Žyma: BVP

Lithuania in Europe’s Economic Race: How a Small Baltic Nation Is Sprinting Past Its Rivals

Economics & Science · Research Digest

Economic Research

A new mathematical model reveals why Lithuania may top Central and Eastern Europe in GDP per capita by 2030 — and what a flock of starlings has to do with it.

In late March 2026, a new seminar series opened at the Institute of Lithuanian Scientific Society — named after the economist Jonas Pranas Aleksa. The inaugural talk was delivered by Prof. Vygintas Gontis, and its subject was deceptively modest: how Lithuania managed to become one of the fastest-growing economies in Central and Eastern Europe. The answer, it turns out, involves birds.

The research behind the lecture, published in two recent papers on arXiv, proposes a fresh lens for understanding how economies grow. Forget the usual policy prescriptions and microeconomic tinkering. What if the most important dynamics of economic development happen at the macro level — visible only when you step back far enough to see the whole flock?

The Murmuration of Markets

Have you ever watched a murmuration of starlings — that fluid, shape-shifting cloud of thousands of birds moving as one? No single bird is in charge. No one issues commands. Each bird simply watches its neighbours and adjusts. The result is breathtaking collective intelligence.

„Countries don’t need to invent the smartphone from scratch. They just need to watch someone else profit from it.”

Prof. Gontis and his collaborators argue that technology adoption among nations works the same way. They call it the herd model. When a wealthier country adopts a technology and visibly prospers, neighbouring countries notice — and imitate. Two forces drive this imitation:

Force 1 — Personal incentive

„This new technology lets me earn more.” Pure rational calculation.

Force 2 — Social pressure

„Everyone else is adopting it. If I don’t, I’ll fall behind.” The herd instinct.

Together, these two forces create a powerful engine of catch-up growth — especially for countries that are far behind the technological frontier. The further behind you are, the faster you can theoretically catch up, because the gap between your current state and what’s possible is enormous.


The Mathematics of Catching Up

To turn this intuition into something testable, the researchers built a mathematical model. It is elegant in its simplicity: each country begins at some level of technological development, the most advanced countries set a moving frontier, and lagging nations close the gap over time — but not at the same rate.

As a country nears the frontier, the pace of catch-up slows. This makes intuitive sense: there are fewer obvious imitation opportunities left, and the remaining innovations are genuinely hard to copy. The model produces a characteristic S-shaped curve of productivity growth.

The researchers tested this model against decades of real data from Central and Eastern European countries, comparing them against benchmarks like Germany and the United States. The fit was striking. Countries genuinely do follow the predicted trajectory — accelerating when far behind, slowing as they approach the leaders.


The Secret Variable: Debt

But not all countries catch up at the same speed. Some sprint. Others jog. A few stumble. What explains the difference?

The researchers found a surprisingly powerful predictor: private sector debt. Specifically, the level of household and corporate borrowing from banks.

Key Finding In one of their papers, the authors demonstrate that the single greatest influence on a Central or Eastern European country’s catch-up speed is the trajectory of its private debt. Countries that built up excessive credit before the 2008 financial crisis are still paying the price — literally — in slower productivity growth.

Countries that over-borrowed before 2008 spent the following decade deleveraging — paying down debt rather than investing in new technologies. This depressed their catch-up speed precisely when they should have been accelerating.

Lithuania’s story is the inverse. It entered the 2008 crisis with relatively modest private debt levels. The crisis was painful — Lithuania suffered one of the sharpest GDP contractions in the EU — but the country emerged leaner, with its balance sheets clean and its capacity to invest intact. The low-debt position, the model suggests, is the structural reason Lithuania has since been able to grow so fast.

#1 Projected CEE ranking by GDP per capita in 2030
1995 Start year for the CEE economic dataset used in the model
2050 Forecast horizon in the longer-term model projections

Contrasts: Romania Rockets, Slovenia Stalls

The elegance of the model lies in what it reveals about individual countries’ trajectories. Two contrasting cases stand out.

Romania started from a very low productivity base — which actually works in its favour. With such a large gap to close, even modest technology adoption generates dramatic percentage gains. The model projects rapid growth continuing well into the 2030s.

