Žyma: Baltijos valstybės

Baltijos valstybės toliau įrodinėja Euro naudą.

7 kovo, 2018 / Vygintas

KompensacijosDarb PPS Baltic Vysegrad — 1 pav. Kompensacija darbuotojams (BVP komponentė) perkamosios galios standartais.

Lietuvoje kaitinama aukštų kainų tema, toliau pagrindiniu jų augimo kaltininku išlieka euras. Pasinaudojant keliamu sąmyšiu, net bandoma kvestionuoti euro įvedimo naudą. Visi šie klausimai veliami į vientisą emocinį nepasitenkinimą augančiomis kainomis. Aiškumo šiuo tolimesnei valstybės ekonominei raidai labai svarbiu klausimu gali įnešti tik kiekybinis Baltijos valstybių, pasirinkusių labai panašų pinigų klausimo sprendimo būdą, ekonomikos ir žmonių gerovės augimo palyginimas su kitomis kaimyninėmis šalimis. Nors valstybės raida priklauso ir nuo daugybės kitų svarbių veiksnių, bet būtų beviltiška tikėtis sėkmės ir kitomis kryptimis, jei matytume, kad mūsų ekonominė konvergencija į išsivysčiusių šalių bendriją žlunga. Pripažindami, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) nepakanka adekvačiai įvertinti visą valstybių makroekonominę raidą, šiame kiekybiniame palyginime apsiribosime tik juo ir jo sudėtinėmis dalimis, kad išlaikytume kuo didesnį pasirinktos informacijos vientisumą. Lyginsime Eurostat duomenų bazėje pateikiamus šalių BVP ir jo sudėtinių dalių įverčius perkamosios galios pariteto (PGP) metodu nuo 1995 iki 2016 metų. Skaitykite toliau

Ekonominis nacionalizmas

13 sausio, 2018 / Vygintas

Data from NationMaster. More info ›

Temą padiktavo viena diskusija FB. Buvau išvadintas „ekonominiu nacionalistu” ir susimąsčiau, kas tai galėtų būti? Ėmiausi racionalizuoti savo mąstymo ekonominėmis temomis pagrindus. Net susigėdau, supratęs, kad visai nesu originalus. Daugelis politikų deklaruoja, kad norėtų kažką nuveikti, jog Lietuvoje gyventi būtų gera, kad žmonės nepaliktų savo krašto, kad išvykę sugrįžtų atgal. Bet tai tikriausiai ir yra grynų gryniausias ekonominis nacionalizmas, nes mes visi norime, kad Lietuvių tautos kuriamoje valstybėje gyventi būtų gera, geriau nei kituose kraštuose. Tie kas bijo žodžio nacionalizmas, kaip velnias kryžiaus, gali susigalvoti kitus terminus, pavyzdžiui „Laimės ekonomika”. Bet man ekonominis nacionalizmas labiau patinka, nes jo pagalba gerą teoriją sukurti yra lengviau. Žiūrime į valstybės ekonomiką kaip pasaulio ūkio subjektą ir ieškome mechanizmų, kurie padėtų pritraukti kuo daugiau pasaulio ekonominių gėrybių į mūsų šalį. Ekonominis tikslas pasidaro toks paprastas ir aiškus, kaip visose gerose teorijose. Bet ar daug esame ta linkme pasiekę?

Deja, nelabai. Kad viskas būtų paprasčiau įsivedėme Eurą, o jis kiaurai rodo: mūsų atlyginimai yra gerokai mažesni nei pas kaimynus, žr. wikipedia. Kažką darome blogai, mano galva, tiesiog stokojame ekonominio nacionalizmo, o dauguma ekonomikos patarėjų sprendžia ne Lietuvos, o globalias problemas.

