Data from NationMaster. More info ›Temą padiktavo viena diskusija FB. Buvau išvadintas „ekonominiu nacionalistu” ir susimąsčiau, kas tai galėtų būti? Ėmiausi racionalizuoti savo mąstymo ekonominėmis temomis pagrindus. Net susigėdau, supratęs, kad visai nesu originalus. Daugelis politikų deklaruoja, kad norėtų kažką nuveikti, jog Lietuvoje gyventi būtų gera, kad žmonės nepaliktų savo krašto, kad išvykę sugrįžtų atgal. Bet tai tikriausiai ir yra grynų gryniausias ekonominis nacionalizmas, nes mes visi norime, kad Lietuvių tautos kuriamoje valstybėje gyventi būtų gera, geriau nei kituose kraštuose. Tie kas bijo žodžio nacionalizmas, kaip velnias kryžiaus, gali susigalvoti kitus terminus, pavyzdžiui „Laimės ekonomika”. Bet man ekonominis nacionalizmas labiau patinka, nes jo pagalba gerą teoriją sukurti yra lengviau. Žiūrime į valstybės ekonomiką kaip pasaulio ūkio subjektą ir ieškome mechanizmų, kurie padėtų pritraukti kuo daugiau pasaulio ekonominių gėrybių į mūsų šalį. Ekonominis tikslas pasidaro toks paprastas ir aiškus, kaip visose gerose teorijose. Bet ar daug esame ta linkme pasiekę?
Deja, nelabai. Kad viskas būtų paprasčiau įsivedėme Eurą, o jis kiaurai rodo: mūsų atlyginimai yra gerokai mažesni nei pas kaimynus, žr. wikipedia. Kažką darome blogai, mano galva, tiesiog stokojame ekonominio nacionalizmo, o dauguma ekonomikos patarėjų sprendžia ne Lietuvos, o globalias problemas.
Spartų Baltijos valstybių ekonomikų augimą lėmė ekonominė konvergencija su išsivysčiusiomis šalimis, kuri aiškinama pakankamai paprastu Balassa–Samuelson efektu (BSE). Baltojos šalyse naudojamos valiutų valdybos šiuos procesus gerokai paspartino ir pagal BVP perkamosios galios standartais vienam gyventojui sparčiai pasivijome ir pradėjome lenkti Vyšegrado šalis. Deja, atlyginimų srityje Lietuvos atsilikimas yra didelis ir dar nepaaiškintas reiškinys. Atsiliekame ne tik nuo kitų ES šalių bet ir savo Baltijos sesių. Pagal BSE atlyginimų lygį lemia produktyvumas eksporto sektoriuje, o vidaus rinkai skirtame versle atlyginimai nusistovi pagal bendros darbo rinkos principus, susilygina. Norint suprasti reiškinį, labai vertingas gali būti eksporto tenkančio vienam gyventojui palyginimas, tai ir siūlome padaryti, atsivertus puslapį www.nationmaster.com.
Priešingai nei buvo galima tikėtis pagal BSE teoriją, Lietuva čia atrodo labai gerai. Nors šiam rodikliui, aišku, daug įtakos turi valstybės dydis, bet mes atrodome gerai ir lyginant su panašaus dydžio šalimis. Peršasi mintis kad BSE Lietuvoje veikia ne visai taip, kaip numato jo prielaidos, atlyginimai yra mažesni, nei turėtų būti pagal pasiektą eksporto lygį. Atsakymas čia vienas: investuotojai į eksporto sektorių savo pelnu su darbuotojais nepasidalina ir gauna didesnius pelnus nei pagal BSE prielaidas turėtų būti, o ten numatyta, kad pelningumas yra pagal bendrą lygį pasaulio mastu. Todėl ir verta sakyti, kad mums trūksta ekonominio nacionalizmo: mes skriaudžiame savo žmones ir per daug pataikaujame investuotojams, vaikomės TUI savo žmonių atlyginimų sąskaita. Taip juos nustumiame nuo aktyvesnės ekonominės veiklos pasitikėdami tik maža dalele išrinktųjų, kuriems pasisekė tapti eksporto verslininkais. Politikų užduotis yra pasirūpinti tokia šalies fiskaline politika, kuri labiau skatintų investuoti į darbo vietas ir dalintis pajamomis su darbuotojais. Tai yra ne tik teisingumo, bet ir pačios ekonomikos efektyvumo klausimas.