Slovenia, meanwhile, presents a cautionary tale. It began from a higher base than most CEE countries — closer to the Western European frontier — but its private debt dynamics have weighed on its catch-up speed. The model predicts slower convergence, confirming what the data has shown for the past decade.

Lithuania’s low pre-crisis debt isn’t just historical trivia. The model treats it as the decisive structural advantage that explains the country’s exceptional economic sprint.

A Different Way of Seeing Economics

Perhaps the most intellectually interesting aspect of this research is its methodological stance. The authors explicitly reject the conventional microeconomic approach of building up from individual agents, firms, and market interactions.

Instead, they adopt the perspective of an outside observer watching the whole system. Like a biologist studying a murmuration rather than tracking individual birds, they look for macro-level patterns — the collective dynamics that emerge from millions of individual decisions but cannot be reduced to any of them.

This approach, borrowed partly from statistical physics, allows them to sidestep the „noise” of micro-level fluctuations and identify the underlying signal: the smooth, predictable curve of technological catch-up. The model is explicitly approximate. It doesn’t account for political upheaval, institutional quality, or individual crises. But its authors argue that this simplicity is a virtue — it reveals the structural forces that operate beneath the policy noise.

IMF & Model Consensus Forecast — 2030

Lithuania overtakes all Central & Eastern European peers in GDP per capita

Driven by the lowest pre-crisis private debt accumulation in the CEE region


Why This Matters Beyond Lithuania

The implications reach well beyond one small Baltic nation. If the herd model is correct, then economic policy advice that ignores private debt dynamics and focuses only on innovation, education, or institutional reform may be missing the central variable.

It also offers a more optimistic reading of development economics. Growth, in this view, is not primarily about rare genius or fortunate geography. It is a social process — systematic, learnable, and to a significant degree predictable. Countries that watch, imitate, and invest wisely will catch up. The mathematics says so.

For Lithuania, the message is one of hard-won vindication. The brutal austerity of 2009–2010, widely criticised at the time, left the country with clean books precisely when it needed them most. The sprint that followed wasn’t luck. It was structure.

The Bottom Line

Economic growth isn’t only about inventing new things. It’s about the social process of watching, learning, and adopting what works — fast enough to matter. Lithuania’s advantage isn’t genius or luck. It’s a balance sheet kept clean when others borrowed recklessly. The mathematics of catch-up says the sprint isn’t over yet.

The Project of a Common European Economic Area

Christmas is an appropriate time to share good news. In collaboration with ChatGPT, we have produced comparative maps of the European economy for 1995 and 2024, based on IMF World Economic Outlook (WEO) data. The good news is that the European map in 2024 is incomparably more even and balanced than in 1995. This clearly demonstrates the real benefits of European economic integration and substantially weakens recurring claims about Europe’s alleged economic stagnation.

Skaitykite toliau

Is the United States’ Productivity Advantage Merely a Result of the Chosen Measurement Methodology?

Global economic media frequently report that U.S. productivity has been growing much faster than in Europe and other developed Western economies for many years. As an example, consider the recent publication in the Financial Times (FT) [1]. This is not journalistic exaggeration—such conclusions follow directly from the still widely used methodology of calculating real GDP and productivity, and from international comparisons based on that methodology.

Skaitykite toliau

The Main Reason for Lithuania’s Economic Success – Low Private Debt.

Together with Assoc. Prof. Lesya Kolinets, lecturer in international macroeconomics at VILNIUS TECH and professor at Ternopil National Economic University, and I prepared a scientific manuscript (Gontis et al., 2025, arXiv:2510.04211) on the economic development of Central and Eastern European (CEE) countries from 1995 to 2024.
The results of this study may be of interest to a broad audience seeking to gain a deeper understanding of the reasons behind
Lithuania’s economic success since regaining independence. Using relatively simple econometric tools, we identify the key macroeconomic and financial components of CEE economic growth, among which low private debt accumulation emerges as a particularly significant factor.

Skaitykite toliau

Baltijos valstybės toliau įrodinėja Euro naudą.

KompensacijosDarb PPS Baltic Vysegrad
1 pav. Kompensacija darbuotojams (BVP komponentė) perkamosios galios standartais.