Spartų Baltijos valstybių ekonomikų augimą lėmė ekonominė konvergencija su išsivysčiusiomis šalimis, kuri aiškinama pakankamai paprastu Balassa–Samuelson efektu (BSE). Baltojos šalyse naudojamos valiutų valdybos šiuos procesus gerokai paspartino ir pagal BVP perkamosios galios standartais vienam gyventojui sparčiai pasivijome ir pradėjome lenkti Vyšegrado šalis. Deja, atlyginimų srityje Lietuvos atsilikimas yra didelis ir dar nepaaiškintas reiškinys. Atsiliekame ne tik nuo kitų ES šalių bet ir savo Baltijos sesių. Pagal BSE atlyginimų lygį lemia produktyvumas eksporto sektoriuje, o vidaus rinkai skirtame versle atlyginimai nusistovi pagal bendros darbo rinkos principus, susilygina. Norint suprasti reiškinį, labai vertingas gali būti eksporto tenkančio vienam gyventojui palyginimas, tai ir siūlome padaryti, atsivertus puslapį www.nationmaster.com.

Priešingai nei buvo galima tikėtis pagal BSE teoriją, Lietuva čia atrodo labai gerai. Nors šiam rodikliui, aišku, daug įtakos turi valstybės dydis, bet mes atrodome gerai ir lyginant su panašaus dydžio šalimis. Peršasi mintis kad BSE Lietuvoje veikia ne visai taip, kaip numato jo prielaidos, atlyginimai yra mažesni, nei turėtų būti pagal pasiektą eksporto lygį. Atsakymas čia vienas: investuotojai į eksporto sektorių savo pelnu su darbuotojais nepasidalina ir gauna didesnius pelnus nei pagal BSE prielaidas turėtų būti, o ten numatyta, kad pelningumas yra pagal bendrą lygį pasaulio mastu. Todėl ir verta sakyti, kad mums trūksta ekonominio nacionalizmo: mes skriaudžiame savo žmones ir per daug pataikaujame investuotojams, vaikomės TUI savo žmonių atlyginimų sąskaita. Taip juos nustumiame nuo aktyvesnės ekonominės veiklos pasitikėdami tik maža dalele išrinktųjų, kuriems pasisekė tapti eksporto verslininkais. Politikų užduotis yra pasirūpinti tokia šalies fiskaline politika, kuri labiau skatintų investuoti į darbo vietas ir dalintis pajamomis su darbuotojais. Tai yra ne tik teisingumo, bet ir pačios ekonomikos efektyvumo klausimas.

GDP 2013 TaxRev pav 2 2 — 2 pav. BVP 2013 ir mokestinų pajamų santykio koreliacijos iliustracija, pateikta pagal atskiras šalių grupes.

Darbo ir kapitalo mokesčių įtaka ES šalių BVP augimui

11 sausio, 2018 / Vygintas

Ankstesniame straipsnyje Nedeklaruotas darbas ES nagrinėjome darbo ir kapitalo mokesčių įtaką nedeklaruoto darbo lygiui ES šalyse. Kartu palietėme labai įdomų klausią apie mokesčių įtaką pasiektam BVP lygiui trijose skirtingose ES šalių grupėse: Vakarų Europoje, Pietų Europoje bei Centrinėje ir Rytų Europoje. Nors intuityviai jaučiame, kad pasiektas BVP lygis turėtų priklausyti nuo taikytos mokesčių sistemos, bet kiekybiškai tai parodyti yra sudėtinga dėl daugybės kitų veiksnių, įtakojančių šalių ekonominę raidą. Pavyzdžiui, yra gerai žinoma, kad ES gerai veikia Penn efektas. Tai reiškia, kad naujosios ES narės yra stipriai įtakojamos Balassa ir Samuelson konvergencijos mechanizmo. Priešingai nei daugelis gali manyti, tas mechanizmas buvo paaiškintas 1964 metais ir neturi nieko bendro su ES parama. Europos ir ne tik šalys, nepriklausančios ES, lygiai taip pat paklūsta statistiniam Penn dėsningumui. Žavėdamiesi tuo nedideliu skaičiumi tikrų dėsningumų ekonomikoje, iliustruojame Penn dėsnio veikimą, remdamiesi paskutiniais Eurostat duomenimis, gautais perkamosios galios pariteto metodu.

