pokyčiai energetinių išteklių rinkose ir technologijose. JAV, kaip buvusi didžiausia energetinių išteklių vartotoja, pagaliau tampa ir stambiausia naftos bei dujų tiekėja. Kartu su atsinaujinančių energijos išteklių technologiniais pokyčiais visa tai spaudžia energijos kainas žemyn, kurios ieškos savo tikrosios vertės bendrame stagnuojančios pasaulio ekonomikos ir žaliavų pertekliaus fone. Dėl šių priežasčių keičiasi Amerikos strateginis vaidmuo Artimuosiuose Rytuose, o BRICS šalys susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis dėl žaliavų kainų kritimo. Jei dar pridursime dėl užsitęsusio monetarinio skatinimo perkaitusias finansų rinkas, suvoksime, kad 2016 metais mūsų laukia sunkiai prognozuojami tiek politiniai, tiek ekonominiai pasaulio raidos procesai, kurie turės didžiulės įtakos viskam, ką darome čia, Lietuvoje.

Todėl pasidžiaukime, kad tokiomis sudėtingomis išorinėmis sąlygomis 2015 metais Lietuvoje įvestas euras gali tapti esminiu Lietuvos ūkį ir visą mūsų gyvenimą stabilizuojančiu veiksniu. Suraskime tinkamus žodžius tiems, kurie viską matuoja prekių kainomis lentynose, atkreipkime jų dėmesį į tai, kad geresnis gyvenimas yra neatskiriamas nuo aukštesnių kainų, nes tai lemia realiai veikiantys ekonomikos dėsniai. Pasižadėkime, kad 2016 metais panaudosime visas galimas priemones kainas pralenkiančio atlyginimų augimo spartinimui, kad perkelsime mokesčių naštą nuo pragyvenimui būtinų pajamų ant turto, prabangos prekių ir kapitalo. Pakvieskime visus lietuvius sugrįžti namo, nes Lietuva yra vienintelė jų gimtoji šalis prie Baltijos jūros, valstybė, kurioje gera gyventi, kuri puoselėja tradicijas, kultūrą ir mokslą.

Tam reikia visai nedaug – tik nuoširdaus tikėjimo, kad Lietuva yra visų mūsų namai, kad visos čia, viduje kylančios problemos yra išsprendžiamos. Nors istorija mums lėmė gyventi civilizacijų sankirtoje, viso pasaulio geopolitinė raida mums yra palanki ir suteikia didžiules galimybes užimti deramą vietą išsivysčiusių Europos valstybių bendrijoje. Todėl neturime užsidaryti, tačiau bendromis pastangomis siekti, kad Europa taptų įvairių tautų tradicijas ir kultūrą puoselėjanti savarankiškų šalių ekonominė bendrija, turinti labai daug bendrų ekonominių, tarptautinės politikos ir gynybos interesų. Tik eidami šiuo keliu galime tikėtis, kad viso pasaulio lietuvių akys ir keliai 2016 metais vėl nukryps į vienintelę jų tėvynę prie Baltijos.

Bandos Jausmo modelisLiūdna, bet pirmadienis palaidojo paskutines viltis, kad praeitos savaitės įvykiai pasaulio finansų rinkose baigis paprasta korekcija. Ankstyvas rytas Aziojos ir pirmiausiai Kinijos biržose buvo kaip reta audringas. Nežiūrint visų Vyriausybės pastangų išlaikyti Šanchajaus akcijų indeksą ties 3500 riba, per dieną jis smuko 8,5 procento. Šis kritimas Kinijoje nusitempė ir kitas Azijos rinkas: Japonijos TOPIX smuko 5,9 proc., Hong Kongo Hang Seng Indeksas krito 5,05 proc., Taivanio akcijų birža smuko 4,8 proc., panašiai krito indeksai ir kitose Azijos biržose. Paskui akcijas patraukė ir žaliavų kainos, labiausiai signalizuojančios nerimą dėl Kinijos ekonomikos būklės. Šios informacijos šaltinis: QUARTZ, This may be the start of the world’s next financial crisis,

 Europos ir JAV biržos taip pat neatsilaikė šiam dideliam Azijos spaudimui. Bloomberg duomenimis svarbiausi Europos indeksai pirmadienį krito: Euro Stoxx 50 Pr – 5,35 proc., FTSE 100 – 4,67 proc, DAX – 4,70 proc., CAC 40 – 5,35 proc., IBEX 35 – 5,01 proc.   JAV indeksai: DOW JONES – 3,57 proc., S&P 500 – 3,94 proc., NASDAQ – 3,82 proc. NYSE – 3,98 proc. Skaityti „Juodasis pirmadienis 2015“ toliau