Lietuvoje kaitinama aukštų kainų tema, toliau pagrindiniu jų augimo kaltininku išlieka euras. Pasinaudojant keliamu sąmyšiu, net bandoma kvestionuoti euro įvedimo naudą. Visi šie klausimai veliami į vientisą emocinį nepasitenkinimą augančiomis kainomis. Aiškumo šiuo tolimesnei valstybės ekonominei raidai labai svarbiu klausimu gali įnešti tik kiekybinis Baltijos valstybių, pasirinkusių labai panašų pinigų klausimo sprendimo būdą, ekonomikos ir žmonių gerovės augimo palyginimas su kitomis kaimyninėmis šalimis. Nors valstybės raida priklauso ir nuo daugybės kitų svarbių veiksnių, bet būtų beviltiška tikėtis sėkmės ir kitomis kryptimis, jei matytume, kad mūsų ekonominė konvergencija į išsivysčiusių šalių bendriją žlunga. Pripažindami, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) nepakanka adekvačiai įvertinti visą valstybių makroekonominę raidą, šiame kiekybiniame palyginime apsiribosime tik juo ir jo sudėtinėmis dalimis, kad išlaikytume kuo didesnį pasirinktos informacijos vientisumą. Lyginsime Eurostat duomenų bazėje pateikiamus šalių BVP ir jo sudėtinių dalių įverčius perkamosios galios pariteto (PGP) metodu nuo 1995 iki 2016 metų. Skaitykite toliau

Darbo ir kapitalo mokesčių įtaka ES šalių BVP augimui

Ankstesniame straipsnyje Nedeklaruotas darbas ES nagrinėjome darbo ir kapitalo mokesčių įtaką nedeklaruoto darbo lygiui ES šalyse. Kartu palietėme labai įdomų klausią apie mokesčių įtaką pasiektam BVP lygiui trijose skirtingose ES šalių grupėse: Vakarų Europoje, Pietų Europoje bei Centrinėje ir Rytų Europoje. Nors intuityviai jaučiame, kad pasiektas BVP lygis turėtų priklausyti nuo taikytos mokesčių sistemos, bet kiekybiškai tai parodyti yra sudėtinga dėl daugybės kitų veiksnių, įtakojančių šalių ekonominę raidą. Pavyzdžiui, yra gerai žinoma, kad ES gerai veikia Penn efektas. Tai reiškia, kad naujosios ES narės yra stipriai įtakojamos Balassa ir Samuelson konvergencijos mechanizmo. Priešingai nei daugelis gali manyti, tas mechanizmas buvo paaiškintas 1964 metais ir neturi nieko bendro su ES parama. Europos ir ne tik šalys, nepriklausančios ES, lygiai taip pat paklūsta statistiniam Penn dėsningumui. Žavėdamiesi tuo nedideliu skaičiumi tikrų dėsningumų ekonomikoje, iliustruojame Penn dėsnio veikimą, remdamiesi paskutiniais Eurostat duomenimis, gautais perkamosios galios pariteto metodu.

GDP Prices
1 pav. Penn dėsnio iliustracija, naudojant Eurostat perkamosios galios pariteto duomenis.

1 pav. aiškiai rodo, kad šalių BVP yra susijęs su prekių ir paslaugų kainų lygiu, o stebimi kainų lygio skirtumai yra pagrindinė ekonomikų raidos varomoji jėga. Formaliai suskaičiuotas koreliacijos koeficientas tarp BVP ir kainų lygio yra 0.82, bet jei skaičiuotume tik ES šalims, koreliacijos koeficientas padidėja iki 0.92. Tai tik patvirtina, kad Penn dėsnis veikia gerai, kai mažinamos kliūtys prekių,  paslaugų ir finansinių resursų laisvam judėjimui.  Skaitykite toliau