GDP Prices — 1 pav. Penn dėsnio iliustracija, naudojant Eurostat perkamosios galios pariteto duomenis.

1 pav. aiškiai rodo, kad šalių BVP yra susijęs su prekių ir paslaugų kainų lygiu, o stebimi kainų lygio skirtumai yra pagrindinė ekonomikų raidos varomoji jėga. Formaliai suskaičiuotas koreliacijos koeficientas tarp BVP ir kainų lygio yra 0.82, bet jei skaičiuotume tik ES šalims, koreliacijos koeficientas padidėja iki 0.92. Tai tik patvirtina, kad Penn dėsnis veikia gerai, kai mažinamos kliūtys prekių, paslaugų ir finansinių resursų laisvam judėjimui. Skaitykite toliau

Baltijos valstybės turi realias galimybes išlikti ilgalaikio ekonominio augimo lyderėmis ES

4 rugsėjo, 2013 / Vygintas

Vygintas Gontis, Aleksejus Kononovičius ir Kęstutis Acus

Ankstesniame tekste pateikėme statistinę informaciją iš įvairių šaltinių, demonstruojančią ypatingai sparčius ir stabilius Baltijos šalių ekonomikų ilgalaikio augimo tempus. Šiandien jau drąsiai galima teigti, kad net pasaulio finansinė krizė šioms stabilaus augimo tendencijoms galėjo padaryti tik trumpalaikį poveikį. Baltijos šalys vėl yra ES ekonominio augimo lyderėmis ir siekia išlikti tokiomis ateityje.

Tai, kad Baltijos šalių ekonomikos net pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis pirmiausiai stiprėja augančio eksporto dėka, tik patvirtina prielaidas apie ypatingai ryškų Balassa Samuelsono efekto pasireiškimą. Tačiau klausimas, kodėl šis efektas pasireiškia stipriau šiose šalys, reikalauja atskiros analizės. Pavyzdžiui, Vyšegrado šalys, kurių bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis yra labai artimas, atrodo turėtų vystytis panašiu greičiu. Nesileisdami į detalesnius modelinius šio klausimo aspektus, norėtume atkreipti dėmesį į darbo užmokesčio statistiką, nes darbo už mokestis yra labai svarbus daugelio makroekonominių augimo modelių parametras.

Baltijos valstybių ekonomikos vejasi ir lenkia Vyšegrado šalis

17 liepos, 2013 / Vygintas

Vygintas Gontis ir Kęstutis Acus

Tęsdami jau pradėtą šalių ekonominės konvergencijos ir ilgalaikio jų raidos prognozavimo temą, norime atkreipti skaitytojų dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, vertinančius Europos ir OECD šalių ekonomikas perkamosios galios standartais (Purchasing Power Standards). Tam yra keletas priežasčių, pirma, norime surasti tinkamiausią būdą lyginti šalių bendruosius vidaus produktus tarpusavyje, antra, siekiame remtis tinkamiausia ir patikima statistika modeliuodami tarptautinius makroekonominius konvergencijos procesus, ir trečia, norime atkreipti didesnį dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, ypatingai išryškinančius Baltijos valstybių ekonomikų spartų augimą.

Europos sąjungos (ES) šalių ekonominė raida yra gyvas tarptautinės makroekonomikos eksperimentas, kurio teorinis nagrinėjimas, ir pagal galimybes modeliavimas, yra rimtas iššūkis visiems analitikams ir teoretikams. ES patirtis turės daug didesnę reikšmę tik tuo atveju, jei čia vykstantys ekonominiai procesai bus suprasti ir teoriniame lygmeny, o pastebėti dėsningumai pasitarnaus priimant tolimesnės jos raidos sprendimus. Mūsų nuomone, jau dabar stebimi dėsningumai reiškia neįtikėtinai stabilias tendencijas, kurios ilgalaikes ekonominės raidos prognozes gali priskirti tiksliųjų mokslų kategorijai, nepalyginamai didesniu mastu nei, pavyzdžiui, galimybę kurti ilgalaikes oro prognozes.