Atlyginimai, kainos ir BVP

Atlyginimų lygis Lietuvoje tapo nuolatinių diskusijų objektu, nes visiems bado tiesioginis jo palyginimas eurais su kitomis ES šalimis. Nemažiau aistrų kelia ir didėjančios kainos, tačiau labai retai susimąstome, kad tai yra makroekonomine prasme susiję dalykai. Todėl reikalaujame didesnių atlyginimų ir kartu mažesnių kainų, kaip visa tai yra žmogiška. Tačiau yra gerai žinomas Penn dėsnis, kuris reiškia statistiškai didesnes kainas labiau išsivysčiusiose ir geriau gyvenančiose valstybėse. Šis dėsnis veikia labai gerai tarpusavyje aktyviai ekonomiškai sąveikaujančioje bendrijoje ES. Tuo įsitikinsite užmetę akį į lentelę, kurioje yra parodyti ES valstybių BVP perkamosios galios standartais ir atitinkami kainų lygiai, viskas sunormuota į 100 visai 28 valstybių ES. Palyginimo patogumui valstybės yra išrikiuotos pagal kainų lygį, kuris yra išmatuojamas pakankamai tiksliai. Kainų lygis labai tiesiogiai priklauso nuo perkamosios galios šalies viduje, galima manyti, kad jis net tiksliau, nei vidutiniai atlyginimai, atspindi gyventojų perkamąją galią. Žinoma, kainos priklauso ir nuo daugybės kitų faktorių, bet Penn dėsnis ES veikia labai gerai. Todėl galime pagrįstai manyti, kad Lietuvos gyventojų pajamos yra gerokai didesnės, nei rodo jų vidutinis atlyginimų lygis, esame ne treti, o penkti nuo galo, o pagal BVP lygį (PGS) esame tame pačiame lygyje, kaip Estija ir visai priartėjome prie Pietų Europos šalių. Peržvelgę visas šalis, pamatysime, kad daugiau ekonominių augimo problemų turi tos valstybės, kurių kainų ir pajamų lygis yra aukštesnis, nei BVP lygis, o valstybės su mažesniu kainų lygiu turi didesnes augimo galimybes. Dėmesio vertas yra ir Čekijos atvejis, kurios BVP augimas yra gerokai sustojęs jau daugelį metų, o kainų lygis gerokai atsilieka nuo pasiekto BVP lygio.

Eurostat_Table_BVP PPS ir Kainu lygis sorted
Peršasi mintis, kad žemas kainų lygis ir žemas gyventojų pajamų lygis yra taip pat problema, kuri stabdo šalies vystymąsi. Todėl Lietuva turi pasistengti gyventojų pajamų lygį ir kainų lygį didinti, kad jis priartėtų prie BVP lygio, bet jo neviršytų.
Kad būtų lengviau suprasti minimalios mėnesinės algos (MMA) įtaką kainų lygiui pridėjau Eurostat MMA duomenis tų šalių, kurios tokią reguliavimo priemonę turi. Vienas stulpelis yra kaina, normuota ir pagal 21 šalies vidurkį ir pagal jų kainų lygį, o kitas, tiesiog eurais. Susidaro įspūdis, kad daugelis šalių bando sukelti atlyginimus didindamos MMA, bet kainų lygis ir gyventojų pajamos matomai yra daug sudėtingesnis reiškinys ir vien MMA jų nenustato. Taip pat labai gražiai matosi, kad Lietuva su savo 380 Eurų MMA (lentelėje parodyta su 350 eurų, kaip ir kitų šalių pagal 2016 m. pirmąjį pusmetį) perkamosios galios standartais jau tampa Baltijos šalių lyderė ir turi ieškoti rimtesnių galimybių kelti pajamų lygį. O tos galimybės tikriausiai yra dalies darbo pajamų mokesčio naštos perkėlimas ant kapitalo ir turto.

Nuobodus realaus BVP argumentas, naudojamas prieš Eurą

Nors Paul Krugmanas yra viena ryškiausių asmenybių, kritikuojančių Euro idėją [1], kiti profesionalūs ekonomistai ir žurnalistai taip pat daug prisideda viešai kritikuodami Euro zonos makroekonominę politiką. Graikijos problema taip pat tapo didelių diskusijų objektu, kadangi jaučiamas pastovus nuomonių, nuo tiesioginio Euro projekto neigimo iki visų jo įgyvendinimo etapų kritikos, spaudimas. “Supraskite”, pagrindinė Europos ekonominio vystymosi problema kyla iš blogos bendros valiutos idėjos ir jos klaidingo įgyvendinimo dėl to stringa ir visas ES projektas.

Šiomis pastabomis nesiekiame nagrinėti galimas geopolitines aplinkybes, lemiančias šio nuomonių srauto kryptį, norime tik atkreipti dėmesį, kad labai dažnai šios nuomonės remiasi klaidingu argumentu. Pasirodė naujų straipsnių [2,3], kurie lygina Europos šalių jau įsivedusių Eurą arba susiejusių savo valiutas su Euru ir Europos šalių, toliau leidžiančių nacionalinėms valiutoms plaukioti, realiuosius BVP. Visai nėra būtina tapti tarptautinės makroekonomikos ekspertu, norint suprasti ryšį tarp šalių monetarinės politikos ir jų realaus BVP augimo. Plaukiančios valiutos daro įtaką šalies produktų ir paslaugų kainoms ir taip keičia bendrojo produkto augimo pasidalijimą tarp jo realiosios dalies ir infliacinės dalies (delfliatoriaus). Dėl tos priežasties realusis BVP yra labai priklausomas nuo nacionalinės valiutos svyravimų ir todėl tampa mažiau naudingas lyginti šalis, turinčias skirtingas pinigų politikas. Šią problemą puikiai žino ekonominio augimo statistikai ir todėl pasitelkia perkamosios galios paritetą (PGP) perskaičiuoti BVP, naudojant kainų lygius įvairiose šalyse, matuojamus ta pačia valiuta. Skaitykite toliau

Baltijos valstybės turi realias galimybes išlikti ilgalaikio ekonominio augimo lyderėmis ES

Vygintas Gontis, Aleksejus Kononovičius ir Kęstutis Acus

EU FigAnkstesniame tekste pateikėme statistinę informaciją iš įvairių šaltinių, demonstruojančią ypatingai sparčius ir stabilius Baltijos šalių ekonomikų ilgalaikio augimo tempus. Šiandien jau drąsiai galima teigti, kad net pasaulio finansinė krizė šioms stabilaus augimo tendencijoms galėjo padaryti tik trumpalaikį poveikį. Baltijos šalys vėl yra ES ekonominio augimo lyderėmis ir siekia išlikti tokiomis ateityje.

Tai, kad Baltijos šalių ekonomikos net pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis pirmiausiai stiprėja augančio eksporto dėka, tik patvirtina prielaidas apie ypatingai ryškų Balassa Samuelsono efekto pasireiškimą. Tačiau klausimas, kodėl šis efektas pasireiškia stipriau šiose šalys, reikalauja atskiros analizės. Pavyzdžiui, Vyšegrado šalys, kurių bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis yra labai artimas, atrodo turėtų vystytis panašiu greičiu. Nesileisdami į detalesnius modelinius šio klausimo aspektus, norėtume atkreipti dėmesį į darbo užmokesčio statistiką, nes darbo už mokestis yra labai svarbus daugelio makroekonominių augimo modelių parametras.

Baltijos valstybių ekonomikos vejasi ir lenkia Vyšegrado šalis

Vygintas Gontis ir Kęstutis Acus

Tęsdami jau pradėtą šalių ekonominės konvergencijos ir ilgalaikio jų raidos prognozavimo temą, norime atkreipti skaitytojų dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, vertinančius Europos ir OECD šalių ekonomikas perkamosios galios standartais (Purchasing Power Standards). Tam yra keletas priežasčių, pirma, norime surasti tinkamiausią būdą lyginti šalių bendruosius vidaus produktus tarpusavyje, antra, siekiame remtis tinkamiausia ir patikima statistika modeliuodami tarptautinius makroekonominius konvergencijos procesus, ir trečia, norime atkreipti didesnį dėmesį į naujausius Eurostat duomenis, ypatingai išryškinančius Baltijos valstybių ekonomikų spartų augimą.

Europos sąjungos (ES) šalių ekonominė raida yra gyvas tarptautinės makroekonomikos eksperimentas, kurio teorinis nagrinėjimas, ir pagal galimybes modeliavimas, yra rimtas iššūkis visiems analitikams ir teoretikams. ES patirtis turės daug didesnę reikšmę tik tuo atveju, jei čia vykstantys ekonominiai procesai bus suprasti ir teoriniame lygmeny, o pastebėti dėsningumai pasitarnaus priimant tolimesnės jos raidos sprendimus. Mūsų nuomone, jau dabar stebimi dėsningumai reiškia neįtikėtinai stabilias tendencijas, kurios ilgalaikes ekonominės raidos prognozes gali priskirti tiksliųjų mokslų kategorijai, nepalyginamai didesniu mastu nei, pavyzdžiui, galimybę kurti ilgalaikes oro prognozes.